- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- R-442-14-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M., V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Trečiasis asmuo
- Krikščionių
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Krikščionių partijai, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2011 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. Sp-138 (toliau – ir Sprendimas) pagal patvirtintą sąrašą panaikino registravimą į savivaldybių tarybas tų kandidatų, kurie pažeidė įstatymo reikalavimą nurodyti anketoje, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos arba likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį; taip pat pripažino kandidatų pažymėjimus, išduotus atitinkamiems asmenims, netekusiais galios. Šiuo sprendimu patvirtinto sąrašo 7 numeriu nurodytas Krikščionių partijos iškeltas kandidatas V. M..
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo pripažinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. Sp-138 Krikščionių partijos kandidato V. M. atžvilgiu negaliojančiu.
Pareiškėjas mano, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas panaikinti pareiškėjo registravimą kandidatu yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjas paaiškina, kad jis, pildydamas kandidato anketą, jos 9 punkte „Ar turite ką nurodyti pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, jeigu taip, įrašykite čia“ parašė „NE“, nes perskaitęs nurodytą teisės normą suprato, kad pažymėti „TAIP“ reikia tik tuo atveju, jei jis būtų buvęs pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Pareiškėjas nurodo, kad 2000 metais buvo pripažintas kaltu dėl sukeltos automobilio avarijos, kurios metu buvo sužaloti keleiviai. Jam skirta bausmė buvo atidėta. Praėjus itin daug laiko nuo šio įvykio, jis pagrįstai nenurodė savo buvusio teistumo fakto. Pareiškėjas pažymi, kad kandidato į Alytaus miesto savivaldybės tarybą anketos formuluotė jam pasirodė per ilga ir itin sudėtinga, ją perskaitęs, jis suprato, kad anketos klausimo Nr. 9 atsakymo variante, turi parašyti „NE“. Pareiškėjas nurodo, kad nuslėpti buvusios automobilio avarijos fakto jis neturėjo ir neturi tikslo. Juo labiau, kad žinojo, jog dėl seniai buvusio teistumo Vyriausioji rinkimų komisija gaus pažymas iš Vidaus reikalų ministerijos. Jis buvo nuoširdžiai įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu ir anketos pildymo teisingumu. Pareiškėjas nurodo, kad jo padaryta veika nebuvo tyčinė, ji padaryta itin seniai, daugiau nei prieš 10 metų. Jo dėl padarytos veikos pobūdžio negalima tapatinti su sunkų ar labai sunkų nusikaltimą padariusiu asmeniu ir vienareikšmiškai laikyti teistu. Pareiškėjas nurodo, kad kandidato anketoje įrašius tai, jog asmuo anksčiau buvo teistas, tolimesniuose kandidato registravimuose (dokumentuose, sąrašuose ir kt.) visur minimas buvęs asmens teistumas už nusikalstamą veiką. Tačiau ne visos nusikalstamos veikos yra vienodai pavojingos ir vienodai traktuotinos kaltės atžvilgiu. Rinkimuose siekiančio dalyvauti kandidato teistumas iš esmės nėra detalizuotas. Tokiu būdu yra pažeidžiami ne tik teisingumo, protingumo kriterijai, bet ir proporcingumo principas. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsniu, jo teistumas yra seniai išnykęs. Tuo tarpu asmuo, kurio teistumas yra išnykęs negali būti laikomas teistu. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymas) 89 straipsnio 1 dalis iš esmės prieštarauja ne tik protingumo, teisingumo, proporcingumo principams, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl šioje byloje turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šios įstatymo nuostatos konstitucingumo įvertinimo.
II.
Atsiliepimu į skundą atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas paaiškina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostata, reikalaujanti kandidatui anketoje nurodyti apie nuteisimo faktą po 1990 m. kovo 11 d., yra pakankamai aiški, todėl neteisingas įstatymo supratimas nėra ir negali būti laikomas pateisinamu argumentu Vyriausioji rinkimų komisijos sprendimo panaikinimui. Pareiškėjo argumentas, jog tolimesniuose kandidato registravimo dokumentuose minimas asmens teistumas nedetalizuojamas, nėra teisiškai reikšmingas ginčijamo Vyriausioji rinkimų komisijos sprendimo panaikinimui, todėl nenagrinėtinas. Pareiškėjo argumentas, jog pagal BK 97 straipsnį, jo teistumas išnykęs, nėra rinkimų teisės dalykas ir šioje byloje teisinės reikšmės neturi. Atsakovas paaiškina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodyta kandidato pareiga ir šio įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija už šios pareigos neįvykdymą sietina su rinkimų viešumo, skaidrumo ir sąžiningumo principais, rinkimų, kaip politinės valdžios instituto, reikšme valstybės gyvenime bei rinkėjų teise žinoti kandidato, kaip viešo asmens, esminius gyvenimo faktus bei savybes, o taip pat juo pasitikėti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai atmestinas. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostata neužkerta kelio asmenims būti kandidatais, tačiau užtikrina sąžiningus, skaidrius rinkimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Skundas atmestinas.
Šis ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Krikščionių partijos iškelto kandidato V. M. registravimas.
Nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2011 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-138, kuriuo nusprendė pagal patvirtintą sąrašą panaikinti registravimą į savivaldybių tarybas tų kandidatų, kurie pažeidė įstatymo reikalavimą nurodyti anketoje, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos arba likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį. Sprendimu patvirtiname kandidatų, nebaigusių atlikti bausmės pagal paskirtą teismo nuosprendį ar nenurodžiusių, kad buvo teismo pripažinti kaltais, sąraše 7 numeriu yra įrašytas Krikščionių partijos iškeltas kandidatas V. M..
Pareiškėjas teigia, kad jis į kandidatų, nebaigusių atlikti bausmės pagal paskirtą teismo nuosprendį ar nenurodžiusių, kad buvo teismo pripažinti kaltais, sąrašą įtrauktas nepagrįstai.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, reglamentuojantis rinkimų į savivaldybių tarybų narius santykius, nedraudžia kandidatuoti ir nuteistiems asmenims, tačiau tokiu atveju jie įpareigojami suteikti informaciją apie teistumą, kuri būtų pateikta rinkėjams, nes kandidatas nori ateityje atstovauti jų interesus. Rinkėjai, naudodamiesi aktyviąja rinkimų teise, turi turėti visą informaciją apie asmenis, siekiančius tapti savivaldybių tarybų nariais, t. y. žinoti ne tik pozityviąją informaciją, bet ir rinkiminės teisės požiūriu negatyviąją, galimai silpninančią kandidato galimybes būti išrinktam ir tuo pačiu atstovauti atitinkamos savivaldybės visuomenės interesus informaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R9-62-19/2007, 2007 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R9-24/2007 ).
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad partija turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: <...> 2) keliamų kandidatų rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą <...>. To paties straipsnio 12 dalis nustato, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti <...>.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas <..>.
Iš nurodytų teisės normų turinio akivaizdu, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pozicija nagrinėjamu klausimu yra teisinga ir pagrįsta įstatymu, kuris įpareigoja kandidatą anketoje viešai paskelbti duomenis apie teistumą esant tokioms aplinkybėms: jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo po 1990 m. kovo 11 d. arba jeigu jis bet kuriuo laiku įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad atitinkami duomenys turi būti nurodomi neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnykęs ar į tai, kad nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R2-20/2007; 2007 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R9-62-19/2007; 2007 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R6-24/2007).
Pareiškėjas kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje atsakydamas į 9 klausimą „Ar turite ką nurodyti pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus?“ atitinkamoje grafoje nurodė „NE“. Kaip matyti iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį, pareiškėjas Alytaus rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 3 dalyje.
Kadangi pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo po 1990 m. kovo 11 d., todėl jis, atsižvelgiant į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reglamentavimą, privalėjo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje (atitinkamoje grafoje) tai nurodyti, o kaltės forma bei nusikaltimo sunkumas šiuo atveju teisinės reikšmės neturi.
Nepranešimo apie tai, kad kandidatas teismo nuosprendžiu (sprendimu) yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo po 1990 m. kovo 11 d., pasekmės numatytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, jeigu kandidatas neįvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą <...>.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo registravimas kandidatu į savivaldybių tarybų narius, yra pagrįstas ir teisėtas. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenkintinas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio konstitucingumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. M. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo paskelbimo.