Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo VSDFV Vilkaviškio skyriaus atstovėms Violetai Šlenfuktienei, adv. A.Bračiulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Vilkaviškio rajono skyriaus ieškinį atsakovui V.P. dėl nuomos sutarties nutraukimo, mokesčių už komunalinius patarnavimus priteisimo ir atsakovo V.P. priešieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ir priešieškinys patenkintini iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad taikyti ieškinio senatį šioje byloje yra teisinis pagrindas, todėl teismas ją taiko. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, nes ginčas dėl neteisėto elektros energijos atjungimo yra išspręstas 2002 11 12 sprendimu (t.1, b.l. 65-68). Šios bylos nagrinėjimas netrukdė atsakovui reikšti reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad atsakovas siekė pirma išspręsti klausimą dėl neteisėto elektros energijos atjungimo, o po to reiškė atitinkamus ieškinius nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi ankstesnioji byla netrukdė prašyti priteisti žalos atlyginimą. Teismui nustačius, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas, todėl prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą atmestinas. Tiek CK 84str. (1964 metų redakcija), tiek CK 1.125str. 8d. nustato, kad ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Metalinė tvorelė buvo išardyta 1998 11 25, reklaminiai lipdukai buvo nuplėšti 1999 01 19, ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas tik 2004 11 09 (t. 3, b.l. 2-7). Nutarimas skirti administracinę 1750Lt. baudą priimtas 2001 01 29, ieškinys dėl baudos priteisimo pareikštas 2005 04 27 (t.4, b.l. 56-61). Ieškinys dėl negautų pajamų pareikštas 2004 11 09, negautos pajamos skaičiuojamos nuo 1998 12 02, todėl reikalavimams dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 1998 12 02 iki 2001 11 09 yra praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas taiko ieškinio senatį šių reikalavimų atžvilgiu ir sprendžia, kad jie atmestini.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuompinigių ir mokesčių už komunalinius patarnavimus priteisimo.

Tarp šalių ieškovo VSDFV Vilkaviškio skyriaus ir atsakovo V.P. 1992 12 30 buvo sudaryta patalpų kavinės – parduotuvės veiklai 87,68 kv.m., esančių (duomenys neskelbtini) ; nuomos sutartis 25 metams (t.1, b.l. 5). Taip pat prie sutarties yra prijungtas ir papildomas susitarimas tarp tų pačių šalių dėl papildomo ploto 33,05 kv.m. nuomos tomis pačiomis sąlygomis ir tam pačiam terminui. Šios sutarties p. 5 „c“ numato, kad nuomotojas gali reikalauti nutraukti šią sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nesumoka nuompinigių per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo mokėjimo terminas. Būtent šiuo pagrindu ieškovas ir prašo nutraukti nuomos sutartį.

Nuomos sutartį priešieškiniu prašo nutraukti ir atsakovas, tačiau dėl ieškovo kaltės ( CK 6.64str. 3d.).

Įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2002 11 12 sprendimu nustatyta, kad 1998 12 02 ieškovas atjungė elektros energiją į atsakovui išnuomotas patalpas, tuo užkirsdamas kelią jomis naudotis pagal paskirtį. Taip pat Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje konstatavo, kad nutraukus elektros energijos tiekimą atsakovas pagal paskirtį išsinuomotomis patalpomis naudotis negalėjo, o nevykdydamas veiklos negavo planuotų pajamų. Nustačius minėtas aplinkybes atsakovas įvykdyti prievolę – mokėti nuompinigius ir kitus mokesčius nebegalėjo dėl tokios aplinkybės, už kurią atsako antroji šalis. Atsakovas nurodo, kad ieškovas ir po šio sprendimo įsiteisėjimo (sprendimas įsiteisėjo 2003 03 10, t.1, b.l. 65-68) neatnaujino jam galimybės naudotis išsinuomotomis patalpomis. Ir toliau naudotis patalpomis jis neturi normalių sąlygų, todėl prašo sutartį nutraukti dėl nuomotojo kaltės.

Teismas sprendžia, kad nuomos sutartis nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės dėl sekančių motyvų. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovo ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo atmestinas, nes jau yra įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo konstatuoti ieškovo pažeidimai, nes šioje civilinėje byloje teismas nagrinėja ieškinį jau dėl kito laikotarpio. Teismas pripažįsta ieškovo kaltę dėl to, kad jis nepagrįstai atjungė atsakovui elektros energiją. Tai pripažįsta ir pats ieškovas. Kita vertus, ieškovas neatliko veiksmų dėl elektros energijos pajungimo atsakovo nuomojamoms patalpoms ir dėl tų patalpų perdavimo atsakovui vėl jomis naudotis pagal nuomos sutartį. Tik dėl ieškovo kaltės atsakovas išsinuomotomis patalpomis negalėjo naudotis laikotarpiu nuo 1998 12 02, kuomet buvo atjungta elektros energija iki 2003 06 10, nes būtent nuo šios datos ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį iš atsakovo. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl to, ar yra įjungta elektros energija, ar ne. Ieškovas 2003 11 29 ir 2003 12 15 pakvietė antstolį konstatuoti aplinkybes, kad atsakovo nuomojamose patalpose yra elektros energija, vanduo, šildymas (t.1, b.l. 96-97), tačiau nei vieną kartą nebuvo pakviestas atsakovas. Kodėl jis nebuvo kviečiamas ieškovo atstovės paaiškinti negalėjo. Kita vertus, tuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose yra nurodyta, kad patalpoje 1-25 (elektros skydinėje) yra atskiras trifazis skaitiklis, skirtas kliento patalpų elektros apskaitai, įsukus į skaitiklį saugiklius, elektros srovė buvo, patikrinus nustatyta, kad vanduo yra tiekiamas ir veikia kanalizacija (t.1, b.l. 96,97, 159). Ieškovas neįrodė, kad atsakovui raktas nuo minėtos patalpos yra perduotas. Todėl yra nepaneigtas atsakovo aiškinimas, kad elektros energija yra tik tuomet, kai ateina ieškovas į savo patalpą ir įsuka saugiklius į atsakovo elektros skaitiklį, t.y. ieškovas turi išimtinę galimybę reguliuoti elektros energijos tiekimą į atsakovo nuomojamas patalpas. Iš kitos gi pusės atsakovas nesirūpino rakto gavimu tikslu patekti į paminėtą elektros skydinę ir galimybe pačiam reguliuoti saugiklių įsukimą ar išsukimą. Tiesa, ieškovo atstovės nurodė, be to, yra pateikti ir rašytiniai įrodymai, kad atsakovui buvo siūloma naudotis raktu ar gauti jį, tačiau pats atsakovas to nepageidavo. Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad pats ieškovas neteisėtai atjungė elektros energijos tiekimą, sprendžia, kad buvo būtent ieškovo pareiga imtis visų įmanomų priemonių padėčiai atstatyti, t.y. atsakovui po ilgos pertraukos – beveik penkerių metų pakartotinai perduoti patalpas ir raktą nuo elektros skydinės, patikrinti kartu su atsakovu patalpų būklę. To ieškovas nedarė. Iš kitos gi pusės, teismas sprendžia, kad ir atsakovas neatliko tiesioginių aktyvių veiksmų, išskyrus susirašinėjimą su ieškovu, dėl buvusios padėties atstatymo ir įmonės veiklos atnaujinimo. Atsakovas neprašė ieškovo perduoti jam raktą nuo elektros skydinės, nereikalavo jo išnuomotas patalpas bendrai apžiūrėti tikslu įvertinti padarytą joms žalą dėl veiklos nutraukimo dėl ieškovo kaltės beveik penkerius metus. Vietoj to atsakovas pats nesinaudojo patalpomis, nemokėjo jokių mokesčių, patalpų ieškovui neperdavė, nuomos sutarties nenutraukė ir tuo pačiu darė žalą ieškovui. Pažymėtina ta aplinkybė, kad teismui primygtinai siūlant, atsakovas nuomojamas patalpas ieškovui vis dėlto perdavė 2007 01 24 (t.6, b.l.4,5). Teismas, įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad patalpų nuomos sutartis nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės.

Tarp šalių kilo ginčas kokio gi dydžio patalpas nuomojo atsakovas. Iš nuomos sutarties ir papildymo prie sutarties matyti, kad atsakovo nuomojamų patalpų plotas buvo 120, 73kv.m. . Tačiau atlikus inventorizaciją ir išmatavus patalpų plotus yra nustatyta, kad atsakovo nuomojamų patalpų plotas yra 112,19kv.m. (t.1, b.l. 159). Tai pripažįsta ir pats atsakovas, nes 1995 01 12 prašyme Valstybinio Socialinio Draudimo fondo Tarybos Direktoriui nurodo, kad ieškovas realiai jam buvo išnuomojęs 112,19 kv.m. (t..5, b.l. 138-142). Aplinkybę, kad atsakovui yra išnuomota 112,19 kv.m. patvirtina ir 1995 03 17 atliktos inventorizacijos duomenys. Atsakovo nurodytame 2002 11 12 sprendime yra kalbama tik apie tai, kad iš toje byloje pateikto patalpų plano sektų, kad atsakovui išnuomotų patalpų plotas sudarytų 109,47 kv.m., t.y. sprendimu nėra nustatyta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis nuomoja 109,47 kv.m. (t.1, b.l. 67-68). Tiesa, atsakovo atstovas paaiškino, kad kadangi patalpa 1-32 šalys naudojosi bendrai, tai iš bendro išnuomoto patalpų kiekio 112,19 atėmus pusę patalpos 1-32 dydžio ir gaunasi, kad atsakovas nuomojo 109,20 kv.m. . Tačiau atsakovas nepaaiškino, kaip buvo sutarta dėl patalpos 1-32 nuomos mokesčio. Atsakovas pripažino, kad koridorius buvo atviras, kad klientams būtų patogiau iš VSDFV Vilkaviškio skyriaus tiesiai patekti į kavinę. Todėl teismas daro išvadą, kad minėtą koridorių laikyti neužrakintu buvo naudinga pačiam atsakovui tikslu pritraukti daugiau lankytojų į kavinę. Tuo tarpu ieškovo atstovės paneigė buvus bet kokius susitarimus dėl pusės patalpos 1-32 išnuomojimo atsakovui. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes vadovaujasi rašytiniais įrodymais bei atsakovo pripažinimu, kad buvo išnuomota 112,19 kv.m., sprendžia, kad būtent 112,19 kv.m. ir buvo išnuomota atsakovui. Įvertinus tai, kad nuomos sutartis nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina pusė prašomos sumos, t.y. 30172,86Lt. nuompinigių bei mokesčių už komunalinius patarnavimus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 281323,50Lt. nuostolių už neišdirbtus metus, skaičiuojant po 14806,50Lt. kasmet. Suma apskaičiuota paskaičiavus gautas pajamas ir atskaičius neišvengiamas išlaidas pagal pateiktą lentelę (t.4, b.l. 59), skaičiuojant už laikotarpį nuo elektros energijos tiekimo nutraukimo iki nuomos sutarties pasibaigimo CK 6.249str. 1d. pagrindu.

Priešieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies. CK 6.249str. 1d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu asmuo negali tiksliai nuostolių dydžio įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Byloje surinktų įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad atsakovo įmonės veikla nutrūko būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų – elektros energijos tiekimo nutraukimo be teisėto pagrindo. Atsakovo veiksmai – kavinės įrengimas ir jos veikla, bei paskutiniais metais didėjančios įplaukos, nuomos sutarties terminas – 25 metai patvirtina atsakovo siekį ilgalaikiai vystyti veiklą. Pajamos iš kavinės veiklos užtikrino atsakovo šeimai pragyvenimo šaltinį. Tolimesni įvykiai patvirtina tą aplinkybę, kad dėl neteisėtų ieškovo veiksmų buvo sužlugdytas atsakovo verslas. Ieškovas nepateikė kitokio negautų pajamų paskaičiavimo, o tik nurodė, kad įmonė dirbo nuostolingai, todėl nuostolių atsakovas nepatyrė. Teismas sprendžia, kad paskaičiuota suma – 14806,50Lt. metams yra nedidelė, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovas nuomos mokestį atsakovui pradėjo skaičiuoti nuo 2003 06 10. Teismas aukščiau konstatavo, kad ir pats atsakovas yra kaltas dėl to, kad nesiėmė aktyvių veiksmų įmonės veiklai atnaujinti. Todėl teismas, įvertinęs visus išdėstytus motyvus sprendžia, kad iš ieškovo atsakovui galėtų būti priteistos negautos pajamos už laikotarpį nuo 1998 12 02 iki 2003 06 10 – 66629,25Lt. ( skaičiuojant po 14806,50 už 4,5 metų), jeigu nebūtų praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas dėl ieškinio senaties taikymo pasisakė aukščiau, ieškinio senatį taiko ir dalies šio reikalavimo atžvilgiu. Ieškinys dėl negautų pajamų pareikštas 2004 11 09, todėl negautos pajamos priteistinos už laikotarpį nuo 2001 11 10 iki 2003 06 10, t.y. iki tos dienos nuo kada skaičiuojamas nuomos mokestis ir tai sudaro 29613Lt. . Be to, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2003 06 10 iki nuomos sutarties nutraukimo, t.y. 2007 03 28 išsinuomotomis patalpomis negalėjo naudotis pagal paskirtį ir vystyti veiklą iš dalies ir dėl ieškovo kaltės, todėl sprendžia, kad už laikotarpį nuo 2003 06 10 iki 2007 01 24 ( nes būtent 2007 01 24 patalpos buvo perduotos ieškovui) priteistina 26528,30Lt. ( skaičiuojant po 14806,50 už metus ir sumą padalijus per pusę, nes yra abipusė kaltė). Viso negautų pajamų priteistina 56141,30Lt. (CK 6.249str.).

Atsakovas prašo priteisti 1500Lt. už permokėtą elektros energiją vadovaudamasis LR VRM Marijampolės apskrities skyriaus revizijos aktu (t.3, b.l. 87- 90). Priešieškinys šioje dalyje atmestinas dar ir todėl, kad neįrodytas. CPK 178str. nustato, kad šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Iš minėto akto matyti tik tai, kad ieškovas 1996-1997 metais apskaitė ne visą elektros energiją. Pažymėtina ta aplinkybė, kad atsakovas turėjo kontrolinį elektros skaitiklį, tačiau už elektros energiją apmokėdavo pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, todėl konkliudentiniais veiksmais pripažino paskaičiavimus teisingais. Teismui paaiškinti kodėl netikrino elektros energijos paskaičiavimo teisingumo atsakovas paaiškinti negalėjo.

Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti 455,84Lt.už metalinę tvorelę. Nustatyta, kad tvorelė buvo pirkta 1993 metais (t.3, b.l.170). Priešieškinį šioje dalyje atsakovas grindžia 1999 11 30 prokuratūros raštu (t.3, b.l. 173-174). Šiame rašte nurodoma, kad minėtą tvorelę atsakovas įsirengė savavališkai, o ieškovo darbininkai ją 1998 11 25 demontavo. Buvo siūloma atsakovui ją pasiimti, tačiau jis atsisakė. Priešieškinys šioje dalyje atmestinas dar ir todėl, kad atsakovas prašo vadovautis paminėtu prokuratūros raštu, o jame yra nurodyta, kad pats atsakovas atsisakė pasiimti metalinę tvorelę. Kita vertus, tvorelė buvo demontuota 1998 11 25, pirkta 1993 metais, todėl akivaizdu, kad jos kaina nėra tapati įsigijimo kainai, o žala atlyginama pagal turto vertę, buvusią jos sugadinimo ar sunaikinimo metu, t.y. atsakovas neįrodė, kad tvorelė nei kiek per penkerius metus nenusidėvėjo.

Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti 1000Lt. už nuplėštus reklaminius lipdukus. Priešieškinį šioje dalyje atsakovas grindžia 1999 11 30 prokuratūros raštu (t.3, b.l. 173-174). Šiame rašte nurodoma, kad reklamą nuplėšė girtas VSDFV Vilkaviškio skyriaus kiemo darbininkas VG ir jam buvo pareikšti kaltinimai. 1999 04 14 skyriaus vedėjo J.Z atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta nenustačius, kad jis būtų organizavęs reklaminių lipdukų nuplėšimą. O 1999 08 16 baudžiamoji byla V.G atžvilgiu buvo nutraukta, kadangi pastarasis mirė. Priešiekinys šioje dalyje atmestinas dar ir todėl, kad pirma, V.G reklamą nuplėšė ne eidamas darbines pareigas, o vykdydamas nusikaltimą. Vedėjo nurodymo nuplėšti reklamą nebuvo. Antra, atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl reklamos vertės, o būtent jam pagal CPK 178str. tenka įrodinėjimo našta. Todėl CK 484str. (1964 metų redakcija) taikyti nėra pagrindo. Nėra pagrindo taikyti ir CK 485str. (1964 metų redakcija), kadangi tai nebuvo veiksmai ar neveikimas viešojo valdymo srityje, o reklama buvo nuplėšta vykdant konkretų nusikaltimą.

Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti 1750Lt. baudą, kurią jis turėjo sumokėti, nes nemokėjo įmonės savininko mokesčio. O įmonės savininko mokesčio atsakovas nemokėjo dėl to, kad ieškovui be teisėto pagrindo nutraukus elektros energijos tiekimą į atsakovo nuomojamas patalpas, buvo nutraukta jo įmonės veikla ir todėl jis negavo pajamų ir negalėjo mokėti mokesčių. Ginčo tarp šalių dėl, kad atsakovui 2001 m. sausio 29 d. nutarimu (t.3, b.l. 183) buvo paskirta 1750Lt. bauda už įmonės savininko mokesčio nemokėjimą nėra. Taip pat akivaizdu, kad mokestis nebuvo mokamas dėl to, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų buvo nutraukta atsakovo įmonės veikla. Tačiau ir pats atsakovas nesiėmė priemonių baudų mokėjimui išvengti, t.y. jis, matydamas, kad įmonės veikla yra nutraukta nesustabdė įstatymų nustatyta tvarka įmonės veiklos ir to neįregistravo atitinkamoje instancijoje. Ieškovo motyvą, kad priešieškinys šioje dalyje atmestinas tuo pagrindu, kad atsakovas realiai baudos nemokėjo, o jam buvo taikytas administracinis areštas, kolegija atmeta, nes bauda atsakovui buvo pakeista įstatymų nustatyta tvarka administraciniu areštu, o administracinį areštą atsakovas atliko. Todėl tai prilyginama baudos sumokėjimui. Todėl teismas, įvertinęs nurodytą, daro išvadą, kad dėl baudos atsiradimo yra abipusė kaltė ir todėl atsakovui iš ieškovo galėtų būti priteista pusę baudos sumos, t.y. 875Lt. CK 6.64str. 4d. pagrindu. Tačiau taikytina ieškinio senatis ir todėl priešieškinys ir šioje dalyje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 700 000Lt. neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad neturtinė žala atsirado dėl verslo sužlugdymo neteisėtais ieškovo veiksmais. Kaltais atsakovo veiksmais buvo pažeista LR Konstitucijos garantuota teisė laisvai pasirinkti verslą (48str.), Europos Socialinės chartijos Turinas 1961-10-18 1d.1p. . LR Konstitucijos 30str, numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą dėl asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo. Jam kaip visiškai materialiai ir moraliai sužlugdytam žmogui priteistina neturtinė žala, kuri yra susijusi sus dvasiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Jis, būdamas verslininkas, visų gerbiamas ir padorus pilietis, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl verslo sužlugdymo ir dvasinį sukrėtimą, kuomet 2002-01-29 buvo patalpintas į areštinę už įmonės savininko mokesčių nemokėjimą. Neturtinę žalą prašo priteisti vadovaujantis 2006 08 19 ir 2000 06 30 Konstitucinio teismo nutarimais, tiesiogiai taikyti Konstituciją ir būtent Konstitucijos 30,33,46,48 straipsnius. Atsakovo įmonės veikla buvo nutraukta be teisėto pagrindo ir tai tęsėsi laikotarpiu 1998-2003 metais, jo veikla buvo sužlugdyta, jis turėjo ketinimų dirbti 25 metus, plėtoti verslą, pažeidimas buvo tęstinis, pažeidimas yra deliktinio pobūdžio – elektros energijos atjungimas buvo drastiškas elgesys, o žala atsirado ne dėl sutarties nevykdymo, bet iš delikto.

Priešieškinys šioje dalyje atmestinas, nes nei Civilio kodekso, galiojusio iki 2001 07 01 normos, nei naujojo Civilinio kodekso 6.250str. nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl verslo sužlugdymo. Konstitucija nėra tiesioginio taikymo teisės aktas. Teismas sprendžia, kad vadovautis Konstitucinio teismo 200 06 30 ir 2006 08 19 Nutarimais nėra pagrindo, kadangi jie priimti dėl baudžiamųjų, bet ne civilinių bylų.

Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo priteistina 905,20Lt. žyminio mokesčio ir 42,35Lt. pašto išlaidų valstybei CPK 96str. pagrindu, pašto išlaidas padalinus tarp šalių pusiau.

Priešieškinį patenkinus iš dalies, o ieškinį atmetus iš dalies iš ieškovo atsakovui priteistina 1000Lt. atstovavimo išlaidų šioje byloje (t.6, b.l. 15) CPK 93str. pagrindu.

Priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteistina 22.80Lt. žyminio mokesčio proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai, kuri sudaro 5,7% nuo priešieškinio sumos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti prieš terminą tarp šalių ieškovo VSDFV Vilkaviškio skyriaus ir atsakovo V.P. 1992 12 30 sudarytą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ; nuomos sutartį dėl abiejų šalių kaltės.

Priteisti ieškovui VSDFV Vilkaviškio skyrius (Maironio g.6, LT- 70110, Vilkaviškis, kodas 193290666, duomenys neskelbtini) iš atsakovo V.P. (duomenys neskelbtini) 30172,86Lt. nuompinigių bei mokesčių už komunalinius patarnavimus.

Priteisti iš atsakovo V.P. (duomenys neskelbtini) 905,20Lt. žyminio mokesčio ir 42,35Lt. pašto išlaidų, viso 947,55Lt. valstybei.

Priteisti iš ieškovoVSDFV Vilkaviškio skyrius (Maironio g.6, LT- 70110, Vilkaviškis, kodas 193290666, (duomenys neskelbtini)) atsakovui V.P. (duomenys neskelbtini) 56141,30Lt. nuostolių ir 1000Lt. atstovavimo išlaidų ir 22,80Lt. žyminio mokesčio, viso 57164,10Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.