Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 10 MGL (376,60 Eur) bauda.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš D. V. priteista 67,74 Eur turtinei žalai ir 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš D. V. nukentėjusiajam L. P. taip pat priteista 850,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 22 d., apie 23.50 val., viešoje vietoje – kieme prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – prikibo prie nepilnamečio L. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir sudavė dešine ranka vieną smūgį nukentėjusiajam L. P. į veidą, po ko L. P. nukritus ant žemės, priėjo prie jo ir apžergęs kojomis atsisėdo ant jo pilvo bei rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam L. P. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – paviršinius odos nudrėskimus kairio skruosto srityje, kairės akies apatinio voko vidiniame krašte, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas V. Rakauskas prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo D. V. išteisinti dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visus kaltinimo neaiškumus byloje aiškindamas nukentėjusiojo L. P., bet ne nuteistojo D. V. naudai, taip pat neteisingai vertino byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų ir teismo medicinos ekspertų parodymus bei pateiktas specialisto išvadas. Grįsdamas argumentus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, pažeidimo, apeliantas skunde nurodo, kad D. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką tik nukentėjusiojo, jo tėvo A. P., brolio T. P. ir gero draugo R. J. parodymais, nors šių asmenų duotų parodymų jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys nepatvirtino. Priešingai, medicinos ekspertų paaiškinimai ir ekspertizės aktų/specialistų išvadų pagrindiniai teiginiai visiškai paneigia nukentėjusiojo ir jo artimųjų asmenų parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo būdo. Teismo medicinos ekspertų parengtais aktais/išvadomis buvo paneigtas bet koks smūgių sudavimas į veidą ir galvos sritį, ir bet kokia galimybė nagrinėjamo įvykio metu sužalojimams atsirasti ant nukentėjusiojo blauzdų. Be to, buvo nustatyta, kad ant L. P. blauzdų esančios poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti jam sportuojant (žaidžiant futbolą ir panašiai) ir netgi jau po 2015 m. gegužės 22 d. įvykio. Taigi iš to darytina išvada, kad ekspertai visiškai paneigė kaltinime nurodytus nusikalstamos veikos padarymo būdus ir padarinius. Tuo tarpu apylinkės teismo iškelta versija, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti su „ištiestais pirštais“, atsirado tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, be to, ši versija visiškai nelogiška, kadangi dėl natūralių žmogaus fizinių savybių niekada nėra smūgiuojama su ištiestais pirštais, ypač įvertinant teismo nustatytą aplinkybę, kad po smūgių, kurie neva buvo stiprūs, nukentėjusysis nuvirto ant nugaros. Vertinant nukentėjusiajam palankių liudytojų parodymų objektyvumą, skunde taip pat pažymėta, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiojo mušimo faktą (smūgių skaičių ir lokalizaciją) jo tėvas A. P. galėjo matyti pro langą iš 11 metrų atstumo, nors byloje nustatyta, kad įvykio vieta – neapšviestas daugiabučio gyvenamojo namo kiemas, ir liudytojas G. G., anksčiau gyvenęs tame pačiame name, nurodė, kad neįmanoma vidurnaktį iš tokio atstumo matyti, kas vyksta lauke, ką patvirtino ir policijos pareigūnai, sudaužytų D. V. akinių ieškoję pasišviesdami prožektoriumi, nes buvo labai tamsu (vidurnaktis).Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai vertino ir nuteistojo D. V. bei jo sutuoktinės M. V. parodymus, juos nepagrįstai laikydamas prieštaringais ir dėl to nepatikimais. Viso proceso metu D. V. įrodinėjo, kad būtent jis buvo užpultas ir sužalotas nukentėjusiojo brolio T. P., kuris smūgiavo jam į galvą ir pripurškė dujų į akis. Ši versija kategoriškai patvirtinta teismo ekspertizės aktuose/specialisto išvadose, 2015 m. gegužės 22 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ medicininiuose dokumentuose, Bendrojo pagalbos centro pokalbio išklotinėje, policijos pareigūnų parodymuose bei Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendyje kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu teismas, vertindamas jo ir sutuoktinės parodymus, neatsižvelgė, kad dėl apsvaigimo po dujų papurškimo nuteistasis negalėjo visų aplinkybių nurodyti iki menkiausių smulkmenų ir tik, kai jau buvo visiškai atsigavęs po patirtų sužalojimų, streso ir šoko, pradėjo tiksliau atsiminti kai kurias detales. Tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiek ir pagal teisingumo ir protingumo principus, nežymūs parodymų neatitikimai negali būti sudaryti pagrindo šių parodymų vertinti kaip nepatikimų. Taip pat skundžiamame nuosprendyje neteisingai įvertinti ir nuteistajam palankūs G. G. parodymai, nepagrįstai nurodant, kad šis liudytojas galėjo matyti (arba net matė) sužalojimus ant L. P. veido. Nors 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio protokole nenurodyta, tačiau šią dieną vykusio teisiamojo posėdžio garso įraše turi būti užfiksuota, jog liudytojas G. G. kategoriškai paneigė bet kokius nukentėjusiojo sužalojimus, tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė priešingai, tai yra kad šis liudytojas nepaneigė sužalojimų fakto (nuosprendžio 11 puslapis). Gynėjo nuomone, skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai vertino ir policijos pareigūnų duotus parodymus. Nebuvo atsižvelgta, jog policijos pareigūnas T. A. paneigė liudytojo A. P. parodymus, jog policijos pareigūnai jam neleido rašyti pareiškimo, o iš karto nukreipė pasidaryti ekspertizę, dėl to pareiškimas dėl sūnaus sužalojimo buvo pateiktas tik praėjusius 6 dienoms po įvykio, ir kad kiti policijos pareigūnai – M. K., E. T., V. B., bendravę su nukentėjusiojo tėvu, nepatvirtino iš jo girdėję kokias nors aplinkybes apie tai, kad buvo sumuštas jo nepilnametis sūnus L. P.. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai nereikšmingais laikyti ir liudytojų – R. D. ir O. V. G., parodymai, nors R. D. patvirtino nagrinėjamo įvykio metu girdėjęs šaukiant moterį, kad būtų nemušamas jos vyras, o byloje nustatyta, kad vienintelė moteris, buvusi įvykio vietoje, buvo nuteistojo sutuoktinė M. V.. Tuo tarpu liudytoja O. V. G. nurodė mačiusi D. V. susiėmusį už veido, tačiau nurodė nemačiusi, kad būtų buvęs sumuštas ir kuris kitas kartu buvęs jaunuolis, taigi ji paneigė bet kokius smurto panaudojimo prieš L. P. veiksmus. Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka, kad teismas nesivadovavo įsiteisėjusiu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo konstatuoja, jog viešoji tvarka 2015 m. gegužės 22 d. įvykio metu pažeista nebuvo, taigi nebuvo padarytas ir D. V. inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka ir su iš nuteistojo priteistu civiliniu ieškiniu. Teismas neturėjo pagrindo iš D. V. priteisti 40 Eur už neva sudaužytą nukentėjusiojo mobilųjį telefoną. Kaip 2015 m. gegužės 28 d. liudytojo apklausos metu nurodė nukentėjusiojo brolis T. P., jis, eidamas namo pasigedo telefono, kurį rado nukritusį ant žemės, jo ekranas buvo suskilęs. Nors teismas prašė T. P. paaiškinti, kodėl jis policijos pareigūnams nurodė, kad būtent jo, o ne brolio L. P. telefonas yra sudaužytas, tačiau to paaiškinti jis nesugebėjo. Todėl akivaizdu, kad civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti turtinę žalą ne už L. P., o už jo brolio T. P. telefoną. Taip teigti būtų logiška dar ir dėl to, kad T. P. telefonas galėjo sudužti, kai jis užpuolė D. V.. Apelianto manymu, nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys, kaip ir visa sukurta versija apie tariamą jo sužalojimą, yra tik siekis pasipelnyti. Apeliantas taip pat prašo, atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino tik 18 procentų civilinio ieškinio (priteisė beveik 5,5 karto mažesnę sumą, negu buvo prašoma), atitinkamai sumažinti ir iš nuteistojo priteistas proceso išlaidas.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas tenkinamas.Nuteistojo D. V. gynėjo apeliaciniu skundu ginčijamas įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 20) straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nuteistasis D. V. (2 t., b.l. 66-69) savo kaltę neigė ir parodė, kad 2015 m. gegužės 22 d. apie 24.00 val. jam (D. V.) ir jo sutuoktinei M. V. lydint G. G. namo, jie visi trys šnekučiuodamiesi prisėdo ant suoliuko, esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo viduryje, pasikalbėti. Nuteistojo teigimu, tuo metu buvo tamsu, nelijo, galimai buvo apsiniaukę. D. V. teigimu, tuo metu R. (J.) ir nukentėjusysis (L. P.) buvo prie šio namo pirmosios laiptinės durų, ant laiptelių. Jaunuoliai prie laiptinės garsiai šūkavo, vartojo keiksmažodžius. Neužilgo atvažiavo L. P. brolis. Tuomet visi trys – L. P., T. P. ir R. (J.) pradėjo eiti link suoliuko, kur buvo nuteistasis, jo žmona ir G. G.. Kaip nurodė nuteistasis, T. P. priėjus ir pasisveikinus su G. G., pastarasis pasakė: „susipažink, čia mano pusseserė su vyru“, po ko T. P. pasakė „čia šitas“ ir tuo pat metu ranka stumiant trenkė nuteistajam į dešinį žandą, tuomet nuteistasis spėjo į T. P. įsikabinti, be to, jo koja užkliuvo už suoliuko ir jis kartu su T. P. vertėsi per suoliuką. Kaip nurodė D. V., jis nukrito ant nugaros, o T. P. – ant D. V., be to, D. V. į akis buvo papurkšta dujų, kažkuriuo momentu nukrito D. V. akiniai. D. V., kaip jis pats teigia, tuo metu girdėjo žmonos šūkius „paleiskit, ką jūs darote mano vyrui, iškviesiu policiją“. Teigia, jog nuteistajam ir T. P. nukritus ant žemės, T. P. bandė nuteistajam smūgiuoti, tačiau pastarasis gynėsi, užsidengė veidą. Žmonai pradėjus garsiai rėkti, visi pasitraukė į šoną, tuomet žmona M. (V.) padėjo jam atsikelti nuo žemės, „apgraibomis“ parodė, kur G. (G.), kuriam nuteistasis taip pat padėjo atsikelti nuo žemės, nes jis buvo nugriuvęs. Teigia, jog jiems visiems nuėjus link kitos namo laiptinės, žmona M. paskambino savo mamai (O. V. G.) ir į policiją. Nuteistasis teigia, jog jis smūgių niekam nesudavė, priešingai – jam pačiam buvo smūgiuota į galvą ir į šonus. Atvykus pareigūnams, kartu su jais pasišviesdami prožektoriais ieškojo nuteistojo akinių, tačiau jų nerado. Pareigūnai nuėjo pas P., nes žmona nurodė, kad P. juos užpuolė, tačiau grįžęs pareigūnas pasakė, kad P. namuose nerado. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b.l. 127-128), kuriuos nuteistasis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad prie D. V. priėjęs T. P. staiga rankomis D. V. pastūmė, po ko D. V., užsikabinęs koja už suoliuko, nukrito kartu su T. P. ant žemės. Nuteistasis taip pat parodė, kad D. V. nukritus ant žemės, kažkas sudavė smūgį į dešinės pusės žandą. Patvirtindamas šiuos parodymus D. V. teisiamojo posėdžio metu patikslino aplinkybes dėl smūgio jam (D. V.) sudavimo ir parodė, kad T. P. smūgį D. V. sudavė jiems griūnant ant žemės, o nugriuvus sudavė dar vieną smūgį, be to, D. V. teigia, jog tiksliai negali prisiminti visų veiksmų. Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 132-133) D. V. parodė, kad priėjęs T. P. staiga kumščiu sudavė D. V. vieną smūgį į veidą, o smūgio sudavimo metu D. V. spėjo įsikabinti į T. P. drabužius, po ko jie abu nukrito per suoliuką, o T. P. užkrito ant D. V.. D. V. nukritus ant žemės kažkas jam sudavė į dešinės pusės žandą. Nukentėjusysis L. P. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 69-72) parodė, kad 2015 m. gegužės 22 d. vėlai vakare jis su kaimynu R. J. išėjo pavedžioti šunį, stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės vidiniame namo kieme. Tuo metu buvo tamsu, kiemas neapšviestas. Tuomet pamatė, kad ant suoliuko, kuris yra maždaug 20 metrų atstumu nuo šios laiptinės, girtauja ir šūkauja jaunuoliai. G. G. pradėjo rėkti ant nukentėjusiojo ir R. J. sakydamas: „Jūs, vaikai, lopai, varykite į savo darželius“, vyti iš kiemo. Tuomet, kaip teigia nukentėjusysis, jis paskambino broliui T. P. ir pasakė, jog prie jo kabinėjasi. L. P. teigia, jog atvažiavus broliui, T. P. liepė eiti link namų. Jiems einant link namų priėjo G. G. ir pakvietė prie suoliuko. Prie suoliuko pirmas ėjo T. P., L. P. ir R. J. ėjo jam iš paskos. Priėjus prie suoliuko D. V. ir jo žmona stovėjo už suoliuko, T. P. ir G. G. stovėjo šone prie suoliuko, o už jų nugarų stovėjo R. J., L. P. buvo dešinėje. Tada G. G. pasakė: „susipažinkit“, tačiau, L. P. teigimu, jie atsakė, jog jiems nereikia jokių pažinčių. D. V. pasakius, jog tarp T. P. ir D. V. kažkada buvo konfliktas, G. G. trenkė broliui T. P. per veidą, po ko T. P. trenkė G. G. atgal, ir G. G. nugriuvo šone prie suoliuko. D. V. tuo metu šoko per suoliuką ir dešine ranka sudavė L. P. į kairį skruostą, po ko L. P. nukrito ant nugaros, o D. V. apžergęs L. P. kojomis abiejų rankų kumščiais pradėjo smūgiuoti L. P. į veidą, sudavė 5 smūgius abejomis rankomis. T. P. paėmęs D. V. už peties bandė atitraukti D. V., tačiau nesugebėjo, todėl panaudojo dujas. Iš karto po to D. V. atsitraukė. Po šio įvykio L. P., R. J. ir T. P., kaip parodė nukentėjusysis, nuėjo į tarp namų esantį „koridorių“, ten stovėjo, vėliau nuėjo už namo. Grįžus į namus tėvas pasakė, kad buvo policijos pareigūnai. Iš karto po to jis kartu su tėvu ir broliu nuvyko į policiją, tačiau nuėjo tik tėvas ir T. P., kadangi T. P. kvietė pareigūnai. L. P. liko sėdėti automobilyje, nes jam skaudėjo galvą. Pareiškimo policijoje tą dieną nerašė, nes pareigūnas pasakė, jog pirmiausia reikia pasidaryti „abdukciją“. Nukentėjusysis teigia, jog dėl sumušimo buvo sužalotas ir apdraskytas kairės pusės skruostas, nubrozdinta kairės pusės akis. Be to, D. V. galėjo nubrozdinti blauzdas. Nukentėjusysis teigia, jog smūgių sudavimo metu jam aptemo vaizdas, juto skausmą kairiame skruoste, skaudėjo galvą, buvo suduoti šeši smūgiai. Tėvui žiūrint pro savo kambario langą L. P., kaip jis teigia, gulėjo suoliuko gale, galva į langą, tėvas galėjo matyti kaltinamąjį iš priekio, užgulusį L. P.. Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 115-118) parodė, kad 2015 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, prie (duomenys neskelbtini) namo pirmosios laiptinės susitiko su draugu L. P.. Stovėjo dviese su šunimi prie laiptinės ir kalbėjosi. Prieš tai praeidamas kiemu matė ant suoliuko prie pirmos laiptinės sėdinčius D. V., jo žmoną ir G. (G.). Liudytojas teigia, jog D. V., jo žmona ir G. G. sėdėdami ant suoliuko vartojo alkoholį ir visaip R. J. ir L. P. keikė. Jo teigimu, iš laiptinės degė šviesa, kiemas nebuvo apšviestas, buvo tamsu. Maždaug po 5 minučių atvažiavo L. P. brolis T. P.. Tuo metu prie R. J., L. P. ir T. P. priėjo G. G. ir paklausė, ar jie nenori susipažinti su D. V.. Priėjus prie suoliuko D. V. žmona buvo prie suoliuko, D. V. šalia žmonos ant takelio, G. G. buvo prie suoliuko. Visi trys stovėjo iš eilės. Liudytojo teigimu, T. P. stovėjo šalia krūmo nepriėjus suoliuko, R. J. stovėjo už T. P. nugaros, L. P. – šalia R. J.. D. V. užsiminus, kad tarp jo ir T. P. anksčiau buvo konfliktas, G. G. ranka trenkė T. P. į kairės pusės žandą. T. P. tuo metu sudavė smūgį G. G. į veidą. Tuo metu D. V. pribėgo link L. P. ir nieko nesakęs puolė jį, sudavė L. P. kumščiu mažiausiai du smūgius į veidą, po ko L. P. nugriuvo ant nugaros ant žemės, o D. V. užšokęs ir apžergęs L. P. kojomis, pradėjo daužyti L. P. abiejų rankų kumščiais į krūtinę, galvą, veidą. Kai D. V. buvo traukiamas nuo L. P., smūgiavo pastarajam ir į kojas. Nepavykus D. V. atitraukti nuo L. P., T. P. panaudojo dujas. Tuo metu, liudytojo teigimu, D. V. buvo su akiniais. Papurškus dujų D. V. atsitraukė nuo L. P. prie G. G. ir savo žmonos, po ko jie visi trys nuėjo prie antros namo laiptinės. Kaip nurodė R. J., jis kartu su broliais P. nuėjo prie R. J. namo laiptinės. R. J. teigimu, D. V. suduodant smūgius L. P. niekas nešaukė, nerėkė. Liudytojas teigia, jog po įvykio prie jų priėjo L. P. tėvas, kuris pasakė, jog pro langą viską matė, paklausė, kas atsitiko. Jam paaiškino, kad sumušė L. P.. Taip pat liudytojas nurodė, kad T. P. smūgių D. V. nesudavė, D. V. nesudavė ir T. P.. Liudytojas T. P. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 118-121) parodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. apie 23.30 val. jam (T. P.) paskambino brolis (L. P.) ir pasakė, kad prie jo kabinėjasi, varo iš kiemo. Teigia, jog T. P. automobiliu „Audi“ atvažiavo prie parduotuvės „P“ ir ten esančioje aikštelėje pastatė automobilį. T. P. išlipus iš automobilio prie jo priėjo L. P. ir R. J., kartu su jais visi judėjo link namo. Praeinant G. G. pasakė, kad eitų į darželį, vadino necenzūriniais žodžiais. G. G. priėjus arčiau ir pamačius, kad tai T. P., o ne kitas G. G. pažįstamas, G. G. pasiūlė eiti ten, kur stovėjo D. (V.) ir jo žmona. Liudytojas nurodė, kad jie visi nuėjo prie suoliuko. T. P. teigimu, G. G. pasiūlius susipažinti, T. P. pasakė, kad jam pažinčių nereikia, tuo metu D. V. ar jo žmona pasakė, kad jie pažįstami, nes turėjo konfliktą, kad galimai T. P. su savo draugais užpuolė ir juos sumušė. G. G. iš karto trenkė T. P., o šis iš reflekso trenkė G. G., po ko jis (G. G.) nugriuvo ant žemės. Šalia moters (M. V.) šone stovėjęs D. V. peršoko suoliuką ir smūgiavo broliui (L. P.), nes brolis stovėjo prie suoliuko. Nuo šio smūgio L. P. nugriuvo ant žolės, ant nugaros, įstrižai suoliuko, kojos buvo nukreiptos į suoliuką, galva – link namo. D. (V.) užšoko ant brolio, atsiklaupęs apžergė jį kojomis, atsisėdo ant brolio pilvo ir jį mušė, suduodamas į veidą, į krūtinę, į kūną abiejų rankų kumščiais 5-6 smūgius. Moteris (M. V.) prišoko prie T. P., ją T. P. nustūmė, po to T. P. peršoko suoliuką, puolė traukti D. V. už pečių, tačiau nenutempė, todėl papurškė D. V. į akis dujų. T. P. teigia, jog jis D. V. smūgių nesudavė, nes D. V. buvo su akiniais, todėl sudavus smūgį stiklai būtų „sulindę“ į akis. Liudytojo teigimu, papurškus dujų vieną kartą, D. V. neatsileido ir toliau daužė L. P., papurškus antrą kartą, D. V. susiėmė už galvos ir atsitraukė. Po to visi trys – G. G., D. V. ir moteris nuėjo link antros laiptinės, sėdėjo toje laiptinėje, o T. P., L. P. ir R. J. nuėjo link bromo, kur sujungti namai, ten pabuvo, pakalbėjo su išėjusiu tėvu P., kuris teigė, jog viską matė pro langą, ir išsiskirstė į namus. Liudytojo teigimu, T. P. ir jo tėvui nuvykus į policiją ir paaiškinus, kad buvo sumuštas L. P., pareigūnai nurodė, kad reikia važiuoti ir pasidaryti „abdukciją“, jog pareiškimą rašyti niekada nevėlu. L. P. tą pačią dieną į ligoninę nenuvežė. Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 123-126) parodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. apie 23.15 val. jis buvo svetainėje. Apie 24.00 val. pro atvirą orlaidę jis išgirdo kieme savo sūnaus balsą ir triukšmą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kaip vidutinio sudėjimo vyriškis apžergęs ant žemės gulintį sūnų L. P. smūgiuoja abiejų rankų kumščiais jam į veidą. Buvo suduota ne mažiau 5 smūgių. L. P. gulėjo ant nugaros įstrižai, jo galva buvo į langų pusę, D. V. taip pat buvo atsisukęs į langų pusę. Tuo metu kitas sūnus T. P. bandė atitraukti smurtaujantį žmogų. Liudytojo teigimu, pro langą jis matė šalia T. P. stovinčią M. V., R. J. ir G. G.. Išbėgęs į lauką prie antros laiptinės pamatė stovinčius V. ir G., V. tuo metu nebuvo, o eidamas pro nišą link 6 namo pamatė savo sūnų L. P., T. P. ir R. J.. Sūnus L. P. buvo sumuštas, matėsi kraujosruvos veido kairėje pusėje. L. P. pasakė, kad buvo sumuštas vyriškio, įvykyje dalyvavo ir G. G.. Kaip nurodė liudytojas, jis (A. P.) pasakė, kad visi važiuos į policiją, liepė vaikams palaukti, o pats grįžo į namus. Tuo metu į namus atėjo policijos pareigūnas, kuris pasiūlė vykti į policijos komisariatą. A. P. atsakė, kad patys rašys pareiškimą dėl vaiko sužalojimo. Nuvykę į komisariatą paklausė, ką jiems toliau daryti, budėtojas paaiškino, kad jei sūnus sumuštas, reikia kreiptis į medicinos ekspertą ir su jo išvada parašyti pareiškimą pusės metų laikotarpyje. Tą dieną į medikus nesikreipė, nes L. P. mama yra medikė, ji dėjo kompresus. Pirmadienį nuvyko pas ekspertą, jo išvadą pateikė pareigūnams kartu su pareiškimu. Liudytoja M. V. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 121-123) parodė, kad 2015 m. gegužės 22 d. prie 24.00 val. ji kartu su vyru D. V. lydėjo pusbrolį (G. G.) į namus. Priėję prie (duomenys neskelbtini) namo sustojo atsisveikinti, tuo metu išgirdo šūkaujančius, šnekančius jaunuolius, kurie buvo prie namo laiptinės. Jaunuoliai lyg su kažkuo kalbėjo telefonu, sakė „atvaryk greičiau“. Kiemas buvo neapšviestas, tamsus. Tuo metu į prie parduotuvės „P“ esančią aikštelę atvažiavo automobilis, iš jo išlipo jaunuolis. Link jo pajudėjo du prie laiptinės stovėję jaunuoliai. Jie visi trys susitiko pusiaukelėje ir lyg susitarę pajudėjo link M. V., G. G. ir D. V.. Liudytoja teigia, jog G. G. pažino T. P., ištiesė jam ranką pasisveikinti, nes jie kaimynai, ir pasiūlė susipažinti su jo pussesere M. (V.) ir jos vyru D. (V.). T. (T. P.), pamatęs D. (V.), pasakė „štai šitas“ ir smogė ranka D. V. į veidą, po ko D. V. bandė išlaikyti pusiausvyrą ir sugriebė T. ir jie greitai persivertė per suoliuką. Tuo metu, kaip teigia liudytoja, L. P. smogė G. (G.), kuris susmuko ant šaligatvio. Ji labai išsigando, puolė prie vyro, priėjusi pamatė besimosikuojančių šešėlius, nes buvo labai tamsu. M. V., kaip ji teigia, rėkė, „nemuškite mano vyro, nes iškviesiu policiją“. L. P. jai pasakė „žiurke, ir tu nori dujų“, tačiau ji nieko nepaisydama šiek tiek pastūmė T. (P.) nuo savo vyro, ir visą laiką šaukė, kad nemuštų jos vyro. Minėti jaunuoliai šiek tiek atsitraukė, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, po to nuėjo. Ji padėjusi vyrui atsikelti, jis buvo susiėmęs už veido, be akinių, nuvedė jį prie susmukusio G. G., ir jie visi kartu nuėjo prie laiptinės, kur kas nors girdėtų, jei juos vėl pultų. M. V. iš karto paskambino mamai ir pasakė, kad juos užpuolė, paprašė ateiti, po skambučio mamai iš karto paskambino į policiją. Atėjus mamai ir atvykus policijos pareigūnams, pareigūnams pašvietus rado pamestą D. V. telefoną, tačiau akinių nerado. Pareigūnams paklausus, ar rašys pareiškimą, jie pasakė, kad rašys, todėl pareigūnai D. V. ir M. V. nuvežė į policijos komisariatą. Liudytoja teigia, jog ji, jos vyras D. V., G. G. ir R. J. smūgių nesudavė. Jos teigimu, L. P. vieną smūgį sudavė G. G., o T. P. sudavė D. V., po ko jie nugriuvo ant žemės, mano, kad kitus smūgius T. P. D. V. sudavė būdamas pastarąjį apžergęs.Liudytojas G. G. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (3 t., b.l. 37-38) parodė, kad prieš metus, tikslios datos neatsimena, apie 20-21 val. parduotuvėje „P“ susitiko su pusseserės vyru. Kaltinamasis pasiūlė nueiti pas žmoną, jo pusseserę M. G. (V.), į namus. Nuėję pas pusseserę pasėdėjo, išgėrė ir po valandos ar tai dviejų išėjo į namus. Į namus jį lydėjo pusseserė su kaltinamuoju (D. V.). Atėjus prie namų, vidiniame kieme atsisėdo ant suoliuko, ar kieme buvo kitų asmenų, neatsimena. Liudytojo teigimu, kieme buvo tamsu, lempų nėra, laiptinė neapšviesta. Jei laiptinėje įsijungia šviesa, kiemo nepašviečia. Atsimena, kaip vienu metu pasikvietė T. P. su nukentėjusiuoju ir dar vienu asmeniu, kurio nepažįsta. Jiems priėjus suprato, kad T. P. jis palaikė kitus asmeniu, todėl bandė T. P. supažindinti su pusseserės vyru, bet jie pasakė, kad yra pažįstami. Šnekėjosi su T. P., dėl kažko tarp jų įvyko konfliktas ir jis trenkė T. P.. T. P. trenkė jam atgal į veidą, nuo smūgio nukrito ant žemės, kas vyko toliau, neatsimena. Atsimena tik, kaip jį vedė į namus, pusseserės vyras sakė, kad pametė ar jam sulaužė akinius. Kai grįžo į namus, kur nuėjo pusseserė su vyru, nežino. Ar tą vakarą be jo dar kas nors buvo nukritęs ant žemės, ar dar kam nors buvo suduoti smūgiai, nežino, nes kas vyko jam nugriuvus ant žemės iki tol, kol jis pradėjo eiti į namus, nematė. Kitą dieną buvo susitikęs nukentėjusįjį su T. P.. Aiškiai matė nukentėjusiojo veidą, ant jo nebuvo mėlynių, veidas nebuvo ištinęs, jei buvo kokių smulkių sužalojimų, tai į juos nekreipė dėmesio. Ar T. P. minėjo, jog buvo sumuštas jo brolis, jog kas nors kreipėsi į policiją, ar nori dėl šio įvykio rašyti pareiškimą, neatsimena. Liudytojas teigia, jog įvykio vieta nakties metu pro P. buto langus nesimato. Liudytojas parodė, jog jis nesupranta, kokius sužalojimus patyrė L. P., nes kitą dieną po įvykio jis (L. P.) nesiskundė, jog jam skauda galvą, šonus, ar dar kažką. Liudytojas E. T. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 148-150) parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patruliu. Tikslios datos neprisimena, buvo gegužės ar birželio mėnuo, iš budėtojo gavo pranešimą, kad įvyko muštynės ir yra asmenys, kurie raštu reikš pretenzijas. Kartu su kolega V. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini), 4 namų vidinį kiemą, ten buvo kaltinamasis (D. V.) ir jo sutuoktinė (M. V.). Jie paaiškino, kad įvyko konfliktas su pažįstamu asmeniu, kurio pravardė „T“. Nurodė, kad sukonfliktavo, susimušė, nori rašyti pareiškimą. Asmens pravarde „T“ nei bute, nei namo prieigose nerado. Pasišviesdami prožektoriumi, žibintuvėliu ieškojo D. V. akinių, tačiau jų nerado. Teigia, jog vieta, kurioje ieškojo akinių, neapšviesta, liudytojo teigimu, žiūrint nuo namo, ši vieta nėra matoma gerai. D. V. minėjo, kad jam į akis buvo papurkšta dujų, akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Su D. V. ir jo sutuoktine nuvykus į policijos komisariatą rašyti pareiškimą, atvyko ir T. P. su tėvu. Su pastaraisiais bendravo operatyvinės grupės tyrėjas. Liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 150-152) parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patruliu. Liudytojo teigimu, gegužės mėnesio viduryje, vakare, jau buvo tamsu, jis su kolega E. T., gavę budėtojo pranešimą, nuvyko į (duomenys neskelbtini)-ojo namo vidinį kiemą, kur buvo du jaunuoliai ir mergina. Mergina nurodė, kad jie trise sėdėjo ant suoliuko, kai grįžo P. su draugu. Su P. seniau yra buvę kažkokie konfliktai, todėl apsistumdė, trenkė vienas kitam, nukrito akiniai. Liudytojo teigimu, pati įvykio vieta yra neapšviesta, nes tai yra vidinis kiemas, nuo langų yra šviesos, prieblanda. V. B. teigia, kad nuėjus pas P., tėvas P. sakė, kad šį įvykį matė, kad patys nukentėjusieji prisikabino. Šio įvykio metu nukentėjo dar vienas asmuo, kuris pasakė, kad pareiškimo rašyti nenori. Liudytojo teigimu, nė vienas iš P. tėvų neminėjo, kad važiuos į policiją rašyti pareiškimo. Kaip nurodė V. B., pareigūnai pas P. ieškojo asmens, kuris, pasak kieme buvusių asmenų, juos sumušė. Be to, liudytojas nurodė, kad bendraujant su P. tėvais nebuvo informacijos, kad tame įvykyje būtų dar sumuštas žmogus. P. tėvai pasakė, kad sūnus išėjęs, negrįžęs, todėl jiems buvo pasakyta, kad sūnus atvažiuotų į policijos komisariatą. Pareigūno teigimu, įvykio vietoje veidų neįžiūrėsi, bet siluetus galima matyti. Į policijos komisariatą P. atvyko su vienu iš tėvų, tačiau su jais bendravo operatyvaus skyriaus budėtojas.Liudytojas T. A. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 172-174) parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Operatyvinės grupės vyr. specialistu. 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, į policijos komisariatą kreipėsi D. V., pranešdamas apie galimai jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad tarp jo ir pažįstamų asmenų kilo konfliktas, dėl ko buvo suduoti smūgiai. Prisimena, jog D. V. veidas buvo paraudęs. Pamena, kad su D. V. atlikus procesinius veiksmus į policijos komisariatą atvyko dar ne mažiau dviejų asmenų, kurie norėjo paaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau dėl didelio darbo krūvio jiems buvo paaiškinta, kad savo parodymus galės teikti aplinkybių tikslinimo metu. Liudytojas neprisimena, ar tą vakarą kreipėsi kitas asmuo dėl jam padaryto sužalojimo, tačiau parodė, kad jei būtų kreipęsis asmuo, kurio nepilnametis sūnus buvo sumuštas, tai bet kokiu atveju būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, liudytojo teigimu, darbo praktikoje nėra atveju, jog nebūtų priimamas asmens pareiškimas, o asmuo nukreipiamas atlikti ekspertizę. Liudytojas nurodė, kad siuntimas apžiūrai atlikti rašomas tada, kai yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, o jei renkama medžiaga, asmuo vežamas į ligoninę apžiūrai. Tokios praktikos, kai patiems asmenims siūloma važiuoti pas ekspertus, nėra. Liudytojas M. K. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 174-175) parodė, kad jis dirba Druskininkų policijos komisariato Patrulių būrio vyr. patruliu. Įvykio, apie kurį apklausiamas, neprisimena, patvirtino tai, kas surašyta tarnybiniame pranešime. Liudytojas teigia, jog P. tėvas liudytojui nebuvo nurodęs, kad sumuštas jo nepilnametis sūnus ir jis nori rašyti pareiškimą. M. K. teigia, jog jei T. P. būtų nurodęs, kad buvo sumuštas jo brolis, tai būtų nurodyta tarnybiniame pranešime, kuriame fiksuojama tai, ką žmogus pasako. Liudytojo teigimu, jei nebūtų sumušimo, tai asmuo nebūtų siunčiamas apžiūrai. Be to, nesant sumušimo nebūtų dedama varnelė siuntime. Dujų papurškimą vertina kaip sužalojimą.Liudytojas R. D. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 126) parodė, kad įvykio metu jis gyveno brolio bute, adresu (duomenys neskelbtini), buto langai yra į kiemo ir gatvės puses. Liudytojo teigimu, vidinis kiemas neapšviestas, pro langą matosi tik siluetai. Nurodo, kad apie šį įvykį girdėjo kažkokius dalykus dėl policijos iškvietimo, girdėjo, kad moteris rėkė, šaukė, kad nemuštų jos vyro, sakė, kad kvies policiją. Paties įvykio nematė, jis buvo gegužės pabaigoje, vėlai vakare. Liudytoja O. V. G. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 126-127) parodė, kad D. V. yra jos žentas. 2015 m. gegužės 22 d. paskambino jos dukra M. V. ir paprašė, kad ateitų į „P“ kiemą. Dukra liudytojai sakė, kad juos užpuolė, sumušė. Kadangi nueiti iki minėto namo galima per 2-3 minutes, O. V. G. eidama į kiemą pamatė tris jaunuolius. Jie kalbėjosi tarpusavyje, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė „lochai ir gavo“. Nuėjusi į kiemą pamatė D. V., kuris sakė, kad ne tik į nosį gavo, bet ir į akis pripurškė dujų. Truputį toliau stovėjo G. G., kuris sakė, kad jam svaigsta galva, skauda žandą. Liudytoja teigia, jog ji palydėjo G. G. į namus, o jai grįžus į apačią buvo atvykę pareigūnai, su kuriais pašviesdami ieškojo D. V. akinių, tačiau jų nerado. O. V. G. teigimu, kiemas buvo tamsus, nieko nesimatė. D. V. ir M. V. išvykus į policijos komisariatą, liudytoja nuėjo į namus. Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 146-148) parodė, kad tą dieną (gegužės mėnesio pabaigoje) jis dirbo taksi vairuotoju, atvežė žmogų prie parduotuvės „P“. 10 minučių laukė kliento, buvo išlipęs iš automobilio parūkyti. Matė vidiniame kieme prie (duomenys neskelbtini) namų sėdinčią kompaniją, girdėjo moterišką ir vyrišką balsus, buvo gal 2-3 žmonės. Sekančiame name prie laiptinės stovėjo pora asmenų, kurie garsiai kalbėjo. Paskui atvažiavo automobilis, kuris sustojo už keleto mašinų nuo liudytojo, kažkoks vaikinas greitu žingsniu nuėjo link laiptinės. Jie susitiko ir minutės laikotarpyje pasigirdo riksmai, moteriškas balsas „gelbėkite, nemuškite“. Kaip nurodo liudytojas, jis pagalvojo, kad „susipliekė“. Atsisukęs pamatė 4-5 žmones, kurie mušosi, tačiau nesuprato, kas ką muša. Liudytojo teigimu, vienas lyg buvo nugriuvęs ant žemės, kitas ant jo užšokęs, moteris šaukė, kad nemuštų, padėtų. Du asmenys stovėjo nuošalyje, moteris sėdėjo ant suoliuko ir rėkė. Liudytojo teigimu, įvykio vieta prie suoliuko neapšviesta, žmonių veidai jam 15-20 metrų atstumu nesimatė. Specialisto išvadoje Nr. G 509/15(06) (1 t., b.l. 7) nurodyta, kad L. P. paviršiniai odos nudrėskimai kairio skruosto srityje, kairės akies apatinio voko vidiniame krašte galėjo būti padaryti kieto, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje. Poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų srityse galėjo būti padarytos kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Specialisto išvadoje Nr. pG 1059/15 (06) (1 t., b.l. 11) papildomai nurodyta, kad sužalojimai L. P. padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant tiek į kietus bukus daiktus, tiek į kietus, turinčius ribotą paviršių daiktus.Specialisto išvadoje Nr. G 1072/15 (06) (1 t., b.l. 118) pateikta išvada, kad D. V. veido kairės pusės sumušimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Veido ir abiejų akių cheminis nudegimas, ko pasėkoje gavosi ūmus abipusis konjunktyvitas, galėjo būti padarytas veikiant veidą ir akis dirginančiomis dujomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.UAB „U“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0018/16 (2 t., b. l. 98-103) pateikta išvada, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G509/15(06) nurodyti sužalojimai „kairio skruosto srityje 5x0,3 cm, 1x0,5 cm, kairės akies apatinio voko vidiniame krašte 0,4x0,2 cm paviršiniai odos nudrėskimai, pasidengę rudais plonais šašeliais. Kairės blauzdos apatiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje 6x4 cm, poodinės kraujosruvos blyškiai melsvai violetinės spalvos, neryškiais pakraščiais“ negalėjo būti padaryti nukentėjusiajam gulint ant žemės ant nugaros, o kaltinamajam sėdint ant nukentėjusiojo pilvo jį apžergus kojomis ir smūgiuojant abiejų rankų kumščiais ne mažiau penkių kartų į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, galvą, nes smūgiuojant kumščiais yra būdingi minkštųjų audinių patinimai bei poodinės kraujosruvos bei galimi įdrėskimai ar įbrėžimai nuo pirštų nagų, o konkrečiu atveju turime tik įbrėžimus, o kojų poodines kraujosruvas tokiu būdu padaryti praktiškai neįmanoma, nes kojos lieka už puolančiojo nugaros. Sužalojimai blauzdų srityje galėjo atsirasti dėl nukentėjusiojo sportavimo, futbolo žaidimo. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ medicinos dokumentų išraše/siuntime, sveikatos įrašo Nr. 15PR-2227 nurodyti D. V. padaryti sužalojimai – veido kairės pusės sumušimas, veido ir abiejų akių cheminis nudegimas – galėjo būti padaryti prie nurodytų aplinkybių, nes atitinka sužalojimo padarymo laikas, galėjo būti suduoti smūgiai kietais bukais daiktais į veidą bei veido ir akių apipurškimas dirginančiomis dujomis. Kai žmogui į akis iš labai mažo atstumo yra papurškiama dujų iš dujų balionėlio, yra padaromi veido bei akių cheminiai nudegimai, o komplikacijos galimos įvairios. Žmogus po papurškimo į akis dujų balionėliu kurį tai laiko tarpą dėl akių sudirgimo negali aiškiai matyti, rašyti, skaityti, tačiau tai priklauso nuo nudegimo laipsnio, individualių organizmo savybių bei taikyto gydymo.Specialistas L. U. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 152-154) parodė, kad nukentėjusysis atvyko 2015 m. gegužės 25 d. 14.50 val. Apžiūrėjus nukentėjusįjį pateikta išvada, kad nukentėjusiajam padaryti paviršiniai odos nudrėskimai kairio skruosto srityje, kairės akies apatinio voko vidiniame krašte bei poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų srityse. Skruosto srityje sužalojimai galėjo būti padaryti kietu, turinčiu ribotą paviršių daiktu, kas galėtų būti rankų nagų dalis ar visas nagas, taip pat krentant ir atsitrenkiant į kietą, ribotą paviršių turintį daiktą. Šie sužalojimai kumščiu negalėjo būti padaryti. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti ir vienu, ir trimis trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti jam stovint, taip pat ir gulint ant žemės bei kitam asmeniui sėdint ant jo ir kumščiuojant, jei buvo kontaktas su nagu ar nago dalimi, arba kitu daiktu turinčiu ribotą paviršių, pavyzdžiui, žiedu. Neatmetama galimybė, kad asmeniui sudavus kumščiais smūgius į veidą, gali nelikti jokio sužalojimo, kadangi tai priklauso nuo smūgio stiprumo. Blauzdų srityse sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kietais daiktais (rankomis, kojomis). Kojomis trinant blauzdas nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti, nes nuo trynimosi būna nubrozdinimai. Sužalojimai blauzdose padaryti trimis trauminiais poveikiais. Konkretaus sužalojimų laiko pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti padaryta prie nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, taip pat dieną prieš įvykį ar po įvykio, t. y., intervale nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. gegužės 24 d. Išvadoje nustatytų sužalojimų visuma, tiek kiekvienas atskirai konstatuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamajam nustatytas kairiojo skruosto veido paburkimas galėjo atsirasti papurškus dujas ir nudeginus veidą. 2015 m. spalio 15 d. specialisto išvada, jog kaltinamajam D. V. buvo padarytas kairės pusės veido sumušimas, pateikta remiantis medicininių dokumentų išrašu, kuriame nurodyta ši diagnozė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 16/2016(02) (3 t., b. l. 5-10) pateikta išvada, kad nukentėjusiajam nustatyti du odos įdrėskimai kairiame skruoste ir vienas kairės akies apatinio voko vidiniame krašte padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotais paviršiais, kuo galėjo būti rankų nagai, ant piršto užmautas žiedas, medžių ir krūmų šakos. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, nes yra užfiksuoti trys atskiri sužalojimai. Kadangi šie atskiri sužalojimai lokalizuoti vienas šalia kito, todėl jie galėjo būti padaryti ir vienmomentiškai tuo pačiu metu iš karto trimis kietais bukais ribotais paviršiais (pavyzdžiui trijų pirštų nagais). Tokie sužalojimai nebūdingi suduodant į veidą sugniaužtu kumščiu, nes toje vietoje nėra padaryta nei poodinių kraujosruvų, nei minkštųjų audinių patinimo. Kadangi minėti sužalojimai yra vienoje plokštumoje, todėl neatmetama galimybė, kad jie galėtų atsirasti ir krentant veidu ant žemės, ant kurios būtų ribotų atsikišusių paviršių, pavyzdžiui, šakų. Tačiau toks padarymo mechanizmas mažiau tikėtinas, kadangi griūdamas priekiniu kūno paviršiumi žmogus refleksiškai į priekį ištiesia rankas, taip apsisaugodamas nuo galvos traumavimo. Dvi poodinės kraujosruvos kairės blauzdos vidiniame paviršiuje ir viena dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje padarytos kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir pėda, apauta batu, trimis trauminiais kontaktais. Vertinant poodinių kraujosruvų lokalizaciją mažai tikėtina, kad jos galėjo būti padarytos smūgiuojant kumščiais. Vertinat jų pobūdį bei lokalizaciją, jos negalėjo būti padarytos L. P. krentant ant nugaros po gauto smūgio kumščiu į veidą, jos taip pat negalėjo būti padarytos D. V. sėdint ant nukentėjusiojo pilvo, jį apžergus kojomis ir smūgiuojant kumščiais į nukentėjusiojo galvą, tokie sužalojimai negalėjo atsirasti trinantis nukentėjusiojo L. P. ir kaltinamojo D. V. kojoms. Tokios poodinės kraujosruvos kojose gali atsirasti sportuojant (žaidžiant futbolą ir panašiai) bei blauzdoms kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir paviršiais (kita koja, batu). Rankos kumštis ir dėvima avalynė – tai kietas bukas daiktas (paviršius). Kontakto su kietu buku paviršiumi metu sužalojimas kūne gali būti ir nepadaromas, tai labiausiai priklauso nuo kontakto (smūgio) stiprumo. Vertinant sužalojimų pobūdį odos įdrėskimai veide (pasidengę rudais šašeliais) galėjo būti padaryti intervale nuo 1 iki 7 parų bėgyje iki nukentėjusiojo L. P. apžiūros, o poodinės kraujosruvos blauzdose (melsvai violetinės spalvos neryškiais pakraščiais) – 2 parų bėgyje iki nukentėjusiojo apžiūros (apžiūra 2015 m. gegužės 25 d. 14.50 val.). VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ medicinos dokumentų išraše/siuntime, sveikatos įrašo Nr. 15PR-2227, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G1072/15(06) nurodytas veido kairės pusės sumušimas su minkštųjų audinių paburkimu padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis. Sužalojimas galėjo būti padarytas D. V. esant tiek vertikalioje padėtyje, tiek ir horizontalioje jam gulint ant žemės. Veido ir abiejų akių cheminiai nudegimai galėjo būti padaryti papurškus į veidą dujų iš dujų balionėlio. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad aukščiau išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. gegužės 22 d. apie 23.50 val.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 29/2016(02) (3 t., b. l. 30-32) pateikta išvada, kad dauginis veido kairės pusės sumušimas nustatytas remiantis D. V. nusiskundimais bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, sužalojimų būdingų veido sumušimui medicinos dokumentų išraše/siuntime, sveikatos įrašo Nr. 15PR-2227, neaprašoma ir mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Šiame dokumente yra subjektyviai ir objektyviai pagrįstas veido odos ir abiejų akių sudirginimas, ūminis abipusis akių junginių uždegimas.Ekspertas D. T. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (3 t., b.l. 85-86) parodė, kad nukentėjusiajam veide nustatyti nubrozdinimai yra smulkūs ir būdingi labai ribotam paviršiui, kaip nagui, žiedui ir pan. Smūgį suduodant kumščiu atsirastų patinimas arba mėlynė, bet ne įdrėskimai. Suduodant smūgį kumščiu sužalojimo gali nelikti, tai priklauso nuo smūgio stiprumo. Jei smūgis suduotas ištiestais pirštais, tai ant veido galėjo atsirasti įdrėskimai. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai blauzdose padaryti šviežiai, todėl negalėjo būti padaryti 2015 m. gegužės 23 d. 00 val., šie sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų parų intervale iki nukentėjusiojo apžiūros. Kaltinamajam nustatytas minkštųjų audinių paburkimas atsirado dėl trauminio poveikio, nes gydytojo diagnozėje nurodytas sumušimas. Jei šis paburkimas būtų dėl cheminio poveikio, tuomet gydytojas nebūtų rašęs sumušimo. Papurškus dujomis paburkimas galėjo atsirasti kaip alerginė reakcija, tačiau šiuo atveju būtų paburkęs visas veidas, o ne jo dalis.Ekspertė S. B. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (3 t., b.l. 86-87) parodė, jog išvadą, kad kaltinamajam nebuvo sumušimo padarė įvertinusi tai, kad medicininiuose dokumentuose aprašomojoje dalyje nebuvo nurodyta jokių dauginių sumušimų. Medicininiuose dokumentuose nurodytą paburkimą kairio skruosto ir veido srityje vertino kaip dujų papurškimo pasekmę, tačiau žodį „paburkimas“ galima traktuoti įvairiai, kaip patinimą ar esant nudegimui. Neatmeta galimybės, kad kaltinamajam nustatytas paburkimas galėjo atsirasti ir dėl suduoto smūgio.Iš pareiškimo (1 t., b.l. 4) ir informacinio pranešimo (1 t., b.l. 82-83) matyti, kad A. P. 2015 m. gegužės 28 d. pareiškime, pateiktame Druskininkų policijos komisariatui, nurodė, jog 2015 m. gegužės 23 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo sumuštas jo nepilnametis sūnus L. P.. Iš informacinio pranešimo (1 t., b.l. 97-98) matyti, kad Alytaus AVPK Druskininkų PK 2015 m. gegužės 22 d. 23.56 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie parduotuvės „P“ 3 jaunuoliai užpuolė žmones. Vyrui pripurškė dujų, pusbrolį sumušė. Pranešėjas – V..Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad kaltinamasis 2015 m. gegužės 23 d. 00.05 val. kreipėsi į policiją, nurodydamas, jog prie (duomenys neskelbtini) namo tarp jo, T., T. brolio bei trečio asmens kilo konfliktas, kurio metu kažkas jam papurškė dujų į akis, T. sudavė vieną smūgį per kairį žandą, dėl ko ant žemės nukrito akiniai (Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, l. 4).VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išraše/siuntime (1 t., b.l. 84) nurodyta, kad D. V. nustatyti daugybiniai paviršiniai galvos sužalojimai – sumušimai kairėje veido pusėje, sudirginta veido oda bei abi akys.Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus CD įrašytame 2015 m. gegužės 22 d. 23.53 val. pokalbio garso įraše (2 t., b. l. 93-94) užfiksuotas kaltinamojo žmonos M. V. pranešimas policijai, jog prieš 5-6 minutes (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės „P“, vidiniame kieme „T.“, jo brolis ir dar vienas jaunuolis užpuolė jos vyrą ir pusbrolį, vyrui papurškė dujų, pusbrolį „išjungė“.Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 22 d. apie 1.20 val. į Druskininkų PK atvyko T. P., kuris paaiškino, kad jam einant su broliu L. P. ir draugu R. J. prie (duomenys neskelbtini) namo tarp jo ir kaltinamojo kilo konfliktas ir jis kaltinamajam papurškė į veidą dujų (Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, l. 10).Alkotesterio patikrinimo rezultatai patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, jam 2015 m. gegužės 23 d. 1.41 val. nustatytas 0,94 prom. girtumas, liudytojui T. P. 2015 m. gegužės 23 d. 1.40 val. nustatytas 0,07 prom. girtumas (Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, l. 7, 12). Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) komunalinis ūkis“ rašto (2 t., b.l. 92) matyti, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme (besiribojančiame su daugiabučiais gyvenamaisiais namais (duomenys neskelbtini)) lauko apšvietimas nėra įrengtas.Iš pažymos apie hidrometeorologines sąlygas (2 t., b.l. 140) matyti, kad Druskininkų agrometeorologijos stoties duomenimis 2015 m. gegužės 23 d. nuo 0 val. iki 1 val. kritulių nebuvo.Apžiūros metu (1 t., b.l. 56-63) buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas NOKIA N8, juodos spalvos maikutė, paimti iš nukentėjusiojo L. P. (1 t., b.l. 53-55). Apžiūros metu nustatyta, kad telefono sensoriaus apsauginė plėvelė ir pats sensorius sutrūkęs, maikutės priekyje kairėje pusėje matyti 3x2,5 cm dydžio įplyšimas, nugaros dalyje viršuje matyti 2x2 cm dydžio įplyšimas.Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 16-18) liudytojas A. P. parodė vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, 3 metrų atstumu nuo suoliuko ir 11 metrų atstumu nuo namo laiptinės lauko laiptų, kur, jo teigimu, buvo sumuštas L. P.. Akistatos metu (1 t., b.l. 19-21) liudytojas A. P. ir D. V. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 24-26) liudytojas T. P. parodė vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, 3 metrų atstumu nuo suoliuko ir 11 metrų atstumu nuo namo laiptinės lauko laiptų, kur, jo teigimu, buvo sumuštas L. P..Akistatos metu (1 t., b.l. 27-29) liudytojas T. P. ir D. V. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b.l. 33-34). nukentėjusysis L. P. atpažino D. V. kaip L. P. 2015 m. gegužės 23 d. nakties metu sumušusį asmenį. Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 35-37) nukentėjusysis L. P. parodė vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, 3 metrų atstumu nuo suoliuko ir 11 metrų atstumu nuo namo laiptinės lauko laiptų, kur, jo teigimu, buvo sumuštas L. P.. Akistatos metu (1 t., b.l. 66-67) nukentėjusysis L. P. ir D. V. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 74-76) liudytojas R. J. parodė vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, 3 metrų atstumu nuo suoliuko ir 11 metrų atstumu nuo namo laiptinės lauko laiptų, kur, jo teigimu, buvo sumuštas L. P..Akistatos metu (1 t., b.l. 77-79) liudytojas R. J. ir D. V. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Akistatos metu (1 t., b.l. 99-101) liudytojas R. J. ir liudytoja M. V. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.Akistatos metu (1 t., b.l. 102-104) liudytojas T. P. ir liudytoja M. V. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.Akistatos metu (1 t., b.l. 105-107) liudytojas A. P. ir liudytoja M. V. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.Apeliantas skunde teigia, jog nuosprendis priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl išvados tiek dėl paties įvykio faktinių aplinkybių, tiek ir dėl D. V. kaltės nepagrįstos. Teisėtu ir pagrįstu yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Pagrįstomis laikytinos tos teismo išvados, kurios padarytos remiantis šiomis taisyklėmis įvertinus ir išanalizavus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu pažeidė šias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė nukentėjusiojo L. P., liudytojų T. P., A. P., R. J., G. G. ir A. P. parodymams ir juos vertino kaip patikimus įrodymus. Apylinkės teismas rėmėsi tuo, kad nukentėjusiojo L. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir tapatūs, savo parodymus jis patvirtino akistatos su D. V. metu bei atpažino D. V. kaip nukentėjusįjį sumušusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nukentėjusiojo L. P. parodymus apie įvykio aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino įvykyje betarpiškai dalyvavę nukentėjusiojo brolis T. P. ir draugas R. J., kurie analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu bei juos patvirtino akistatos su D. V. ir M. V. metu. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teigiama, kad liudytojas A. P. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir pateikdamas policijai pareiškimą ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pro langą matė, kaip gulintį sūnų L. P. muša nepažįstamas vyriškis su akiniais. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šiuos liudytojo parodymus patvirtino liudytojai T. P., R. J. bei pats kaltinamasis D. V., taip pat liudytojai E. T. ir V. B., kurių parodymai patvirtina aplinkybę, jog D. V. įvykio metu buvo su akiniais. Todėl pirmosios instancijos teismas A. P. parodymus laikė patikimais, netikėti jais neturėdamas pagrindo. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nukentėjusysis ir nurodyti liudytojai siekia apkalbėti kaltinamąjį, pirmosios instancijos teismo nuomone, nenustatyta. Be to, apylinkės teismas nurodė, jog nukentėjusiojo ir liudytojų T. P. ir R. J. parodymus apie įvykio pradžią patvirtino ir liudytojas G. G.. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad aplinkybę, jog įvykio naktį nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, patvirtina ir specialisto išvados Nr. G509/15(06) ir Nr. pG 1059/15(06), kuriose nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį jam nustatyti paviršiniai odos nudrėskimai kairio skruosto srityje bei kairės akies apatinio voko vidiniame krašte, kurie galėjo būti padaryti kietu, turinčiu ribotą paviršių, daiktu, smūgiavimo būdu, galimai 2015 m. gegužės 23 d. 00.00 val. Išvadą, jog nukentėjusiajam L. P. nustatyti sužalojimai buvo padaryti šio įvykio metu, pirmosios instancijos teismas grindė UAB „U“ Teismo konsultacine specialisto išvada Nr. G509/15(06), ekspertizės akte Nr. PEKG 16/2016(02) pateikta išvada, specialisto L. U., nurodžiusio, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai veide galėjo būti padaryti rankos nagu ar jo dalimi, ant rankos uždėtu žiedu ar krentant ir atsitrenkiant į daiktą, turintį kietą, ribotą paviršių, intervale nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. gegužės 24 d., parodymais, taip pat eksperto D. T. paaiškinimu, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai veide galėjo būti padaryti smūgio sudavimo metu ištiesus pirštus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo parodymus, jog dėl jo sumušimo buvo apdraskytas kairės pusės skruostas, nubrozdinta prie kairės akies, skaudėjo galvą, patvirtino liudytojai T. P. ir R. J., taip pat patvirtino nukentėjusiojo motina G. P.. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, vien tai, jog nukentėjusysis ir liudytojai nurodė, kad kaltinamasis D. V. smūgius nukentėjusiajam sudavė kumščiais, nepaneigia kaltinamojo suduotų smūgių fakto. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės akte Nr. PEKG 16/20116(02) pateikta išvada, kad kontakto su kietu buku paviršiumi metu sužalojimas kūne gali būti ir nepadaromas, tai labiausiai priklauso nuo kontakto (smūgio) stiprumo, rankos kumštis – tai kietas bukas daiktas (paviršius), specialisto L. U. ir eksperto D. T. parodymais, jog suduodant smūgį kumščiu gali ir nelikti sužalojimo ir tai priklauso nuo smūgio stiprumo, padarė išvadą, jog nors nukentėjusiajam ir nėra nustatyti sužalojimai būdingi kumščių smūgiams, tai nepaneigia nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymų, jog kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgius ir kumščiais. Aptartų įrodymų pagrindų pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, jog kaltinamasis D. V. (duomenys neskelbtini)-ojo daugiabučio namo kieme sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, apžergęs kojomis atsisėdo ant nukentėjusiojo ir rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį. Tuo tarpu kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis negalėjo suduoti nukentėjusiajam smūgių, nes pats buvo užpultas T. P., pirmosios instancijos teismas vertino kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams, nenuoseklius, gynybinius, ir juos atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo D. V. ir jo sutuoktinės M. V. parodymus dėl juose ir liudytojo G. G. parodymuose esančių neatitikimų dėl konflikto pradžios, taip pat dėl esančių tam tikrų neatitikimų D. V. pateiktame policijos komisariatui pareiškime, jo duotuose parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, aiškių išvadų dėl prieštaravimų šiuose parodymuose nepadarė, nenurodė, ar jie esminiai vertinant juos visų kitų įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl D. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tai turėjo esminę reikšmę priimant nepagrįstą sprendimą. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje byloje D. V. nuteistas už tai, kad jis įžūliu elgesiu – prikibo prie nepilnamečio L. P. ir sudavė dešine ranka vieną smūgį nukentėjusiajam L. P. į veidą, po ko L. P. nukritus ant žemės, priėjo prie jo ir apžergęs kojomis atsisėdo ant jo pilvo bei rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam L. P. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – paviršinius odos nudrėskimus kairio skruosto srityje, kairės akies apatinio voko vidiniame krašte, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis D. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, teigdamas, jog šio įvykio metu jokių smūgių nukentėjusiajam L. P. jis nesudavė, priešingai – D. V. nuo pat kreipimosi į policijos pareigūnus momento, ką jis padarė iš karto po įvykio, teigė, jog jis pats buvo užpultas nukentėjusiojo brolio T. P., kuris sudavė D. V. smūgį bei papurškė į veidą dujų. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, jog 2015 m. gegužės 23 d. 00.05 val. D. V. Alytaus AVPK Druskininkų PK pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo tarp jo, T., T. brolio bei trečio asmens kilo konfliktas, kurio metu kažkas jam papurškė dujų į akis, o T. sudavė vieną smūgį per kairį žandą, dėl ko ant žemės nukrito akiniai (Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, l. 4). Iš karto po to 00.20 val. apklausos metu (medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, l. 5-6) D. V. parodė, jog kažkuris kartu su T. buvusių asmenų papurškė D. V. į akis dujų, o T. sudavė kumščiu vieną smūgį į kairį žandą, nuo suduoto smūgio nukrito akiniai, o D. V. nuo suduoto smūgio parkrito. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad prie D. V. priėjęs T. P. staiga rankomis D. V. pastūmė, po ko D. V., užsikabinęs koja už suoliuko, nukrito kartu su T. P. ant žemės. Nuteistasis taip pat parodė, kad T. V. nukritus ant žemės, kažkas sudavė smūgį į dešinės pusės žandą. Patvirtindamas šiuos parodymus D. V. teisiamojo posėdžio metu patikslino aplinkybes dėl smūgio jam (D. V.) sudavimo ir parodė, kad T. P. smūgį D. V. sudavė jiems griūnant ant žemės, o nugriuvus sudavė dar vieną smūgį, be to, D. V. teigia, jog tiksliai negali prisiminti visų veiksmų. Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad priėjęs T. P. staiga kumščiu sudavė D. V. vieną smūgį į veidą, o smūgio sudavimo metu D. V. spėjo įsikabinti į T. P. drabužius, po ko jie abu nukrito per suoliuką, o T. P. užkrito ant D. V.. D. V. nukritus ant žemės kažkas jam sudavė į dešinės pusės žandą. Teisiamojo posėdžio metu D. V. parodė, kad T. P. priėjus ir pasisveikinus su G. G., pastarasis pasakė: „susipažink, čia mano pusseserė su vyru“, po ko T. P. pasakė „čia šitas“ ir tuo pat metu ranka stumiant trenkė nuteistajam į dešinį žandą, tuomet nuteistasis spėjo į T. P. įsikabinti, be to, jo koja užkliuvo už suoliuko ir jis kartu su T. P. vertėsi per suoliuką. Kaip nurodė D. V., jis nukrito ant nugaros, o T. P. – ant D. V., be to, D. V. į akis buvo papurkšta dujų, kažkuriuo momentu nukrito D. V. akiniai. D. V. teigė, jog nuteistajam ir T. P. nukritus ant žemės, T. P. bandė nuteistajam smūgiuoti, tačiau pastarasis gynėsi, užsidengė veidą. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtino liudytoja M. V., nuteistojo sutuoktinė, buvusi įvykio metu įvykio vietoje. Liudytoja M. V. apklausos metu nurodė, kad T. P., pamatęs D. V., pasakė „štai šitas“ ir smogė ranka D. V. į veidą, po ko D. V. bandė išlaikyti pusiausvyrą ir sugriebė T. ir jie greitai persivertė per suoliuką. Ji labai išsigando, puolė prie vyro, priėjusi pamatė besimosikuojančių šešėlius, nes buvo labai tamsu. M. V., kaip ji teigia, rėkė, „nemuškite mano vyro, nes iškviesiu policiją“. Aplinkybę, jog minimo įvykio metu buvo užpultas D. V. ir jam buvo papurkšta dujų, patvirtina Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus CD garso įraše užfiksuotas nuteistojo žmonos M. V. pranešimas policijai, jog prieš 5-6 minutes (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės „P“, vidiniame kieme „T.“, jo brolis ir dar vienas jaunuolis užpuolė jos vyrą ir pusbrolį, vyrui papurškė dujų, pusbrolį „išjungė“. Ši aplinkybė yra užfiksuota ir Alytaus AVPK Druskininkų PK informaciniame pranešime, jog 2015 m. gegužės 22 d. 23.56 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie parduotuvės „P“ 3 jaunuoliai užpuolė žmones, vyrui pripurškė dujų, pusbrolį sumušė, pranešėjas – V.. Liudytojais apklausti pareigūnai E. T. ir V. B. apklausų metu parodė, kad nuvykus į įvykio vietą pretenzijas dėl užpuolimo reiškė ir pareiškimą norėjo rašyti būtent D. V.. Pareigūnas V. B. taip pat parodė, kad jam nuėjus į butą, kuriame gyvena P. ir bendraujant su P., nė vienas iš tėvų nenurodė, jog važiuos į policiją rašyti pareiškimą, tėvas A. P. šio pokalbio su pareigūnu metu nenurodė, kad yra sumuštas dar vienas asmuo (galimai jo sūnus L. P.), nors, kaip teigia pareigūnas V. B., A. P. šio pokalbio metu minėjo, jog įvykį matė pro langą. Pareigūnai T. A. ir M. K., apklausti liudytojais, taip pat parodė, jog neprisimena, kad į policijos komisariatą atvykęs T. P. ar A. P. būtų minėję, jog įvykio metu buvo sumuštas nepilnametis asmuo. Šie pareigūnai teigia, jog pagal susiklosčiusią praktiką patiems asmenims važiuoti pas ekspertus nėra siūloma, jie iš karto vežami į ligoninę apžiūrai, o pareigūnas M. K. dar ir nurodė, jog gavus duomenų, jog buvo sumuštas nepilnametis, iš karto yra pradedamas ikiteisminis tyrimas. Šio liudytojo M. K. teigimu, P. tėvas, po įvykio atvykęs į komisariatą, pareigūnui nenurodė, kad buvo sumuštas jo nepilnametis sūnus, be to, šis liudytojas patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jog 2015 m. gegužės 22 d. apie 1.20 val. į Druskininkų PK atvyko T. P., kuris paaiškino, kad jam einant su broliu L. P. ir draugu R. J. prie (duomenys neskelbtini) namo tarp jo ir kaltinamojo kilo konfliktas ir jis kaltinamajam papurškė į veidą dujų. Liudytoja O. V. G. apklausos metu taip pat nurodė, kad jai iš karto po įvykio nuėjus į įvykio vietą D. V. pasakė, kad ne tik gavo į nosį, bet dar ir į akis pripurškė dujų. Be to, M. G. nurodytą aplinkybę, jog įvykio metu ji garsiai šaukė ir prašė nemušti jos vyro, iš dalies patvirtino liudytojai V. P. ir R. D.. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog byloje nėra pagrindo netikėti D. V. parodymų patikimumu. Šio asmens parodymai iš esmės neprieštarauja ir G. G. parodymams, nes G. G., kaip jis pats teigia, kas vyko po to, kai G. G. nugriuvo ant žemės, nematė. Pažymėtina, kad ir M. V. dėl asmens, sudavusio smūgį G. G., galėjo suklysti, nes, kaip pati nurodė, įvykio vietoje buvo labai tamsu. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, D. V. parodymai buvo pakankamai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl vien ta aplinkybė, kad D. V. parodymuose yra neesminių prieštaravimų dėl konflikto, vykusio tarp T. P. ir D. V., eigos (kas iš dalies pateisinama tuo, kad D. V. įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 0,94 promilių girtumas, be to, jam į akis buvo pripurkšta dujų, todėl dėl susijaudinimo kai kurių aplinkybių, kaip pats nurodo, galėjo neprisiminti ir nenurodyti), nesudaro pagrindo abejoti ir atmesti kaip nepatikimus D. V. parodymus apie tai, kad jis L. P. nemušė ir smūgių jam nesudavė. Pažymėtina ir tai, kad ši baudžiamoji byla nagrinėjama dėl L. P. padarytų sužalojimų.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, jog nukentėjusiojo L. P., liudytojų T. P., R. J. ir A. P. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso eigoje, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau, vertindama šių parodymų pakankamumą nuteistojo D. V. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos konstatuoti, atsižvelgia į tai, kad šių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Byloje buvo nustatyta, kad visi šie asmenys tarpusavyje yra susiję – L. P. ir T. P. yra broliai, A. P. – jų tėvas, o R. J. – brolių P. draugas. Pareiškimas dėl L. P. sužalojimo pareigūnams buvo pateiktas 2015 m. gegužės 28 d., tai yra, tą pačią dieną, kuomet pareigūnų dėl D. V. rašyto pareiškimo buvo apklaustas T. P. (medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, l. 11). Taigi, į policijos komisariatą dėl L. P. sužalojimo jo tėvas A. P. kreipėsi tik praėjus šešioms dienoms po įvykio. Į specialistą dėl L. P. padarytų sužalojimų konstatavimo L. P. kreipėsi 2015 m. gegužės 25 d., tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G509/15(06), joje aprašytos tiriamojo žodžiais nurodytos aplinkybės, jog L. P. sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis smūgiuodamas į galvą, po smūgių į galvą nukentėjusiajam nugriuvus buvo smūgiuojama rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Šios aplinkybės skiriasi nuo vėliau nukentėjusiojo ir liudytojų T. P., R. J., A. P. nurodytų L. P. sužalojimo aplinkybių. Nors A. P. ir T. P. apklausų metu parodė, kad apie nepilnamečio vaiko sumušimo faktą pareigūnams komisariate jie pasakė iš karto po įvykio, 2015 m. gegužės 23 d., tačiau šių jų parodymų nepatvirtino liudytojais apklausti pareigūnai E. T. ir V. B., o pareigūnai R. A. ir M. K. parodė, kad esant pranešimui apie galimai sužalotą nepilnametį asmenį iš karto būtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, o tokios praktikos, kad asmuo būtų siunčiamas vykti pas ekspertą nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nėra. Asmuo tokiu atveju vežamas apžiūrai. Taigi, fakto, kad L. P. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti būtent šio įvykio metu, tai yra, 2015 m. gegužės 22 d. apie 23.50 val., nepatvirtino nei nurodyti liudytojai, nei jokie kiti objektyvūs bylos duomenys – specialistas L. U. parodė, kad paviršiniai odos nudrėskimai kairio skruosto srityje, kairės akies apatinio voko vidiniame krašte nukentėjusiajam galėjo būti padaryti intervale nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 16/2016(02) (3 t., b. l. 5-10) pateikta išvada, kad nukentėjusiajam nustatyti du odos įdrėskimai kairiame skruoste ir vienas kairės akies apatinio voko vidiniame krašte padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotais paviršiais, kuo galėjo būti rankų nagai, ant piršto užmautas žiedas, medžių ir krūmų šakos. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, nes yra užfiksuoti trys atskiri sužalojimai. Tokie sužalojimai nebūdingi suduodant į veidą sugniaužtu kumščiu, nes toje vietoje nėra padaryta nei poodinių kraujosruvų, nei minkštųjų audinių patinimo. Šiame akte taip pat nurodyta, kad vertinant sužalojimų pobūdį odos įdrėskimai veide (pasidengę rudais šašeliais) galėjo būti padaryti intervale nuo 1 iki 7 parų bėgyje iki nukentėjusiojo L. P. apžiūros. Taigi, ekspertizės akte, specialisto išvadose ir specialistų apklausos metu užfiksuoti duomenys nepatvirtina fakto, kad L. P. konstatuoti sužalojimai veido srityje buvo padaryti būtent minimo įvykio metu. Aplinkybę, jog L. P. veidas buvo sužalotas įvykio metu, patvirtino liudytojai T. P. ir R. J., tačiau šie liudytojai yra nukentėjusiojo brolis ir draugas, todėl jų parodymai nelaikytini patikimais, nes nepatvirtinti objektyviais bylos duomenimis, ir teismas jais nesivadovauja. Liudytojas G. G. apklausos metu parodė, jog jis nesupranta, kokius sužalojimus patyrė L. P., nes kitą dieną po įvykio L. P. sutikęs G. G. nesiskundė, jog jam skauda galvą, šonus ar dar kažką. Aplinkybę, kad L. P. veidas buvo sužalotas šio įvykio metu, taip pat nurodė L. P. tėvas A. P., kuris teigė, jog iš karto po įvykio matė kraujosruvas L. P. veido kairėje, tačiau šie jo parodymai vertintini kritiškai, nes specialistui apžiūrėjus L. P. 2015 m. gegužės 25 d., kraujosruvos L. P. veide nebuvo nustatytos. Kritiškai vertintini ir nepatikimais laikytini ir A. P. parodymai, jog jis matė pro buto langą, kaip D. V. smūgiavo L. P.. Byloje surinktų rašytinių įrodymų (UAB „(duomenys neskelbtini) komunalinis ūkis“ pažyma) ir liudytojų M. V., G. G., E. T., V. B., R. D., O. V. G., V. P. parodymų pagrindu teisėjų kolegija laiko įrodyta aplinkybę, kad įvykio vietoje įvykio metu buvo tamsu, todėl pro P. buto langą matyti, kas vyko įvykio vietoje, nebuvo galima. Kaip nurodė apklausti liudytojai, tokiomis sąlygomis buvo galima matyti tik žmonių siluetus. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo parodymus dėl jo sužalojimo patvirtino liudytojai brolis T. P. ir draugas R. J., tačiau nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, bei tai, jog versija, kad D. V. galimai sumušė L. P., atsirado tik po to, kai T. P. buvo apklaustas dėl D. V. parašyto pareiškimo, teismas juos laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja. Teisėjų kolegija dėl L. P. konstatuotų sužalojimų padarymo mechanizmo nepasisako, kadangi laiko, jog nėra įrodyta, jog šie sužalojimai buvo padaryti būtent šio įvykio metu. Pažymėtina, kad, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime D. V. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusįjį, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl D. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendis naikintinas ir priimamas šioje byloje naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. P. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Nukentėjusiojo L. P. turėtos 850,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo D. V. gynėjo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundą tenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. V. dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašytu garso įrašu – palikti saugoti byloje, CD diską su T. P. įrašytu garso įrašu – perduoti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą – grąžinti Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.