- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- I-3091-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01294-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2019 m. kovo 7 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-1253 (toliau – ir Raštas) (b. l. 1, 6).
Nurodė, kad Tarnybos Teisės skyrius 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 2.2(NTR-2)-18-T-2024-12435 suteikė antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1773-1053/2018. Paaiškino, kad Tarnybai pateikė sutikimą apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagal Raštą sudarė 61,75 Eur. Akcentavo, kad Tarnyba nepateikė paskaičiavimų (apskaitos) už kokrečiai, kokias teisines paslaugas yra įpareigotas sumokėti 61,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 50 proc. visų teisinės pagalbos išlaidų (123,50 Eur). Akcentavo, jog jokių teisinių paslaugų iš paskirto advokato, negavo, o advokatas nebuvo nė karto susisiekęs, nepateikė jokių veiksmų plano baudžiamojoje byloje, nebuvo jokių bylos aplinkybių aptarimo, nepateikė gynybos veiksmų, neišsakė patarimų. Prašydamas antrinės teisinės pagalbos, turėjo teisėtus lūkesčius, kad bus paskirtas kvalifikuotas, sąžiningas advokatas. Pažymėjo, jog paskirtas advokatas teismo posėdžiuose atliko formalius veiksmus, t. y. prisistatė teisėjui, kad yra advokatas, atsakė į teisėjo klausimus, kad neturi jokių prašymų, pageidavimų, nušalinimų. Už minėtas teisines paslaugas buvo įpareigotas susimokėti. Vien tik advokato atvykimas į teismo posėdį, nereiškia, jog advokatas suteikė teisines paslaugas. Akcentavo, jog advokatas susipažinimui su bylos medžiaga sugaišo beveik 10 valandų. Jokių kitų paslaugų advokatas neteikė. Taip pat advokatas po priimto teismo sprendimo nesusisiekė, nesiūlė skųsti teismo sprendimo, o tik formaliai dalyvavo teismo posėdžiuose, jokių teisinių paslaugų realiai nesuteikė. Priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą savo iniciatyva, be advokato apskundė apeliacinei instancijai, t. y. Vilniaus apygardos teismui, kuris iš dalies tenkino apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį ir pagal minėtą BK straipsnį, visiškai išteisino.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, jog Tarnyba 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 2.2. (NTP-2)-l 8-T-2024- 12435 suteikė V. L. antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1773-1053/2018, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas A. M.. Advokatas A. M. 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. N r. (3.11) VADV-2-7311 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. L.. Prašyme nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. 1 val. skyrė susipažinimui su vienu bylos medžiagos tomu, 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. spalio 10 d. po 1 val. skyrė pasiruošti bylos nagrinėjimui, 2018 m. liepos 23 d. nuo 13:30 val. iki 14:20 val., 2018 m. rugsėjo 4 d. nuo 13:30 val. iki 14:40 val., 2018 m. spalio 10 d. nuo 13:30 val. iki 14:30 val. dalyvavo teismo posėdžiuose, 3 valandas skyrė kelionėms į 2018 m. liepos 23 d., 2018m. rugsėjo 4 d., 2018 m. spalio 10 d. vykusius teismo posėdžius. Pažymi, kad laikas skirtas dalyvavimui teismo posėdžiui buvo patikrintas pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis. Atsakovė pažymi, kad advokato nurodytas laikas neviršija Taisyklėse numatyto maksimaliai galimo skirti laiko, o dalyvavimą teismo posėdžiuose ir jam skirtą laiką patvirtina teismo posėdžių protokolai. Advokatas procesiniams veiksmams skyrė 9 val. 30 min, todėl advokatui buvo išmokėtas 123,50 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą V. L.. Apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. L., Tarnyba turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie pareiškėjo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.V. L. nurodytos sumos neapmokėjo, į Tarnybą dėl nurodytos sumos išdėstymo dalimis nesikreipė, nesutikimo apmokėti neišreiškė, prašymo detalizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmus ir išlaidų apskaičiavimo nepareiškė, nesikreipė dėl advokato darbo kokybės vertinimo. Taip pat pažymi, kad ir visu antrinės teisinės pagalbos teikimo laikotarpiu pareiškėjas, neinformavo Tarnybos, jog yra nepatenkintas advokato teikiamos teisinės pagalbos teikimo kokybe bei neteikė prašymo pakeisti advokatą. Papildomai pažymi, jog advokatai teikdami antrinę teisinę pagalbą yra nepriklausomi ir Tarnyba nėra atsakinga už jų veiklos kokybę. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę vertina Lietuvos advokatūra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. kovo 7 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-1253, kuriuo pareiškėjas informuotas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. L. 2018 m. birželio 6 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1773-1053/2018. Papildomai 2019 m. balandžio 4 d. pateiktame pranešime reg. Nr. (2.2) NTP-9-3208 nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Tarnyba įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad V. L. metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.707 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl V. L. turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Tarnyba 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 2.2. (NTP-2)-l 8-T-2024- 12435 suteikė V. L. antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1773-1053/2018, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Antrinę teisinę pagalbą teikti atsakovė paskyrė advokatą A. M..
Advokatas A. M. 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. N r. (3.11) VADV-2-7311 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. L.. Minėto advokato prašyme nurodyta, kad 2018 m. liepos 16 d. vieną valandą skyrė susipažinimui su vienu baudžiamosios bylos medžiagos tomu, 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. spalio 10 d. po 1 valandą skyrė pasiruošti bylos nagrinėjimui, 2018 m. liepos 23 d. nuo 13:30 val. iki 14:20 val., 2018 m. rugsėjo 4 d. nuo 13:30 val. iki 14:40 val., 2018 m. spalio 10 d. nuo 13:30 val. iki 14:30 val. dalyvavo teismo posėdžiuose, be to, tris valandas skyrė kelionėms į 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. spalio 10 d. vykusius teismo posėdžius. Advokatas procesiniams veiksmams atlikti viso skyrė 9 val. 30 min., todėl advokatui A. M. buvo išmokėtas 123,50 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui V. L..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą užtikrina Tarnyba (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba, be kita ko, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentą, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi asmuo, kuriam buvo teikiama 50 procentų valstybės finansuojama antrinė teisinė pagalba turi pareigą gavęs tarnybos pranešimą, sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje buvo teikta teisinė pagalba.
Pažymėtina, jog pareiškėjas V. L. 2018 m. birželio 6 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1773-1053/2018 bei papildomai 2019 m. balandžio 4 d. pranešime nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas turėjo teisę į antrinę teisinę pagalbą bei tai, jog jam buvo žinoma pareiga, gavus Tarnybos pranešimą, sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat nėra ginčo dėl fakto, jog Tarnyba pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą - Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1773-1053/2018 teikti buvo paskyrusi advokatą A. M..
Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1 R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas) 11 punktu, kai asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį), Tarnyba apskaičiuoja šio asmens mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ar advokato padėjėjo prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pažymėtina, jog advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau - prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme advokatas nurodo kada ir kokius veiksmus atliko ir kiek laiko skyrė nurodytų veiksmų atlikimui. Tais atvejais, kai advokato faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko trukmė yra mažesnė nei stadijai skirtas laikas, advokatui užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką (Taisyklių 7 punktas). Tam tikras maksimaliai galimas skirti antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas yra numatytas Taisyklių 9.1. papunktyje (susipažinti su vieno dokumentų bylos tomo medžiaga gali būti skiriama ne daugiau kaip viena valanda), 9.3. papunktyje (pasirengti nagrinėti bylą gali būti skiriama ne daugiau kaip viena valanda prieš kiekvieną teismo posėdį), o kelionei gyvenamojoje vietovėje skirtas laikas apskaičiuojamas remiantis Kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirto laiko normatyvo apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirto laiko normatyvo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 3 ir 5 punktais. Vadovaujantis aprašu advokato kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas, kai vykstama ilgesniu nei 0,5 km atstumu, advokato kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas Vilniaus ir Kauno miestuose negali viršyti 40 minučių viena kryptimi (Aprašo 3 punktas). Tarnyba remiantis Aprašo 5 punktu pasitvirtino dažniausių kelionių maršrutų trukmės normatyvus, kuriuose numatyta, kad Vilniaus mieste vykstant nuo 4 iki 5 kilometrų atstumu advokato kelionei skiriamas laikas yra 35 min. viena kryptimi.
Nagrinėjamu atveju advokatas A. M. 2018 m. lapkričio 22 d. Tarnybai pateikė prašymą reg. N r. (3.11) VADV-2-7311 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. L.. Advokatas, procesiniams veiksmams, numatytiems Taisyklių 14.2.2.1. punkte (bylos procesas pirmosios instancijos teisme) skyrė 9 val. 30 min. Tarnyba, atsižvelgusi į šį advokto prašymą, nustatė, jog advokato nurodytas laikas neviršija Taisyklėse numatyto maksimaliai galimo skirti laiko, o dalyvavimą teismo posėdžiuose ir jam skirtą laiką patvirtina teismo posėdžių protokolai. Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur, todėl advokatui, atsižvelgiant į jo sugaištą laiką – 9 val. 30 min., buvo išmokėtas 123,50 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą V. L..
Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą Tarnyba turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Šiame pranešime turi būti nurodoma asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, vardas, pavardė; sprendimo, kuriuo buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, numeris; valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis; teisės normos, kuriomis vadovaujantis apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis; mokėtina suma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; sąskaita, į kurią turi būti sumokėta nurodyta suma; mokėjimo terminas (Tvarkos aprašo 14 punktas). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Tarnyba, vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, numatytais pranešimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų turinio reikalavimais pranešė V. L. apie jo pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų - 61,75 Eur. Duomenų, jog V. L. minėtą sumą apmokėjo nėra.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors pareiškėjas reiškia nepasitenkinimą jam paskirto advokato teisinių paslaugų kokybe, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, jog V. L. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu būtų kreipęsis į Tarnybą dėl aukščiau minėto advokato netinkamo darbo kokybės vertinimo ar prašymo pakeisti advokatą, dėl prašymo detalizuoti antrinės teisinės pagalbos veiksmus ar netikslaus apskaičiavimo.
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles.
Vadinasi, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei. Tokia funkcija nustatyta Lietuvos advokatūrai, kuri tikrina aplinkybes dėl antrinę teisinę pagalbą teikusių advokatų veiklos. Tuo tarpu Tarnybai nustatyta pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas Tarnybos 2019 m. kovo 7 d. raštas Nr. (2.26)NO-2-1253, kuriuo pareiškėjas informuotas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.