Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-643/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-04
Bylos Nr.
2-643/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė
Pareiškėjas
T. K.
Atsakovas
V.
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga ,,Kauno atletas“
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-643/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4, 106.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo T. K. ieškinys atsakovams V. D. , R. S. , E. M. , G. K. ir viešajai įstaigai ,,S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras“, tretieji asmenys viešoji įstaiga ,,Kauno atletas“ ir viešosios įstaigos ,,Kauno atletas“ administratorius uždaroji akcinė bendrovė ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl kreditorių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VšĮ ,,Kauno atletas“ direktorius ir kreditorius T. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2007 m. liepos 24 d. VšĮ ,,Kauno atletas“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriuo pradėtas minėtos įstaigos bankroto procesas ne teismo tvarka, bei įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno skyrių panaikinti savo duomenų bazėje įvestą VšĮ ,,Kauno atletas“ bankrutuojančios įstaigos statusą.

Kauno apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą ieškinio (skundo) trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą netinkama forma, nes nesant VšĮ ,,Kauno atletas“ bankroto bylos teisme, pareiškėjo reikalavimai turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atskiroje byloje, kuri gali būti iškelta pagal ieškinį, atitinkantį CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas neatitinka minėtų reikalavimų, nes netinkamai nurodytas procesinio dokumento pavadinimas (CPK 111 str. 2 d. 1 p.), netinkamai nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), nenurodyta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas (CPK 135 str. 1 d. 5 p.), nėra informacijos, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 str. 1 d. 6 p.). Be to, teismas laikė, kad pareiškėjas nepateikė CPK 113 straipsnyje numatyto dokumentų skaičiaus.

Pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teismui ieškinį, tačiau Kauno apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas tik iš dalies pašalino nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas tinkamai nurodė procesinio dokumento pavadinimą, išdėstė nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, pateikė informaciją dėl bylos vedimo per advokatą bei numatytą dokumentų skaičių, tačiau, teismo nuomone, ieškinyje nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis visiškai nesuderinta su faktiniu ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 2 d. 2, 4 p.). Teismas teigė, kad pareiškėjas ieškinyje atsakovais nurodė V. D. , R. S. , E. M. , G. K. ir VšĮ ,,S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras“, tačiau ieškinyje jiems jokie reikalavimai nereiškiami, o taip pat nenurodoma, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko ir kodėl jie pagal ieškinį turėtų atsakyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, šie asmenys neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovu turėtų būti VšĮ „Kauno atletas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, be to, atsakovais galėtų būti ir tie asmenys, kurie, ieškovo manymu, atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog dalis trūkumų pašalinta nebuvo, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas T. K. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas (CPK 45 str.), ieškovo teisę kreiptis į teismą (CPK 5 str. 1 d.), rungimosi (CPK 12 str.) bei dispozityvumo principus (CPK 13 str.). Tik teisminio nagrinėjimo metu nustatoma, ar proceso šalys yra tinkamos, o išimtinė teisė nustatyti, kas byloje yra atsakovas, priklauso ieškovui, todėl teismas privalo nagrinėti bylą pagal suformuluotą reikalavimą (CPK 45 str.).

2. Pagal CPK 115 straipsnio ketvirtąją dalį, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas ar kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Siekiant proceso koncentruotumo ir teisingumo vykdymo, teismas neturėtų formaliai atsisakyti priimti ieškinį bei turėtų spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjo nurodyti atsakovais asmenys negalės tinkamai suformuluoti savo atsikirtimų į ieškinį, nes jiems jokie reikalavimai nekeliami bei nenurodoma, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad atsakovai priėmė nutarimą pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nurodyti argumentai, kodėl šie asmenys negalėjo ir neturėjo teisės priimti tokio nutarimo, bei konkretūs teisės normų pažeidimai, taip pat nurodyta, dėl kokių priežasčių priimtas nutarimas yra negaliojantis. Šiuos asmenis pareiškėjas laiko atsakovais dėl to, kad būtent dėl jų neteisėtų veiksmų buvo priimtas ginčo nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, kurie imperatyviai įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Pažymėtina, jog laikytis šių keliamų reikalavimų privalo kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Be to, taip pat aiškiai bei įsakmiai CPK reglamentuoja ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (CPK 138, 115 str.). Dėl šių aplinkybių atmestini apelianto argumentai, jog teismas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, apelianto teisę kreiptis į teismą, rungimosi bei dispozityvumo principus.

Nagrinėjamu atveju teismas minėta 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo tokiam dokumentui keliamų reikalavimų: netinkamai nurodytas procesinio dokumento pavadinimas, dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, nenurodyta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, nėra informacijos, ar byla bus vedama per advokatą, nepateiktas reikiamas skaičius dokumento egzempliorių. Pareiškėjas pateikė teismui pataisytą ieškinį, tačiau teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas tik iš dalies pašalino nurodytus trūkumus. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškinyje nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis visiškai nesuderinta su faktiniu ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 2 d. 2, 4 p.). Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutiko.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog paduodamas pataisytą ieškinį pareiškėjas nepašalino visų teismo nurodytų ieškinio trūkumų ir todėl ieškinys neatitiko CPK 135 straipsnyje imperatyviai keliamų reikalavimų. Kaip minėta, teismas bylos nagrinėjimo procesą privalo organizuoti taip, jog jis atitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus. Vykdydamas šią užduotį, teismas nagrinėjimui gali priimti tik griežtus įstatymo reikalavimus atitinkančius ieškinius, nes tik tokiu būdu, tai yra kai iš pateikto ieškinio yra aiškios šalys, keliami reikalavimai, pateikiami įrodymai ir pan., galima operatyviai nagrinėti bylą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateiktame pataisytame ieškinyje pareiškėjo nurodyta asmenų procesinė padėtis neatitinka faktinio ieškinio pagrindo bei ieškinio dalyko. Taigi nors atsakovais nurodyti anksčiau šioje nutartyje minėti asmenys, tačiau jiems pareiškėjas nereiškia jokių reikalavimų, o tuo tarpu VšĮ „Kauno atletas“ nurodyta trečiuoju asmeniu, nors ieškinio reikalavimai kaip tik susiję su šios bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimu, tai yra reikalavimai realiai keliami bendrovei, o ne nurodytiems atsakovams. Esant tokiai situacijai, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovais nurodyti asmenys pradėjus nagrinėti tokį ieškinį neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo atsikirtimus.

Apeliantas teisingai teigia, jog teisė pasirinkti atsakovus byloje priklauso ieškovui. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šis apelianto argumentas neduoda pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kaip minėta, iš ieškinio pareiškime išdėstytų aplinkybių seka, jog ieškinys yra reiškiamas ne atsakovais nurodytiems V. D. , R. S. , E. M. , G. K. ir VšĮ ,,S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras“, o VšĮ „Kauno atletas“, kuriai prašyta taikyti taip pat ir laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškinio pareiškimas yra vientisas procesinis dokumentas, kurio aprašomoji ir motyvuojamoji bei rezoliucinė dalys turi atitikti viena kitą, darytina išvada, jog priešingai nei teigiama atskirajame skunde, apeliantas nėra pasirinkęs, kas turi būti atsakovas jo keliamoje civilinėje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog neištaisius šio trūkumo bylos nagrinėjimo procesas būtų neprotingai apsunkintas, todėl nagrinėjimas negali būti pradėtas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiama nutartis neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į teismą dar kartą paduodant CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėGintaras Pečiulis