- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2-8899-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00396-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- M. K., A. K.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro atstovei A. G.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovų M. K. ir A. K. ieškinį atsakovei R. G. dėl savininko teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų VĮ Registrų centrui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė teismui negatorinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiu koridoriumi ir veranda, esančiais pastate – gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti minėtas patalpas, išsinešant atsakovei priklausančius daiktus, bei uždrausti atsakovei atitinkamus veiksmus atlikti ateityje. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė savavališkai, neturėdama teisinio pagrindo ir galiojančio savininko sutikimo, naudojasi ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, pastato 1992 m. liepos 29 vidaus gyvenamųjų patalpų plane pažymėtomis Nr. a-2 (10,81 kv. m. koridoriumi) ir Nr. a-1 (4,17 kv. m. veranda), tokiais veiksmais pažeisdama ieškovų nuosavybės teises. Nurodo, kad minėtas gyvenamasis namas ieškovams ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – 19/100 dalių pastato priklauso atsakovei, 81/100 dalys – ieškovams, iš kurių 47/100 dalis ieškovai įsigijo 2008 m. rugpjūčio 5 d., o likusias 34/100 dalis įsigijo 2018 m. balandžio 27 d. iš buvusio pastato bendraturčio D. S., po ko tarp atsakovės ir ieškovų prasidėjo nesutarimai dėl pastato koridoriaus (a-2) ir verandos (a-1) naudojimosi, kurie pagal D. S. nuosavybės teise valdytos pastato dalies plotą, pastato patalpų išdėstymo planą ir 1992 m. liepos 29 d. pastatų vidaus plotų eksplikaciją, nuosavybės teise priklausė D. S. ir nuo 2018 m. balandžio 27 d. buvo perleisti ieškovams. Konkrečios pastato dalys, priskiriamos kiekvienam pastate esančiam butui, nurodytos 1992 m. liepos 29 d. pastatų vidaus eksplikacijoje. Ieškovams nuosavybės teise nuo 2008 m. priklauso pastato butas Nr. 3 (patalpos Nr. 3-1, 3-2, 3-3, 3-7, 3-8 ir 3-9); D. S. iki 2018 m. balandžio 27 d. (po to – ieškovams) priklausė pastato butas Nr. 1, kuriam yra priskirtos koridoriaus (a-2) ir verandos (a-1) erdvės, taip pat patalpos Nr. 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5; atsakovei nuosavybės teise priklauso pastato butas Nr. 2 (patalpos Nr. 2-1 ir 2-2), 27,69 kv. m. ploto, kurį ir sudaro patalpos Nr. 2-1 ir 2-2 (11,33 kv. m. ir 16,36 kv. m.), kuris nurodytas ir 1993 m. balandžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įgijo bendrosios nuosavybės teises į pastatą. Pažymėjo, kad tarp pastato bendraturčių yra sudarytas ir visų pastato bendraturčių (ieškovų, atsakovės ir buvusio bendrasavininko D. S.) galiojantis susitarimas dėl naudojimosi pastatu tokia tvarka ir dalimis, kaip nurodyta minėtoje pastatų vidaus plotų eksplikacijoje ir pastato vidaus gyvenamųjų patalpų plane, neperžengiant konkrečiam bendrasavininkui priskirtos dalies ribų. Minėto susitarimo sudarymo faktą patvirtina ir nusistovėjęs faktinis pastato bendrasavininkų naudojimasis pastatu (konkliudentiniai veiksmai), t. y. ieškovai, 2008 m. įsigiję pastato butą Nr. 3, savo nuosavybės teises įgyvendina išimtinai pastato dalyse, pastato vidaus gyvenamųjų patalpų plane pažymėtose Nr. 3-1, 3-2, 3-3, 3-7, 3-8 ir 3-9; D. S., valdydamas butą Nr. 1, disponavo patalpomis Nr. a-2, a-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5, kurių nuosavybės teises vėliau perleido ieškovams, o atsakovė gyvena ir naudojasi pastato butu Nr. 2 ir šiam butui pagal eksplikaciją priskirtomis patalpomis Nr. 2-1 ir 2-2. Dar 2008 m. atsakovė ne kartą žodžiu informavo ieškovus, kad ketina įsirengti atskirą įėjimą į atsakovei priklausančią namo dalį, tačiau iki šiol toliau naudojasi ginčo patalpomis. Ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. žodžiu kreipėsi į atsakovę dėl ginčo patalpų klausimo išsprendimo, tuo pačiu prašydama įleisti į butą Nr. 2 VĮ Registrų centro specialistą, atlikti kadastrinius matavimus, tačiau 2018 m. gegužės 21 d. atvykus VĮ Registrų centro specialistui, jo neįleido, todėl kadastriniai matavimai buvo atlikti tik ieškovams priklausančiam turtui. 2018 m. gegužės 22 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę raštu, nurodydami, jog jie nesutinka, kad atsakovė naudotųsi jiems nuosavybės teise priklausančiomis minėtomis ginčo patalpomis ir prašydami iki 2018 m. liepos 16 d. išsinešti iš aptariamų patalpų laikomus daiktus. Atsakovė 2018 m. birželio 1 d. rašte ieškovams nurodė, kad koridorius yra bendro naudojimo patalpos, todėl ji turi teisę jomis naudotis. Ieškovai 2018 m. birželio 13 d. pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovę nurodydami, kad pastate nėra bendro naudojimo patalpų, kartu atsakovei pateikė pasiūlymą įsigyti iš ieškovų dalį koridoriaus (Nr. a-2) ir verandos (Nr. a-1) arba įsirengti atskirą įėjimą į atsakovei priklausančias patalpas, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 23-25). Nurodo, kad 1993 m. balandžio 23 d. sutarties pagrindu, iš E. R. įsigijo 19/100 dalių aptariamo gyvenamojo namo – 11,33 kv. m. ploto virtuvę ir 16,36 kv. m. ploto kambarį, t. y. viso 27,69 kv. m., tačiau 19/100 dalių minėto pastato sudaro 27,99 kv. m., t. y. ir dalis bendro naudojimo patalpų, kuri nebuvo identifikuota. Tiek ankstesnė namo dalies savininkė, tiek atsakovė visada naudojosi aptariamomis ginčo patalpomis – koridoriumi ir veranda, ir jokio susitarimo dėl naudojimosi bendru daiktu nebuvo. Kito įėjimo į atsakovės gyvenamąsias patalpas nėra. Pažymėjo, kad ieškovų nurodomi 1992 m. liepos 29 d. pastato inventorizacijos duomenys panaikinti 1993 m. liepos 26 d., ką patvirtina gyvenamojo namo techniniame pase esantis spaudas. Minėto techninio paso pastatų vidaus plotų eksplikacijoje pagal naujus inventorizacijos duomenis, veranda (4,17 kv. m.) ir koridorius (10,81 kv. m.) nurodyti, kaip bendro naudojimo patalpos Nr. a-1 ir a-2. Nesutinka su ieškovų teiginiu, kad minėtų patalpų būklė yra prasta ir mano, kad abiejų patalpų būklė yra patenkinama ir nėra būtinybės griauti verandos.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 96-97). Nurodė, jog patikrinus aptariamo gyvenamojo namo kadastro ir registro dokumentų byloje esančius duomenis, nustatyta, kad minėtas gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovei. Tikslinant 1993 m. liepos 26 d. minėto gyvenamojo namo kadastro duomenis, patalpa Nr. 1-1 buvo pažymėta Nr. a-2, patalpa Nr. 1-6 pažymėta Nr. a-1, t. y. bendro naudojimo patalpomis, ką patvirtina 1993 m. liepos 26 d. vidaus plotų eksplikacija. Taip pat nurodė, jog nėra duomenų apie nustatytą tarp bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
Teismo posėdžio metu ieškovai savo ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, atsiliepime nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad dėl naudojimosi ginčo patalpomis buvo kilęs konfliktas ir su ankstesniu savininku D. S..
Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad aptariamas namas yra įregistruotas, kaip vieno buto pastatas ir yra parduotos namo dalys. Pagal vidaus patalpų ploto eksplikacijas matyti, kad 1993 m. liepos 26 d. ruošiantis privatizuoti namo dalį V. P., buvo atlikti namo kadastriniai matavimai, todėl ir buvo ant senesnių matavimų uždėtas antspaudas „Panaikinta“. 1993 m. liepos 26 d. patalpa, kuri buvo naudojama kaip koridorius, buvo atitverta ir tokiu būdu sumažėjo koridorius. Niekur nėra parašyta, kad aptariama veranda ir koridorius buvo įsigytas kažkurio buto savininko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Byloje kilęs ginčas tarp bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių dėl naudojimosi pastato dalimi – koridoriumi ir veranda.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Byloje nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovei, t. y. 47/100 dalys (toliau – 3 dalis) pastato priklauso ieškovams 2008 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 34/100 dalys (toliau – 1 dalis) pastato priklauso ieškovams 2018 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 19/100 dalys (toliau – 2 dalis) pastato priklauso atsakovei 1993 m. balandžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 9-12).
Namo dalių numeracija sprendime nurodyta, pagal 1992 m. liepos 29 d. pastato vidaus plotų eksplikaciją (b. l. 14, 15). Pagal minėtą eksplikaciją, atsakovė naudojasi 2 namo dalimi (Nr. 2), patalpomis, pažymėtomis plane 2-1 ir 2-2, kurias sudaro 11,33 kv. m. ir 16,36 kv. m. patalpos, iš viso 27,69 kv. m. (b. l. 14).
Minėtas namas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas, kaip vienbutis namas. Bendraturčiai nėra sudarę rašytinio susitarimo dėl namo naudojimosi tvarkos. Patalpomis naudojasi pagal minėtą pastato vidaus plotų eksplikaciją, pagal kurią patalpos priskirtos kiekvienai namo daliai. Ginčo dėl patalpų dalių naudojimosi tarp šalių nėra, išskyrus dėl naudojimosi 10,81 kv. m. koridoriumi ir 4,17 kv. m. veranda, kuriais galima patekti į 1 ir 2 namo dalis ir kurios 1992 m. liepos 29 d. pastato vidaus plotų eksplikacijoje buvo pažymėtos 1-1 ir 1-6, o vėlesnėse pažymėtos – a-1 ir a-2 (b. l. 89). Atsakovė neturi kitos galimybės patekti į savo namo dalį, tik per minėtą verandą ir koridorių. Abi šalys pripažįsta šią aplinkybę.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė patalpas Nr. 2, įsigijo 1993 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš E. R. (b. l. 26), kuri šias patalpas privatizavo 1992 m. kovo 31 d. Nei 1992 m. kovo 31 d., nei atsakovei iš E. R. 1993 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant patalpas Nr. 2, ginčo koridorius ir veranda, 1992 m. liepos 29 d. pastato vidaus plotų eksplikacijoje nebuvo priskirtos prie bendro naudojimo patalpų.
Pagal 1992 m. liepos 29 d. buto planą, pagal minėtą eksplikaciją bei 2018 m. Nekilnojamojo turto registro duomenis, viso namo plotas buvo ir yra 157,52 kv. m. Taigi, atsakovei priklausanti 19/100 namo dalis sudaro 29,9288 kv. m. (19:100x157,52); o ieškovams priklausanti 34/100 namo dalis sudaro 53,5568 kv. m. (34:100x157,52) ir 47/100 namo dalis – 74,0344 kv. m. (47:100x157,52).
Tuo tarpu, pagal 1992 m. liepos 29 d. namo planą ir minėtą eksplikaciją, atsakovė naudojasi 27,69 kv. m.; D. S. naudojosi 55,38 kv. m. (vietoje 53,5568 kv. m.), o K. – 74 kv. m. pagal namo planą, o pagal eksplikaciją 74,45 kv. m. (vietoje 74,0344 kv. m.).
Byloje nustatyta, kad V. P. rengiantis privatizuoti 1 namo dalį (antrą namo dalį, kuria šiuo metu naudojasi atsakovė, E. R. jau buvo privatizavusi), 1993 m. liepos 26 d. buvo atlikti nauji namo kadastriniai matavimai, todėl ant senesnių matavimų uždėtas spaudas „Panaikinta“ ir ginčo koridorius bei veranda priskirtos prie bendro naudojimo patalpų ir pastato vidaus plotų eksplikacijoje buvo pakeistas jų žymėjimas į a-1 ir a-2, (b. l. 81 antra pusė, 91 antra pusė, 92 antra pusė), tačiau V. P. 1994 m. gegužės 12 d. privatizuojant 1 pastato dalį, leista išpirkti ir ginčo koridorių bei verandą, kadangi į 1 pastato dalį patenkančios patalpos (3,78 kv. m., 8,64 kv. m., 17,08 kv. m., 10,90 kv. m., bei 10,81 kv. m. ginčo koridorius ir 4,17 kv. m. ginčo veranda), iš esmės pateko į 34/100 namo dalis, su 2,2388 kv. m. paklaida.
Taigi, namo dalių privatizavimo metu, 2 namo dalis buvo privatizuota be koridoriaus ir verandos, t. y. iš esmės be patekimo į minėtą namo dalį, o 1 namo dalis, pagal patalpų eksplikaciją, suteikė teisę privatizuoti beveik visą. Tokiu būdu, 1 namo dalies savininkas, sumokėjęs beveik už visą 1 namo dalį (34/100), negalėjo naudotis visu privatizuotu plotu, pagal namo eksplikaciją, kaip ir vėlesni šios dalies savininkai, visa įsigyta namo dalimi (ginčo veranda ir koridoriumi), kadangi ja naudojosi 2 namo dalies savininkai patekimui į savo namo dalį, privatizavę tik 2,2388 kv. m. ginčo patalpų. Tokiu būdu, privatizuojant 1 ir 2 namo dalis, buvo pažeistos privatizavusių šias namo dalis asmenų teisės – 2 namo dalies savininkei nesuteikta teisė privatizuoti didesnės namo dalies (ginčo koridoriaus ir verandos dalies), kadangi tik per šias patalpas 2 namo dalies savininkai galėjo patekti į savo namo dalį. Tuo pačiu buvo pažeistos ir 1 namo dalies, pagal patalpų eksplikaciją, savininkų teisės, leidžiant privatizuoti beveik visą ginčo verandą ir koridorių, nors šiomis patalpomis turėjo naudosis ir kiti bendraturčiai, patekimui į savo patalpas.
Atsakovė, naudodamasi ginčo patalpomis įrodinėja aplinkybę, kad ginčo patalpos 1993 m. liepos 27 d. buvo paskirtos bendram naudojimui, tačiau teismas pažymi, kad atsakovė nuosavybės teisėmis įgijo tik tokį nekilnojamąjį daiktą (19/100), koks jis buvo įgytas pirminės savininkės E. R., pagal Butų privatizavimo įstatymą, 1992 m. kovo 31 d. privatizavus 2 namo dalį, pagal minėtą 1992 m. patalpų eksplikaciją, kurią sudarė 19/100 dalys, nuo 157,52 kv. m. Ir tai, kad vėliau 1993 m. liepos 27 d. buvo patikslinti šio namo kadastriniai duomenys ar pastato vidaus plotų eksplikacija (b. l. 27), savaime nekeičia nuosavybės teisinių santykių apimties, nes techniškai priskirtos bendrojo naudojimo patalpos a-1 (4,17 kv. m.) ir a-2 (10,81 kv. m.) bendram naudojimui, šių patalpų ½ dalies neįgijus jokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu pagrindu, netapo 2 namo dalies privatizavusios E. R. nuosavybe, todėl vėliau nuosavybės teisės neperėjo ir kitiems asmenims lygiomis dalimis.
Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas, ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Byloje nustatyta, kad ginčo koridorius ir veranda, pagal turimas bendraturčių idealiąsias dalis, didžiąja dalimi patenka į ieškovų turimą dalį (34/100), nors Nekilnojamojo turto registre ir nėra nurodytos konkrečios bendraturčių naudojamos patalpos. Pirmiau minėta, kad teismas, konstatuodamas šią aplinkybę, remiasi 1992 m. liepos 29 d. pastato vidaus plotų eksplikacija, kuria ir šalys vadovaujasi, naudodamosis namo patalpomis. Taigi, ieškovai įrodė, jog yra didžiosios dalies ginčo turto savininkai. O nustačius, jog 1 namo dalies savininkė V. P. 1994 m. gegužės 12 d. privatizavo 34/100 namo dalis, pagal patalpų eksplikaciją – 1 pastato dalį į kurią patenka 3,78 kv. m., 8,64 kv. m., 17,08 kv. m., 10,90 kv. m., bei 10,81 kv. m. ginčo koridorius ir 4,17 kv. m. ginčo veranda, kurią 1995 m. kovo 8 d. pardavė D. S., o pastarasis 2018 m. gegužės 11 d. pardavė ieškovams, taip pat nustačius, jog atsakovė naudojasi ženkliai didesne pastato dalimi nei E. R. 1992 m. kovo 31 d. privatizavo, o vėliau pardavė atsakovei, teismas laiko, jog ieškovai taip pat įrodė, kad jų teisės yra pažeistos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai yra ir 47/100 namo dalies (Nr. 3) savininkai ir ši namo dalis turi atskirą įėjimą iš kitos namo pusės, kuriuo ieškovai galėtų naudotis eksploatuodami 1 ir 3 namo dalis, todėl ginčo veranda ir koridorius nėra jiems reikalingi patekimui į jiems nuosavybės teise priklausančias 34/100 ir 47/100 namo dalis, pagal minėtą patalpų eksplikaciją. Taigi šiuo atveju, atsakovė viena naudojasi ginčo koridoriumi ir veranda 14,98 kv. m., turėdama šioje turto dalyje tik 2,2388 kv. m.
CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Negatorinio ieškinio atveju, ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę.
Ieškovai ieškiniu prašo uždrausti atsakovei naudotis ginčo koridoriumi ir veranda, įpareigoti atsakovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti minėtas patalpas, išsinešant atsakovei priklausančius daiktus, bei uždrausti atsakovei atitinkamus veiksmus atlikti ateityje. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neturi galimybės patekti į jos, pagal nusistovėjusią tvarką ir patalpų eksplikaciją, naudojamas patalpas Nr. 2 (19/100), tik per ginčo verandą ir koridorių. Taigi, pripažinus ieškovų teisių pažeidimą ir ieškinį tenkinus, atsakovė į savo gyvenamąsias patalpas galėtų patekti tik per langą, todėl tokio reikalavimo tenkinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Be to, ieškovei be jos realiai naudojamų 27,69 kv. m. patalpų, priklauso dar ir 2,2388 kv. m. Atskiro įėjimo įsirengimo galimybės į atsakovės naudojamas patalpas, priklauso ne tik nuo atsakovės geros valios, o ir nuo techninių galimybių, leidimų išdavimo, projektavimo ir pan., kurių išdavimo ir terminų, atsakovė negali įtakoti. O ta aplinkybė, kad atitinkama institucija, privatizuojant gyvenamąsias patalpas, tinkamai nesutvarkė privatizavimo dokumentų, tinkamai neparengė buto techninės apskaitos bylos privatizuojant dar V. P., kurią vėliau įsigijo atsakovė, negali sąlygoti ar apspręsti asmenų įgytų teisių patekti į savo naudojamas patalpas bei paneigti ieškovų teisėtų lūkesčių naudotis patalpomis, už kurias sumokėjo. Todėl nustačius šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
Teismas tuo pačiu pažymi, kad kiekvieno bendraturčio pareiga, visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. O tarp bendraturčių kylant nesutarimams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis), taip pat dėl atlygintinio servituto nustatymo (CK 4.128, 4.129 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas ieškovams priėmė nepalankų sprendimą, tačiau tuo pačiu pripažino, kad atsakovė įgijo mažesnę turto dalį, nei realiai naudojasi, tuo pripažindamas pažeistas ieškovų teises. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovei iš ieškovų nepriteisia teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 100, 101) (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Byloje patirtos 4,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios ieškovams priėmus nepalankų sprendimą, valstybei turėtų būti priteistos lygiomis dalimis iš ieškovų, t. y. po 2,33 Eur (CPK 88 straipsnio1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi iš kiekvieno ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl valstybei jos iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.