- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-15
- Bylos Nr.
- ATP-41-487/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atmestas A. L. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo, kuriuo A. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 4 d. 280 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato pareigūnė 2013 m. liepos 31 d. A. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013 m. liepos 17 d. apie 15 val. 54 min. ji Vilniuje, Didžioji g. 35, pastatė ir paliko stovėti automobilį „BMW“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama kelio ženklinimo (Kelių eismo taisyklių 3 priedas) 1.4 punktą (geltona ištisinė linija), tuo padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje.
2013 m. rugpjūčio 21 d. pareigūno nutarimu Nr. 14N-2870594-13 A. L. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta 280 litų dydžio bauda.
Nesutikdama su pareigūno nutarimu patraukti ją administracinėn atsakomybėn, A. L. (toliau – pareiškėja) pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodė, jog nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi jos patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas turėjo būti sprendžiamas kartu ir dėl kito jai inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė A. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pažeidimai neturi būti vertinami kaip padaryti, esant idealios sutapties sąlygoms, kadangi pažeidimai buvo padaryti skirtingu metu, be to, šiais pažeidimais yra kėsinamasi į skirtingus objektus. Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato tyrėjos 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir administracinę bylą Nr. 14N-2870594-13 sujungti su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 14P-2930128-13 bei suteikti sujungtai bylai Nr. 14P-2930128-13.
Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino skunde nurodytus argumentus dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų sutapties bei, priimdamas nutartį, pažeidė ATPK 257 str. nuostatas. Teigia, kad idealioji teisės pažeidimų sutaptis atsiranda tuomet, kai asmuo viena veika tuo pat metu padaro kelias skirtingas veikas, už kurias yra numatyta administracinė atsakomybė. Pažymi, kad idealiąja sutaptimi laikytini ir tokie atvejai, kai padaromos kelios veikos, bet visi veiksmai seka vienas kitą ir yra padaromi per labai trumpą laiko tarpą.
Teigia, jog, pastačiusi automobilį draudžiamojoje vietoje, iš kurios trumpam pasišalino, grįžusi, neva nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, įžeidė pareigūno garbę ir orumą. Taigi, pastarojo tariamo pažeidimo metu automobilis vis dar tebestovėjo draudžiamoje vietoje, t.y. pažeidimas vis dar buvo besitęsiantis, todėl laikytina, kad vienu metu buvo padaryti du teisės pažeidimai ir tai yra idealioji administracinių teisės pažeidimų sutaptis. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog ATPK 124¹ str. 4 d. numatytas pažeidimas buvo baigtas tuomet, kai buvo pastatytas automobilis. Tokia teismo išvada formali, o pažeidimas, kuris tęsiasi laikytinas trunkamasis ir negali būti traktuojama kaip naujas teisės pažeidimas. Anot apeliantės, teismas netinkamai įvertino pažeidimo pobūdį bei jo baigtumo momentą, tuo pažeisdamas suformuotą teismų praktiką.
Teigia, kad teismo argumentai, jog šiuo atveju negalima taikyti mutatis mutandis BPK 254 str. 1 d., 234 str. 4 d., nepagrįsti. Pažymi, kad abu padaryti pažeidimai yra tarpusavyje susiję, todėl, kaip jau minėta, jie turėtų būti nagrinėjami kaip teisės pažeidimų sutaptis. Be to, šioje byloje turi būti apklausi liudytojai, matę įvykio aplinkybes, kadangi jų parodymai esminiai bylos baigčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. L. skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Nurodo, kad A. L. padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 4 d. yra pilnai įrodytas, kaltės, padarius šį teisės pažeidimą neginčija ir A. L.. Pažymi, kad A. L. padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d. buvo nustatytas vėliau, todėl surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su bylos medžiaga pagrįstai buvo išsiųstas nagrinėti apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
A. L. skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato pareigūno nutarimu A. L. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį už tai, kad A. L. 2013 m. liepos 17 d. apie 15 val. 54 min. Vilniuje, Didžioji g. 35, paliko stovėti automobilį „BMW“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama kelio ženklinimo (Kelių eismo taisyklių 3 priedas) 1.4 punktą (geltona ištisinė linija). Pareiškėja nei apylinkės teismui, nei Vilniaus apygardos teismui pateiktuose skunduose neginčija paties šio pažeidimo fakto, tačiau teigia, kad byla dėl šio pažeidimo turėjo būti nagrinėjama kartu ir dėl pažeidimo pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-2930128-13, kuriame nurodyta, jog A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, nes 2013 m. liepos 17 d., apie 15 val. 54 min. Vilniuje, Didžioji g. 35, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnės Živilės Stanulevičiūtės nurodymus pateikti dokumentus, žodžiu įžeidė minėtą pareigūnę, sakydama „Ką tu snargle man aiškini, kur noriu ten statau“. Pareiškėjos teigimu, abu pažeidimai buvo padaryti, esant idealiajai sutapčiai.
Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, A. L. inkriminuoti pažeidimai negali būti vertinami kaip padaryti, esant idealios sutapties sąlygoms, kadangi pažeidimai buvo padaryti skirtingu metu: vienas baigėsi, pastačius automobilį, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ATPK 124¹ straipsnio 4 dalis), o kitas padarytas vėliau. Pažymėtina, kad šiais pažeidimais priešingai, nei nurodyta A. L. skunde, yra kėsinamasi į skirtingus objektus. Esant šioms aplinkybėms, negalima laikyti, kad pažeidimai padaryti idealiosios sutapties sąlygomis, todėl ir teigti, kad pažeidimai turėjo būti nagrinėjami to paties organo (pareigūno), nėra pagrindo. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju nėra pagrindo mutatis mutandis vadovautis BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Pažymėtina, kad pažeidimai, numatyti ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, yra nagrinėjami policijos (ATPK 225 straipsnis), o pažeidimai, numatyti ATPK 187 straipsnio 2 dalyje – rajonų (miestų) apylinkės teismų (apylinkės teismų teisėjų) (ATPK 224 straipsnis). Jokio svarbaus pagrindo, dėl kurio turėtų būti pažeistas žinybingumas, nenustatyta.
ATPK 302 straipsnio 1 dalyje yra išdėstytas išsamus sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal ATPK 302 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas gali: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.
Pareiškėja prašo nagrinėti abu aukščiau aptartus pažeidimus kartu, tačiau toks teismo sprendimas nėra numatytas ATPK 302 straipsnyje. Pagal šį ATPK straipsnį teismas neturėjo įgaliojimų panaikinti pareigūno nutarimą ir sujungti bylas, taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo, panaikinus nutarimą, grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, kadangi pareiškėja patį pažeidimo faktą pripažino, o pagal ATPK 302 straipsnio 2 dalies 4 punktą grąžinti bylą galima tik tuo atveju, jeigu reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Šiuo atveju papildomo didelės apimties tyrimo atlikti nereikia, kadangi A. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta rašytine medžiaga.
Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. L. kaltinama teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., padarymu 2013-11-27 išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Dėl priimto nutarimo gautas A. L. apeliacinis skundas, administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme neišnagrinėta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nutartis bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato pareigūnės 2013-08-21 nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti ar pakeisti A. L. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. L. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.