- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- eI-7254-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01842-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerija
- Advokatai
- Audrius Juozapavičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui, atsakovų atstovėms I. G. ir R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, pareiškėjas A. P., atsakovė Žemės ūkio ministerija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – ir Agentūra) skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 7 d. (skunde klaidingais nurodoma – 11 d.) sprendimą Nr. 3R-148 (AG-83/02-2016).
Atsiliepimas
Atsakovė su Komisijos sprendimu nesutinka. Nesutikimą grindžia tuo, kad Komisija neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas be Agentūros leidimo keitė projektą, nors tai pripažino ir pats paramos gavėjas. Komisija taip pat neįvertino, jog klėtis naudojama ne pagal paskirtį, nors įrodymai užfiksuoti dar Agentūros 2014 m. lapkričio 13 d. patikros vietoje ataskaitoje. Patikros vietoje ataskaita yra dokumentas, turintis įrodomąją galią, tačiau Komisija savo sprendime tik pamini, kad Agentūra atliko ne vieną patikrą vietoje, o šiuo atveju, aktuali yra 2014 m. lapkričio 13 d. ataskaita. Agentūra paaiškina, kad itin svarbios aplinkybės, jog būtent šios patikros vietoje ataskaitoje buvo užfiksuoti ir aprašyti pažeidimai, tačiau Komisija sprendime to neakcentuoja. Agentūros pateikti įrodymai ir 2014 m. lapkričio 13 d. patikros vietoje nustatytos faktinės aplinkybės tarsi nelaikomos įrodymais, surinktais pažeidimo tyrimo metu, todėl kyla abejonių dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir nėra aišku, kokie dokumentai, Komisijos nuomone, laikytini turintys įrodomąją galią.
Komisija nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, kokiu eksplikaciniu aktu Agentūra vadovavosi. Paaiškina, kad Agentūra vadovavosi tokiais dokumentais, kokius pateikė pareiškėjas (turint omenyje eksplikacinį aktą Nr. PR-05-008/1-AK su prierašais ranka „miegamasis“). Eksplikacinis aktas su numeriu PR-05-008/1-AK buvo teikiamas kaip trobos, svečių namo ir pirties projektas. Taip pat paminėtina, kad statybos leidimas Nr. 3N-390, išduotas 2005 m. lapkričio 18 d., buvo išduotas būtent pagal situacijos planą, detalizuotą eksplikaciniame akte Nr. PR-05-008/1-AK (kuriame detalizuota, kad bus statoma troba – gyvenamasis namas, svečių namas – klėtis, pirtis, vandentiekio gręžinys, o nuotekų valymo įrenginys jau nurodoma, kad bus gretimame sklype). Taigi, pagal šį statybos leidimą pareiškėjas ir atliko statybos darbus, todėl pagal šį aktą Agentūra ir vertino pareiškėjo atliktą investiciją.
Pažymi, jog Komisija savo sprendime neatskiria, kad troba ir klėtis yra atskiri pastatai ir, to pasėkoje, daro klaidinančią išvadą, jog klėtyje buvo numatyta virtuvė. Priešingai, Agentūra pažymi, kad virtuvė buvo numatyta troboje, o ne klėtyje, ir tai yra aiškiai matyti.
Pareiškėjas pripažino, kad pakeitė klėties projektą ir padarė pakeitimų pagal klientų pageidavimus, neatsiklausęs Agentūros, t. y. negavęs Agentūros leidimo (vieną lovą iš klėties perkėlė į pirtelės antrą aukštą, o klėtyje įrengė patalpą maisto gaminimui), tačiau posėdžio metu, jau laikėsi kiek kitokios pozicijos ir teigė, kad Agentūra, priimdama sprendimą, rėmėsi ne tuo aktu.
Agentūros Sprendime pareiškėjo padaryti pažeidimai detaliai aprašyti ir nurodytos pažeistos teisės aktų normos. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes, jo pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai, suvestinė. Agentūros Sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas, Agentūros Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Agentūra mano, kad jos sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Agentūros atstovė prašė skundą tenkinti palaikydama skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu atsakovės skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš Agentūros skunde nevisiškai suprantama, ką Agentūra turi omeny, teigdama, kad pareiškėjas „pakeitė projektą“. Pažymi, kad techninis projektas, pagal kurį buvo statomas ir įrengiamas svečių namas (klėtis), susideda, be kita ko, iš 2005-11-24 statybos leidimo Nr. NS-193 ir šiuo statybos leidimu patvirtinto eksplikacinio akto Nr. PR-05-007-1-AK, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka patvirtino Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius. Šie dokumentai, kaip ir visa kita Agentūrai pateikta projektinė dokumentacija, niekada nebuvo pakeisti, todėl atsakovės pozicija dėl „projekto pakeitimo“ neturi jokio faktinio pagrindo.
Pareiškėjas Komisijos posėdyje dalyvavo be atstovo ir nesuprato kokiais pažeidimais kaltinamas, jam buvo užduotas atsakymą menantis klausimas „kodėl svečių namas įrengtas ne pagal techninį projektą“), į kurį atsakydamas, pareiškėjas mėgino paaiškinti, kodėl vienas kambarys įrengtas vienaip, o kitas kitaip. Tačiau, nei minėtame posėdyje, nei kada nors vėliau, nepripažino, kad svečių namą (klėtį) įrengė ne pagal techninį projektą (ar kad „pakeitė projektą“) – to ir negalėjo padaryti, nes klėtį įrengė taip, kaip numatyta techniniame projekte.
Esminę reikšmę turi ne pareiškėjo pasisakymai, o tai, kokie reikalavimai yra nurodyti techniniame projekte ir ar faktinė situacija (klėties statyba ir įrengimas) atitinka šiuos reikalavimus. Agentūros teigimu, faktinė situacija neatitinka techninio projekto reikalavimų. Tačiau ši Agentūros pozicija klaidinga, nes padaryta remiantis ne tuo techniniu projektu.
Pažymi, kad Projektas įgyvendintas pagal visus projektinės dokumentacijos reikalavimus. Pagal Projektą buvo įrengti 8 kambariai ir 16 lovų: name (troboje) įrengti 5 kambariai-numeriai, kuriuose yra 10 lovų, svečių name (klėtyje) įrengti 3 kambariai-numeriai, kuriuose yra 7 lovos. Klėtis atitinka techninę dokumentaciją. Pagal klėties eksplikacinį aktą Nr. PER-05-007-1-AK pirmame aukšte numatyta įrengti holą, du svečių kambarius, du WC, antrame aukšte - holą, du svečių kambarius, du WC. Pirmajame aukšte esantys du svečių kambariai įrengti taip: vienas jų įrengtas kaip kambarys - numeris, kuriame yra dvigulė lova ir patogumai, kitas - kaip poilsio kambarys, kuriame galima pasigaminti maistą, bendrauti, žiūrėti televizorių, todėl nesuprantama, kodėl Agentūra abu šiuos kambarius vadina „svetaine“ ir „virtuve“ ir laiko, jog jie nėra miegamieji.
Agentūra nuolat prižiūrėjo klėties statymo ir įrengimo procesą, tačiau jokių pastabų nei dėl statybos, nei dėl įrengimo neturėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Agentūros išvada, kad atliekant Patikrą vietoje buvo nustatyta, jog svečių name (klėtyje) gyvenama, nors turėtų būti teikiamos turistų apgyvendinimo paslaugos. Paaiškino, kad jis klėtyje tuo metu budėjo, kadangi pagal techninius dokumentus yra numatytas budėjimas visą parą; tuo metu užsakymu klėties nuomai nebuvo. Svečių namo (klėties) paskirtis buvo ir yra teikti apgyvendinimo paslaugas, ji niekuomet nebuvo pakeista į gyvenamąją ar kokią kitą, Projekte nenumatytą paskirtį, ir klėtyje nei pareiškėjas, nei jo šeima ar kiti asmenys, išskyrus paslaugų gavėjus – nuomininkus, negyveno.
Pareiškėjas nesutinka ir su Agentūros teiginiu, kad jis padarė Sutarties 26.5 p. pažeidimą. Iš Agentūros sprendimo nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta, jog pagal Paraišką pirmiausia prognozuojamais metais paslaugų pardavimai sieks 294 000 Lt. per metus. Be to, Paraiškos IV dalyje „Projekto priežiūros rodikliai“ nurodytos pardavimų pajamos ir grynasis pelnas yra tik prognozė. Pareiškėjas šiuo metu vykdo veiklą ir tai aiškiai rodo jo gaunamos pajamos. Tuo tarpu Projekto tikslas ir uždaviniai nėra pardavimai ir grynasis pelnas.
Atsiliepimas
Atsiliepime pareiškėjas taip pat išdėstė nesutikimo argumentus dėl paskirtos sankcijos. Taip pat nurodė, kad Agentūros ir Ministerijos sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir tai pagrįstai konstatuota Komisijos sprendime.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, Agentūros skundą prašė atmesti ir palikti nepakeistą Komisijos sprendimą.
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija atsiliepimu su Agentūros skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Ministerija sutinka su Agentūros nustatytais Projekto pažeidimais ir pareiškėjui paskirta sankcija. Mano, kad Agentūros sprendimas visiškai atitinka VAĮ nuostatas. Ministerija taip pat sutinka su Agentūros skundo motyvais dėl Komisijos sprendimo neteisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Ministerijos atstovė palaikė Agentūros skundą ir prašė jį tenkinti.
Skundas netenkinamas
Byloje kilęs ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisijos) 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 3R-148 (AG-83/02-2016), kuriuo buvo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir Agentūros) 2015-07-13 sprendimas ir Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerijos) 2015-12-30 sprendimas, o Agentūra įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. atitinkantį sprendimą (Komisijos byla, III t. b.l. 162-166).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 15 d. Agentūra su pareiškėju pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal kurią Pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Kaimo turizmo sodyba „(duomenys neskelbtini)“ nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1.1 punktas) (Komisijos byla, II t. b.l. 143-157). Paramos sutarties 2 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui kompensuojama iki 690 560,00 Lt (t. y. iki 50 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų.
2012 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjas pateikė galutinį mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo išmokėta 262 372,00 Lt paramos suma.
2014 m. lapkričio 13 d. Agentūra atliko patikrą vietoje ir parengė patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VK-0699768) (Komisijos byla II t. b.l. 112-130). Ataskaitoje nurodyta, jog buvo pateiktos trys PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias suteiktos turizmo paslaugos už 14812 LT sumą. Taip pat nustatyta, jog už paramos lėšas įsigytas turtas yra projekto įgyvendinimo vietoje. Svečių name (klėtyje) yra laikinai apsistoję gyventojai (galimai pareiškėjas su šeima). Klėtis pritaikyta priimti lankytojus, yra miegamieji su reikalingais daiktais, WC kambariai, virtuvė su reikiamais baldais ir įranga. Troba bei pirties namas pritaikyti priimti lankytojus, yra miegamojo baldai su patalyne, WC kambariai, virtuvė ir svetainė su reikalingais baldais.
2015 m. sausio 21 Agentūra posėdyje svarstė Pareiškėjo projekto įgyvendinimą ir nurodė Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamentui registruoti pažeidimą, nes pareiškėjas 2013 m. ir dalį 2014 m. nevykdė Projekte numatytos kaimo turizmo veiklos, kaimo turizmo veiklai numatytą pritaikyti svečių namą (klėtį) naudoja ne pagal paskirtį (pagal pateiktas foto nuotraukas name yra gyvenama). Taip pat nutarė parengti raštą Ministerijai su siūlymu taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas (nutraukti Paramos sutartį) (Komisijos byla, I t. b.l. 149-151).
2015 m. balandžio 20 d. Ministerijos Komisijos programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti posėdyje buvo svarstyti Agentūros siūlymai ir buvo nutarta susigrąžinti paramos dalį, skirtą svečių klėčiai, ir šios klėties plotui proporcinga paramos dalį, skirtą infrastruktūrai (Komisijos byla, I t. 61-67).
2015 m. birželio 11 d. posėdyje Agentūra pritarė paramos dalies susigrąžinimo sankcijai – 70352,42 Eur (242912,85 Lt) (Komisijos byla, I t .b.l. 137-138). 2015 m. liepos 13 d. Agentūra priėmė sprendimą Nr. SKP-315 (Komisijos byla, I t. b.l. 133-136), kuriuo nusprendė susigrąžinti dalį išmokėtos paramos – 70352,42 Eur. Sprendime pažymima, jog Pareiškėjas įgyvendindamas Projektą padarė pažeidimus: 1) nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti Projekto uždavinių, tikslų, t.y. projekte numatytų pardavimo pajamų ir grynojo pelno, tuo pažeisdamas įsipareigojimus pagal Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 papunkčių nuostatas.; 2) taip pat pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, nes patikros metu nuotraukose užfiksuota, kad svečių name (klėtyje) yra gyvenama, klėties pirmas aukštas įrengtas ne pagal techninio projekto eksplikacinį aktą.
Pareiškėjo 2015-11-25 ir 2015-11-23 skundus išnagrinėjusi Žemės ūkio ministerija 2015 m. gruodžio 30 d. raštu Nr.31N-P-2316-2489-1711 (Komisijos byla, I t .b.l. 79-86) nurodė, jog Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ministerijos rašte nurodoma, jog 2013 m. projekte numatyta veikla nebuvo vykdoma, o 2014 m. ji vykdyta epizodiškai, suteikta paslaugų už 24 536,22 Lt. Nebuvo pasiekti tikslai aprašyti verslo plane ir paraiškoje. Be to, svečių namas (klėtis) buvo įrengta ne pagal techninį projektą, todėl buvo pažeistas Įgyvendinimo taisyklių 33.1 p.
Byloje vertinama, ar pagrįstai Komisija nustatė, jog Agentūros ir Ministerijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti bei įpareigojo Agentūrą dėl Pareiškėjo skundo priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. atitinkantį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimo apie individualaus administracinio akto priėmimo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 str. nuostatą, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. (LVAT 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; nutartis 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Pažymėtina, jog remiantis LVAT suformuota praktika, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Agentūra, kaip atitinkamas išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas ir nustatymas neatsiejamas nuo galimai taikytinų poveikio priemonių rūšių (LVAT 2012-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).
Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai pripažino, jog Agentūra tinkamai neįvertino nustatytų pažeidimų ir visų faktinių ginčo aplinkybių. Agentūra Komisijos panaikintame sprendime vienu iš pažeidimų nurodė tai, jog Pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, nes patikros metu nustatyta, kad svečių namas (klėtis) yra naudojama ne Projekto veiklos vykdymui, be to, svečių namo (klėties) pirmas įrengtas ne pagal techninio projekto eksplikacinį aktą.
Dėl svečių namų (klėties) naudojimo ne Projekto veiklos vykdymui Agentūra sprendime nurodė, jog 2014 m. lapkričio 13 d. patikros vietoje metu nustatyta, kad klėtyje gyvenama, nors turėtų būti teikiamos turistų apgyvendinimo paslaugos. Agentūros skunde teismui teigiama, jog šios faktinės aplinkybės yra nustatytos 2014 m. lapkričio 13 d. patikros vietoje metu. Su šiuo Agentūros argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš minėtos Patikros ataskaitos (Komisijos byla II t. b.l. 112-130), joje nėra teigiama, kad klėtyje gyvena pareiškėjas, o nurodoma, jog „yra laikinai apsistoję gyventojai (galimai pareiškėjas su šeima)“. 2014-12-03 paaiškinime (Komisijos byla, II t. b.l. 55-56) Pareiškėjas nurodė, jog sodybos teritorija nėra saugoma, todėl kai nėra svečių joje reikia budėti, o tam geriausiai tinka svečių namo pastatas iš kurio geriausiai matyti visa teritorija. Tas pačias aplinkybes Pareiškėjas nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaip matyti iš prie Patikros ataskaitos pridedamų fotonuotraukų, jose užfiksuoti ant virtuvinio stato ir staliuko svetainėje esantys indai ir pavieniai daiktai, tačiau jie taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, jog namas yra gyvenamas. Agentūra skunde nepagrįstai teigia, jog Komisija kaip įrodymo nevertino 2014-11-13 ataskaitos. Priešingai, šis Agentūros pateiktas įrodymas Komisijos buvo įvertintas ir padaryta išvada, jog joje nustatytas situacijos įvertinimas, laikytinas tik spėjimu, neparemtu kitomis aplinkybėmis. Komisija taip pat pagrįstai pažymėjo, jog priimdama ginčijamą sprendimą Agentūra neįvertino ir nepasisakė dėl Pareiškėjo 2014-12-03 paaiškinime nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas sprendžia, jog Komisijos išvada, kad šioje dalyje Agentūros sprendimas buvo grindžiamas ne nustatytais faktais, o Patikrinimo akte daroma prielaida, yra pagrįsta.
Pareiškėjas nurodo, jog Agentūros vertinimas paremtas klaida, pasiremiant ne tuo dokumentu, kuriuo reikėjo remtis. Atsiliepime ir posėdyje Pareiškėjas paaiškino, kad už paramą buvo pastatytas svečių namas (klėtis) žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šioms statyboms išduotas Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus 2005-11-24 statybos leidimas Nr. NS-193. Tuo tarpu Agentūra, rėmėsi eksplikaciniu aktu Nr. PR-05-008-1-AK, kuris numato svečių namo (klėties) pastatymą ir įrengimą visiškai kitame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-11-18 statybos leidimas Nr. GN-390), tačiau šis svečių namas (klėtis) nėra pastatytas. Pažymėtina, jog aplinkybes dėl netinkamu aktu paremto vertinimo Pareiškėjas buvo nurodęs skundo Ministerijai dėl Agentūros sprendimo papildyme (2015-12-23) (Komisijos byla, I t. 87-91), tačiau Ministerija nagrinėdama Pareiškėjo skundą šių Pareiškėjo paaiškinimų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu Agentūros skunde nepagrįstai teigiama, jog šie argumentai Pareiškėjo buvo pateikti tik Komisijos posėdžio metu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog statinių taip pat ir svečių namo (klėties) statybos ir įrengimo procesą viso projekto vykdymo metu prižiūrėjo pati Agentūra, tačiau per tą laiką jokių pastabų dėl klėties įrengimo neturėjo, nors buvo atliktas ne vienas projekto patikrinimas ir vertinimas, todėl Agentūros skunde nurodytos aplinkybės dėl jos neinformavimo laikytinos nepagrįstomis. Komisija ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Agentūros sprendimas dalyje dėl svečių namo (klėties) įrengimo ne pagal techninį projektą yra nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas visų reikšmingų aplinkybių ištyrimu.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Komisija atsakovo ginčijamame 2016-04-07 sprendime pagrįstai konstatavo, jog Agentūros sprendimas dalyje dėl nustatyto svečių namo (klėties) pirmo aukšto įrengimo ne pagal techninio projekto eksplikacinį aktą yra nemotyvuotas, jame nėra ištirtos esminės su kilusiu ginču susijusios aplinkybės, nenurodyta kokiu konkrečiu techniniu projektu (eksplikaciniu aktu) buvo vadovautasi. Agentūra nepagrindė faktiniais duomenimis, jog Pareiškėjas gyvena svečių name (klėtyje), taip pat nevertino pareiškėjo paaiškinimo. Komisija taip pat pagrįstai pripažino, jog Agentūra nustatė kelis pažeidimus, tačiau skirdama vieną subendrintą sankcija, nevertino kiekvieno iš padarytų pažeidimų. Atsakovė priimdama sprendimą privalo įvertinti, ar egzistuoja pagrindai atitinkamos sankcijos taikymui, o nustačius tokią aplinkybę - aiškiai nurodyti, kaip paskaičiuota atitinkama sankcija ir tai tinkamai pagrįsti.
Pareiškėjas atsiliepime iš skundą pateikusios Agentūros prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o posėdžio metu pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė sąskaitas faktūras ir mokėjimo dokumentus, tačiau nepateikė rašto su išlaidų paskaičiavimu (sąskaitose faktūrose bendrai nurodoma, jog jos išrašytos už bylos vedimą), todėl minėtas Pareiškėjo reikalavimas šiuo metu nesprendžiamas. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, Pareiškėjas minėtą prašymą turės teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendė:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.