- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-148-935/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- S. J., S. J. E. P.
- Civilinis ieškovas
- E. P.
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Civilinis atsakovas
- ADB „G.“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.
Nukentėjusiojo E. P. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „G.“ nukentėjusiajam priteista 2527,04 Eur turtinei ir 1665 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsniu, iš nuteistojo S. J. E. P. priteista 2105,40 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. J. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d., apie 12.53 val., vairuodamas automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>“, tai yra Vilniuje, Olandų – Krivių gatvių sankryžoje, važiuodamas Olandų gatve ir sukdamas į kairę, į Krivių gatvę, nedavė kelio motociklui „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi lėtėjimo juosta į dešinę, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas E. P., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį dėl S. J. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, sumažinti iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl E. P. kaltės arba dėl abiejų eismo įvykio dalyvių kaltės, paskirstyti S. J. ir E. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. J. viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog eismo įvykis galėjo kilti dėl motociklo vairuotojo E. P. kaltės arba dėl abiejų vairuotojų kaltės. Skunde pažymima, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog E. P. neketino sukti iš lėtėjimo juostos į dešinę. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tikrinta S. J. versija, kad motociklo vairuotojas važiavo lėtėjimo juosta Olandų gatve tiesiai, o ne ketino sukti į Krivių gatvę. Nuteistojo versiją patvirtina tai, kad po susidūrimo motociklo vairuotojas nulėkė tiesiai link Olandų gatvės, o jo motociklas šiek tiek pakeitė judėjimo kryptį ir atsirado šalia Olandų ir Krivių gatvių sankryžos bordiūro. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats E. P. S. J. sakė, jog jis važiavo į Polocko gatvę, nes toje gatvėje gyvena. Iš E. P. teiginių bei kitų eismo įvykio aplinkybių galima daryti išvadą, kad E. P. neketino sukti į Krivių gatvę, o važiavo iš lėtėjimo juostos tiesiai į Polocko gatvę, aplenkdamas transporto priemonių spūstį. Tokią išvadą padarė ir ekspertas Valentinas Mitunevičius savo eksperto išvadoje.
4. Nuteistasis bei jo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą eksperto Vytauto Šakėno išvadai, neatsižvelgė ir ignoravo eksperto Valentino Mitunevičiaus pateiktą išvadą, iš kurios matyti, jog techniniu požiūriu negalima pagrįsti E. P. parodymų, kad prieš pat eismo įvykį jis ketino sukti iš Olandų gatvės į dešinę, nes važiojant 40-45 km/h greičiu lėtėjimo juosta negalima saugiai pasukti į dešinę, kadangi būtų daugiau kaip 50 procentų viršytas kritinis greitis, važiuojant tiriamuoju posūkiu. Ekspertas Valentinas Mitunevičius padarė kategorišką išvadą, jog motociklo vairuotojas negalėtų padaryti posūkio į dešinę, nes dvigubai viršijo kritinį greitį ir, remdamasis šia aplinkybe, padarė išvadą, jog motociklo vairuotojas važiavo per Olandų bei Krivių gatvių sankryžą tiesiai. Būtent toks motociklo vairuotojo važiavimas nulėmė transporto priemonių susidūrimą. Aplinkybę, kad motociklo vairuotojas važiavo per sankryžą tiesiai, iš dalies patvirtino ir ekspertas Vytautas Šakėnas, kuris nurodė, jog pakrypimo kampas buvo per mažas, jeigu buvo norėta sukti į Krivių gatvę.
5. Apeliantai yra įsitikinę, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą Vytauto Šakėno išvadai, iš dalies ignoruodamas bei klaidingai aiškindamas eksperto Valentino Mitunevičiaus išvadas, padarė kategorišką ir nepagrįstą išvadą, jog S. J. pažeidė KET 157 punkto reikalavimus.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog neįmanoma objektyviai nustatyti, ar motociklo vairuotojas ketino sukti į dešinę, ar jis ketino važiuoti tiesiai, nes eismo įvykis įvyko dar prieš motociklo vairuotojui pasukant į dešinę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ignoravo eksperto Valentino Mitunevičiaus išvadas bei nesiėmė visų priemonių tam, kad kilę neaiškumai būtų pašalinti. Ekspertas Valentinas Mitunevičius pažymėjo, kad motociklo vairuotojas prieš pat eismo įvykį važiavo lėtėjimo juosta, daugiau lygiagrečiai šios gatvės važiojamosios dalies kraštui apie 1,05 metro atstumu nuo šio krašto ir prieš pat susidūrimą stabdė, t. y. šis vairuotojas neketino sukti į dešinėje esančią Krivių gatvę.
7. Apeliantai nesutinka su teiginiu, kad nėra svarbu, ar motociklo vairuotojas, pažeisdamas KET, važiavo tiesiai Olandų gatve, nes net ir tuo atveju dėl eismo įvykio yra kaltas S. J., kadangi jis užtvėrė kelią tiesiai važiavusiam motociklo vairuotojui. Jie nurodo, kad KET iš lėtėjimo juostos leidžia daryti tik posūkį į dešinę ir draudžia važiuoti tiesiai. Be to, KET 119 punktas nustato, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiojamosios dalies krašto. Kaip nurodė pats motociklo vairuotojas, jis važiavo lėtėjimo juostos viduriu. Vis tik iš eksperto Valentino Mitunevičiaus išvados matyti, jog iki susidūrimo su automobiliu motociklas buvo arčiau kairiojo važiojamosios dalies lėtėjimo juostos krašto.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Valentinas Mitunevičius pateiktoje išvadoje pažymėjo, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo ne tik vairuotojo S. J. veiksmai, kai jis nereguliuojamoje sankryžoje sukant į kairę susidūrė su lėtėjimo juosta priešpriešiais važiavusiu motociklu, bet ir motociklo vairuotojo E. P. veiksmai, kai jis prieš eismo įvykį važiavo 40-45 km/h greičiu lėtėjimo juosta tiesiai, dėl šios priežasties susidūrė su automobiliu VW „Passat“.
9. Apeliantai nesutinka su išvada, kad, jeigu S. J. nebūtų išvažiavęs į sankryžoje esančią priešingos eismo lėtėjimo juostos išvestinę ir būtų įsitikinęs, jog įvažioti į sankryžą yra saugu, eismo įvykis nebūtų nutikęs. Apeliantams yra akivaizdu, kad motociklo vairuotojo E. P. neatsargūs, rizikingi veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą. Jeigu E. P. nebūtų važiavęs 40-45 km/h ar net 32 km/h lėtėjimo juostoje sukant į dešinę, tai eismo įvykis neįvyktų ir motociklo vairuotojui pavyktų išvengti susidūrimo su automobiliu.
10. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nukentėjusysis į sankryžą įvažiavo leistinu greičiu, t. y. byloje nėra nustatytų jokių aplinkybių, kad artėjančio lėtėjimo juosta motociklo greitis būtų buvęs toks neįmanomai didelis, jog S. J. jo negalėtų pamatyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ignoravo Valentino Mitunevičiaus išvadą, jog motociklo vairuotojas iki susidūrimo viršijo leistiną posūkiui į dešinę daryti greitį ir važiavo tokiu greičiu, kai negalėtų padaryti tokio posūkio. Taigi būtent motociklo vairuotojo, neturinčio motociklo vairavimo patirties, elgesys nulėmė transporto priemonių susidūrimą.
11. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad iš E. P. nurodytų aplinkybių matyti, jog VW „Passat“ jis pamatė tuo metu, kai tik persirikiavo į lėtėjimo juostą ir galvojo, jog šio automobilio vairuotojas jį pamatys bei sustos, tačiau neįvertino aplinkybių, kad šio automobilio vairuotojas darantis posūkį į kairę, dėl pirmojoje ir antrojoje eismo juostose sustojusių transporto priemonių nematė lėtėjimo juosta artėjančio motociklo, nes jam iš dešinės buvo vaizdą užstojusios transporto priemonės. Tokiu būdu E. P. tinkamai neįvertino susidariusios situacijos, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti susidūrimo, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Ekspertas Vytautas Šakėnas išvadoje nurodė, jog tuo momentu, kada automobilis VW „Passat“, vairuotojui darant kairį posūkį link Krivių gatvės, užtvėrė motociklo eismo juostą, pastarasis nuo susidūrimo su automobiliu vietos buvo apie 7,8-8,8 m atstumu. Vis tik ekspertas Vytautas Šakėnas neįvertino aplinkybės, jog E. P. teigimu, jis pamatė VW „Passat“ automobilį iš karto, kai tik persirikiavo iš pirmosios eismo juostos į lėtėjimo juostą, kuri yra apie 50 m. Tai reiškia, kad nuo pat lėtėjimo juostos pradžios E. P. matė darantį posūkį į kairę VW „Passat“ automobilį ir, atsižvelgiant į VW „Passat“ vairuotojo manevrą, privalėjo atitinkamai reaguoti – sumažinti greitį, nuo lėtėjimo juostos vidurio priartėti prie dešiniojo krašto ir imtis kitų būtinų atsargumo veiksmų.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vytauto Šakėno išvada turėtų būti vertinama kritiškai, nes šis ekspertas nebuvo išvykęs į eismo įvykį, jis neapžiūrėjo apgadintų transporto priemonių (vertino transporto priemonių apgadinimus pagal nuotraukas), nebuvo tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga, nes išvadoje nurodė, kad dėl smūgio į kairį šoną motociklas griuvo ant dešiniojo šono ir nuslydo prie Krivių gatvės važiojamosios dalies bordiūro, nors iš tikrųjų motociklas griuvo ant kairiojo šono, ekspertas, naudodamasis specialiąją eismo įvykiams modeliuoti parengta programa tik sumodeliavo tikėtiną transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, be to, jis nenustatinėjo transporto priemonių susidūrimo ir įvykio vietoje paliktų pėdsakų, nes neturi transporto trasologijos eksperto kvalifikacijos. Ekspertas Vytautas Šakėnas sumodeliavo tik tikėtiną transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, o ekspertas Valentinas Mitunevičius sumodeliavo susidūrimo mechanizmą ir pateikė išvadas, iš kurių matyti, kad dėl eismo įvykio kilimo galėtų būti pripažintas kaltu tiek motociklo vairuotojas E. P., tiek abu transporto priemonių vairuotojai.
13. Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymų surinkti duomenis, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti nuteistojo versiją, pašalinti egzistuojančius prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas neapklausė eksperto Valentino Mitunevičiaus, kurio išvada skyrėsi nuo Vytauto Šakėno pateiktos išvados.
14. Apeliantų įsitikinimu, liudytojo A. D. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jo parodymuose yra prieštaravimų. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad iš dešinės šiek tiek jam iš nugaros išgirdo smūgio garsą ir pamatė, jog nuo automobilio priekio krenta motociklas, paties susidūrimo jis nematė, tik matė, kad motociklas nuskriejo, jo manymu, ant kairiojo šono link šaligatvio borto. Pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad iki sankryžos jis važiavo pirmąja eismo juosta, sustojo prieš sankryžą, nes buvo kamštis, prieš sankryžą jis buvo antras. Į nuteistojo automobilį jis atkreipė dėmesį, kai šis bandė sukti, būdamas sankryžoje, automobilis buvo antroje juostoje, o smūgis buvo juostoje, kurioje jis stovėjo, akivaizdžiai paties susidūrimo nematė, tik girdėjo, susidūrimas įvyko priekyje.
15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis E. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis netraukė motociklo iš įvykio vietos, nes to negalėjo padaryti fiziškai, o motociklą patraukė policijos pareigūnai. Vis tik liudytojas A. D. parodė, kad po eismo įvykio liudytojas ir nukentėjusysis pakėlė motociklą ant ratų ir jį apie pusę metro patraukė atgal link Olandų gatvės. Taigi šiuo atveju nukentėjusysis davė melagingus parodymus, todėl jis turėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio l dalį.
16. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisti 2105,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje nukentėjusiajam teisines paslaugas teikė advokato padėjėjai. Vienas advokato padėjėjas surašė civilinį ieškinį ir atstovavo nukentėjusiajam teismo posėdžiuose. Taip pat advokato padėjėjas dalyvavo ikiteisminiame tyrime, teikė teisines paslaugas dėl civilinio ieškinio parengimo ir atstovavo nukentėjusiajam teismo posėdžiuose, palaikant civilinio ieškinio reikalavimus. Valstybinį kaltinimą byloje palaikė prokuroras. Advokato padėjėjas pateiktose sąskaitose įvertino teikiamų paslaugų vienos valandos kainą 145,20 Eur su PVM. Ikiteisminiame tyrime advokato padėjėjas už vieną valandą prašė priteisti 290,40 Eur. Advokato padėjėjas teikė teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl civilinio ieškinio surašymo ir palaikymo teismo posėdžiuose, todėl advokato padėjėjo suteiktos paslaugos turėjo būti vertinamos atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas. Šiuo atveju viena advokato padėjėjo darbo valanda turėtų būti vertinama 111,88 Eur.
17. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusysis ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
18. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu S. J. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.
19. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis E. P., kilo dėl paties nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų, t. y. nukentėjusysis, važiuodamas lėtėjimo juosta Olandų gatve, iš kurios buvo galima sukti tik į dešinę (į Krivių gatvę), ketino važiuoti tiesiai, be to, jis nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Tuo atveju, jeigu nukentėjusysis būtų laikęsis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su tokia apeliantų pozicija sutikti nėra pagrindo.
20. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad S. J., važiuodamas Olandų gatve ir sukdamas į Krivių gatvę, t. y. sukdamas į kairę, privalėjo praleisti transporto priemones, važiuojančias lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba sukančias į dešinę. Iš paties nuteistojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis iš Olandų gatvės sukdamas į Krivių gatvę nematė lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi lėtėjimo juosta motociklu važiuojančio nukentėjusiojo E. P. (t. 1, b. l. 70, 184). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. J. aiškino, jog jis atliko posūkį į kairę, nes priešinga kryptimi tiek antroje, tiek pirmoje eismo juostoje važiavę automobiliai jį praleido. Eismo įvykis įvyko tuo metu, kai tik jo vairuojamas automobilis šiek tiek įvažiavo į lėtėjimo juostą. Jis prieš tai nematė motociklo, nesitikėjo, kad motociklas važiuos lėtėjimo juosta, nes abiejuose eismo juostose buvę automobiliai jį praleido (t. 1, b. l. 70). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teigė, kad jam buvo gerai matoma beveik visa lėtėjimo juosta, galimai nesimatė tik šios juostos pradžia, matomumo niekas neužstojo. Jis motociklo lėtėjimo juostoje nematė. Po transporto priemonių susidūrimo pradėjo stabdyti automobilį, kuris nuo susidūrimo vietos galėjo pajudėti galimai apie pusę metro. Jeigu lėtėjimo juostoje būtų matęs motociklą, jį būtų praleidęs nepriklausomai nuo to, kaip motociklas būtų važiavęs, t. y. ar jis būtų važiavęs tiesiai, ar sukęs į dešinę (t. 1, b. l. 184-185). Taigi aptarti S. J. parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis į lėtėjimo juostą įvažiavo neįsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, kad šia juosta nevažiuoja joks transportas, nors turėjo pareigą bei galimybę įsitikinti savo atliekamų veiksmų saugumu, nuteistasis manevrą atliko tik atsižvelgęs į tai, jog jį praleidžia antroje ir pirmoje eismo juostoje buvusios transporto priemonės. Tuo pačiu nuteistojo parodymai paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad S. J. matomumą neva užstojo kitos transporto priemonės. Kita vertus, tuo atveju, jeigu S. J. matyti tai, kas vyksta lėtėjimo juostoje, trukdė kiti automobiliai, tai nuteistasis vis tiek neturėjo teisės, rizikuodamas savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, sukti į kairę ir įvažiuoti į lėtėjimo juostą, t. y. jis privalėjo laukti momento, kai galės tinkamai įvertinti savo manevro saugumą, ir tik įsitikinęs savo veiksmų saugumu važiuoti į lėtėjimo juostą.
21. Faktą, kad S. J. įvažiavo į lėtėjimo juostą neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, patvirtina ir liudytojo A. D., kuris niekaip nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymai. Iš šio liudytojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis eismo įvykio aplinkybių pirmosios instancijos teisme jau tiksliai nebeprisiminė, tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, jog jo parodymai yra užfiksuoti teisingai (t. 2, b. l. 29). Būtent ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotais parodymais šiuo atveju ir yra remiamasi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 29 d., nuo įvykio praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, liudytojas A. D. parodė, kad, Olandų gatve privažiavęs sankryžą su Krivių gatve, jis sustojo prieš šią sankryžą, nes matė, jog priekyje už sankryžos stovi automobiliai, o priešingoje kelio eismo pusėje yra automobilis, kurio vairuotojas nori pasukti. Vienam automobiliui iš priešpriešinės kelio pusės pasukus sankryžoje į kairę, jis vairuojamu automobiliu pajudėjo iš vietos. Vis tik netrukus buvo priverstas stabdyti, nes pamatė, kad sankryžoje į kairę suka dar ir „VW“. Tokį „VW“ vairuotojo manevrą liudytojas įvertino, kaip neatsargų, nes jis pats per sankryžą važiavo tiesiai, turėjo pirmenybę ir jau buvo pradėjęs judėti, tačiau dėl „VW“ posūkio, kurį vairuotojas atliko ganėtinai staigiai, vėl privalėjo stabdyti. Netrukus liudytojas išgirdo smūgio garsą, kuris sklido iš dešinės pusės, šiek tiek iš už nugaros. Tuomet jis pamatė, kad nuo minėto „VW“ priekio krenta motociklo vairuotojas. Paties transporto priemonių susidūrimo momento nematė (t. 1, b. l. 40-42). Tokie liudytojo parodymai, vertinant juos kartu su tuo, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 20 pastraipoje, leidžia daryti išvadą, kad S. J. elgėsi neatsargiai, tinkamai neįsitikino savo veiksmų saugumu.
22. Tuo pačiu liudytojo A. D. parodymai leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykis įvyko tuo metu, kai S. J. vairuojamas automobilis jau buvo gerokai įvažiavęs į lėtėjimo eismo juostą. Tokią išvadą leidžia daryti liudytojo teiginys, kad transporto priemonių susidūrimo garsą jis išgirdo šiek tiek iš už nugaros. Ši aplinkybė reiškia, kad S. J. vairuojamas automobilis liudytojui jau nebetrukdė judėti pirmąja eismo juosta, t. y. nuteistojo automobilis buvo išvažiavęs arba beveik išvažiavęs iš pirmosios eismo juostos, ir bent jau priekinė liudytojo automobilio dalis buvo už nuteistojo automobilio. Šis faktas dar kartą leidžia konstatuoti, kad nuteistasis turėjo galimybę įsitikinti savo veiksmų saugumu, tačiau dėl subjektyvių priežasčių to nepadarė.
23. Čia pažymėtina, kad liudytojas A. D. ir pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jo vertinimu S. J. veiksmai kelyje buvo pakankamai agresyvūs, nes jis sukdamas į kairę „kišo“ automobilį, jo nelabai kas norėjo praleisti, jis atlikdamas posūkį nestabdė (t. 2, b. l. 27-28). Liudytojo teiginį, kad S. J. į lėtėjimo juostą įvažiavo net nepristabdydamas, neįsitikinęs, ar važiuoti yra saugu, patvirtina ir nukentėjusiojo E. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 187, 32-34). Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis, įvažiavęs į lėtėjimo juostą, pamatė išlendantį automobilį, kuris nestabdė. Nukentėjusysis supratęs, jog automobilio vairuotojas jo nemato, nestabdo ir nepraleis, bandė išvengti susidūrimo ir didesnių sužalojimų. Teigtina, kad E. P., net ir matydamas į lėtėjimo eismo juostą važiuojantį automobilį, turėjo pagrindo tikėtis, jog automobilio vairuotojas laikysis KET 157 punkto reikalavimų ir jį praleis.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje yra nustatyta, jog lėtėjimo juostos, kuria važiavo E. P., plotis yra 310 cm. Iš eksperto Valentino Mitunevičiaus išvados bei jo paaiškinimų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad labiausiai tikėtina, jog motociklas prieš susidūrimą judėjo 105 cm atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Taigi akivaizdu, kad net eksperto Valentino Mitunevičiaus išvados bei teiginiai apeliacinės instancijos teisme sutampa su E. P. parodymais, jog jis prieš eismo įvykį važiavo lėtėjimo juostos viduriu. Tuo pačiu teigtina, kad, vertinant motociklo padėtį lėtėjimo juostoje, motociklas buvo arčiau dešiniojo lėtėjimo juostos krašto nei kairiojo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. J. privalėjo matyti lėtėjimo juosta važiuojantį motociklą, tačiau jis buvo nepakankamai atidus, įvažiavo į lėtėjimo juostą, kurioje važiavo motociklas, kurį nuteistasis privalėjo praleisti, ir su juo susidūrė.
25. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai padaryta išvada, jog būtent S. J. veiksmai nulėmė eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta E. P. sveikata, kilimą, t. y. nuteistojo veiksmai buvo būtinoji eismo įvykio kilimo priežastis.
26. Apeliantai nurodo, kad poziciją, jog E. P. neketino sukti iš Olandų gatvės į dešinę, o ketino važiuoti tiesiai, t. y. nesilaikė KET reikalavimų, patvirtina eksperto Valentino Mitunevičiaus ekspertizės akte Nr. MV 2020-64 padarytos išvados. Ekspertizės akte iš esmės nurodoma, kad E. P. nepasirinko saugaus greičio, kuriam esant jis būtų galėjęs saugiau pasukti į dešinę iš Olandų gatvės. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis ketino važiuoti tiesiai, o ne sukti į dešinę. Tokie nukentėjusiojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nes, sukant į dešinę saugiu greičiu (apie 28 km/h) arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto (apie 22 cm nuo dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto), eismo įvykis nebūtų kilęs.
27. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad kategoriška išvada, jog E. P. neketino sukti į dešinę ir ketino važiuoti tiesiai Olandų gatve, nėra pagrįsta. Pastebėtina, kad ekspertai, tirdami eismo įvykį, tiria ir atkuria eismo įvykio dalyvių veiksmus, įvykio eigą ir t. t., t. y. objektyviai įvykusias aplinkybes, tačiau ne eismo įvykio dalyvių ketinimus. Aplinkybė, kad posūkis iš Olandų gatvės į Krivių gatvę negalėtų būti saugiai įveiktas 40-45 km/h greičiu, nepaneigia nukentėjusiojo teiginių, jog jis iš Olandų gatvės ruošėsi sukti į Krivių gatvę. Paminėta aplinkybė leidžia daryti tik išvadą, kad toks manevras nebūtų saugus pačiam motociklo vairuotojui. Kaip iš tikrųjų ketino važiuoti nukentėjusysis, objektyviai nustatyti nėra galimybių.
28. Ekspertas Valentinas Mitunevičius apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog negalima daryti kategoriškos išvados, kad važiuodamas 40 km/h greičiu, nukentėjusysis būtų išvažiavęs iš važiuojamosios kelio dalies ribų, nes neaišku, kokių veiksmų jis būtų ėmęsis. Tai, ar nukentėjusysis būtų sugebėjęs atlikti posūkį, priklausytų nuo jo įgūdžių, kaip jis sugeba valdyti motociklą, nuo gebėjimo stabdyti motociklą ir daugelio kitų veiksnių (t. 3, b. l. 34). Taigi tokie eksperto Valentino Mitunevičiaus paaiškinimai leidžia konstatuoti, kad jo išvada apie E. P. ketinimą važiuoti tiesiai, yra tik prielaida, kuri, kaip jau buvo minėta, net nėra susijusi su jo kaip eksperto kompetencija. Tokia prielaida nepaneigia nukentėjusiojo nuoseklių teiginių, kad jis ketino iš Olandų gatvės sukti į Krivių gatvę. Kita vertus, vadovaujantis eksperto Valentino Mitunevičiaus teiginiais, susidaro tokia situacija, jog E. P. negalėjo nei saugiai pasukti į dešinę, nei pagal savo padėtį lėtėjimo juostoje (važiavo 105 cm nuo dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto) negalėjo važiuoti ir tiesiai, nes nebuvo kur važiuoti.
29. Eksperto Valentino Mitunevičiaus išvada bei paaiškinimai, duoti apeliacinės instancijos teisme, taip pat iš dalies ir eksperto Vytauto Šakėno paaiškinimai, susiję su motociklo pakrypimo kampu, duoti pirmosios instancijos teisme, leidžia teigti, kad iš tikrųjų E. P. veiksmai kelyje nebuvo saugūs ir jis, sukdamas į dešinę, galėjo neįveikti posūkio ir išvažiuoti už kelio ribų, nukristi ir pan. Vis tik tokia aplinkybė niekaip nešalina S. J. atsakomybės, nes jo veiksmai kelyje nutraukė E. P. veiksmus, dėl kurių galimų neigiamų padarinių, jeigu jie būtų kilę, atsakomybę būtų turėjęs prisiimti pats nukentėjusysis. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis ketino sukti į dešinę, ar jis ketino važiuoti tiesiai, eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu S. J., prieš įvažiuodamas į lėtėjimo juostą ir joje judėdamas, būtų įsitikinęs savo manevro saugumu, pastebėjęs nukentėjusiojo E. P. vairuojamą motociklą, kurio pamatyti jam niekas netrukdė, ir jį praleidęs, leidęs jam judėti taip, kaip pasirinko jo vairuotojas.
30. Eksperto Valentino Mitunevičiaus vertinimu, tuo atveju, jeigu E. P. būtų sukęs į dešinę apie 28 km/h greičiu ir būtų važiavęs apie 22 cm nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, eismo įvykis nebūtų kilęs. Tuo pačiu čia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ekspertas tokią savo išvadą sieja ir su dar viena būtina sąlyga, t. y., S. J. automobilis turėjo būti stabdomas ir sustoti ties jo galutine padėtimi, kurioje jis buvo po eismo įvykio (t. 2, b. l. 122, t. 3, b. l. 34-35). Taigi eismo įvykis nebūtų įvykęs tuo atveju, jeigu E. P. valdomas motociklas judėtų taip, kaip nurodė ekspertas, o nuteistasis būtų pamatęs motociklą ir pradėjęs laiku stabdyti ir sustabdęs savo automobilį. Vis tik, kaip jau buvo minėta anksčiau, S. J. motociklo lėtėjimo juostoje nematė, o savo valdomą automobilį pradėjo stabdyti tik po transporto priemonių susidūrino. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tvirtinti, kad net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusysis būtų veikęs taip, kaip nurodo ekspertas, t. y. maksimaliai saugiai, eismo įvykis tikrai nebūtų įvykęs ir transporto priemonės būtų prasilenkusios. Pabrėžtina ir tai, kad apeliantai akcentuodami eksperto Valentino Mitunevičiaus išvados teiginius, susijusius su E. P. veiksmais, visiškai ignoruoja tai, jog ekspertizės akte taip pat buvo padaryta išvada, kad eismo įvykį sąlygojo ir paties S. J. veiksmai.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog, norint nuvykti į E. P. gyvenamąją vietą, nukentėjusysis turėjo važiuoti teisiai Olandų gatve, niekaip nepatvirtina, kad šiuo atveju jis ketino važiuoti tiesiai. Pats E. P. tvirtino, kad motociklu nevažiavo link savo gyvenamosios vietos, o vyko iki draugo gyvenamosios vietos, kur ketino palikti motociklą. S. J. teiginių, kad pats E. P. jam po įvyko sakė, jog jis vyko į savo gyvenamąją vietą, nepatvirtina jokie kiti byloje užfiksuoti duomenys.
32. Kiekvieno asmens teisė į teisingą (sąžiningą) bylos nagrinėjimą nereiškia tokio asmens teisės į konkretų bylos nagrinėjimo rezultatą arba į tai, kad teismas pritartų tam tikram, jo procesinę poziciją atitinkančiam įrodymų vertinimui. Taigi vien tai, jog nuteistasis bei jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu duomenų vertinimu ir jų pripažinimu įrodymais, teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, byla buvo išnagrinėta neišsamiai, padarytos išvados yra nepagrįstos. Faktas, kad pirmosios instancijos teismas netenkino dalies nuteistojo bei jo gynėjo prašymų, taip pat neleidžia daryti išvados, jog byla buvo išnagrinėta šališkai ar neišsamiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikti parašymai pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiami BPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ėmėsi visų būtinų priemonių tam, jog baudžiamoji byla būtų išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai. Apeliaciniame skunde iškeltos abejonės buvo šalinamos apeliacinės instancijos teisme apklausus ekspertus Valentiną Mitunevičių ir Vytautą Šakėną, kurių paaiškinimai nepakeitė baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų visumos vertinimo.
33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato (taip pat ir advokato padėjėjo), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, jeigu jos yra realios. Išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso. Taigi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti turi būti suprantamos kaip išleistos (sumokėtos) piniginės lėšos.
34. Iš baudžiamojoje byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad nukentėjusysis E. P. už jam suteiktas teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu turėjo sumokėti ir sumokėjo 1742,40 Eur (t. 2, b. l. 128-140). Baudžiamojoje byloje yra ir dvi PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, jog E. P. už atstovavimą baudžiamajame procese turi sumokėti dar 363 Eur (t. 2, b. l. 140-141). Vis tik byloje nėra pateikti mokėjimo nurodymai ar kiti įrodymai, kurie patvirtintų, jog E. P. pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo 363 Eur už jam suteiktą teisinę pagalbą. Faktą, kad ši pinigų suma nebuvo sumokėta, apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis. Taigi pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo galėjo priteisti tik faktines nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovo – advokato padėjėjo suteiktai teisinei pagalbai baudžiamajame procese apmokėti, t. y. 1742,40 Eur. Šiuo atveju nukentėjusiajam priteista suma už jam suteiktą teisinę pagalbą apmokėti yra mažintina iki 1742,40 Eur.
35. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nukentėjusiajam teisinė pagalba buvo teikiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, baudžiamosios bylos sudėtingumą, joje spręstų klausimų specifiškumą, daro išvadą, jog nukentėjusiojo realiai patirtos atstovavimo išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos suteiktai pagalbai ir neprieštarauja protingumo reikalavimams. Šiuo atveju mažinti realiai patirtų išlaidų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašyta priteisti pinigų suma už suteiktas atstovavimo paslaugas neprieštarauja ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiam pagalbą maksimalaus dydžio nuostatoms.
36. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro ir ekspertams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas Valentinas Mitunevičius, kuris pateikė 121 Eur dydžio UAB „I.“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 02-2021 už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Ekspertas Valentinas Mitunevičius teismo posėdyje dalyvavo ne tarnybinės užduoties pagrindu. Taigi pateiktoje sąskaitoje nurodyta pinigų suma yra laikytina proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, nurodytas šioje normoje. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis bei jo gynėjas, apeliaciniame skunde buvo tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino eksperto Valentino Mitunevičiaus pateiktas išvadas, nepagrįstai jo neapklausė. Taigi poreikį apklausti ekspertą Valentiną Mitunevičių ir tuo pačiu išlaidų, susijusių su jo apklausa, atsiradimą nulėmė nuteistojo veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išlaidos, susijusios su eksperto dalyvavimu apeliaciniame procese, yra išieškotinos iš nuteistojo S. J..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo S. J. nukentėjusiajam E. P. buvo priteista 2105,40 Eur išlaidų, turėtų teisinėms atstovavimo paslaugoms apmokėti, pakeisti ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisti 1742,40 Eur šioms išlaidoms atlyginti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš nuteistojo S. J. 121 Eur UAB „I.“ naudai už eksperto Valentino Mitunevičiaus dalyvavimą 2021 m. vasario 17 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje.