- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- A6.-600-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00659-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- D. B.
- Advokatai
- Simas Lilas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrutuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) buvusi vadovė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrija), Bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie nemokios Bendrijos finansinę padėtį ir didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI) bei kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, vėliausiai nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. privalėjo inicijuoti Bendrijos nemokumo procesą, tačiau to nepadarė, neįvykdydama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo yra nemokus. Tuo pažeidė kreditorės VMI interesus.
Šiais savo veiksmais D. B. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama D. B. į teismo posėdį neatvyko, jai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 46). Jai atstovavo pasirinktas gynėjas advokato padėjėjas Simas Lilas. VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 29, 45). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla nagrinėta D. B. ir VMI atstovui nedalyvaujant.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad VMI yra MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. 2023 m. gegužės 25 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 14.507,97 Eur, kurį sudaro: 7 055,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. gegužės, liepos, rugpjūčio mėn. mokestinius laikotarpius ir 387,14 Eur šio mokesčio delspinigių, 6 369,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. balandžio-liepos, rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius ir 463,78 Eur šio mokesčio delspinigių, 220,00 Eur pelno mokesčio už 2020 m. ir 12,60 Eur šio mokesčio delspinigių.
Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio 16 d. Bendrijai laiku nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2020 m. birželio 26 d. nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio ir nuo 2021 m. birželio 16 d. nesumokėjus deklaruoto pelno mokesčio.
Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI atliko eilę išieškojimo veiksmų: 2020 m. rugpjūčio 17 d., 2020 m. spalio 6 d., 2020 m. spalio 22 d. priėmė nurodymus nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. vasario 11 d. priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2021 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2022 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. gegužės 25 d. ir 2022 m. vasario 22 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstoliui Dainiui Šidlauskui.
Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją priverstinai išieškota 149,26 Eur.
Pagal kreditorės VMI 2023 m. kovo 22 d. pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė Bendrijai nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 9 d.
VMI teigimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrija pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrijos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrijos vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto.
VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrijos vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.
Valstybinio socialinio Bendrijos fondo valdybos duomenimis, Bendrijoje nedirba nė vienas darbuotojas (paskutinis atleistas 2020 m. gruodžio 17 d.).
VMI 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir vėliau priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Tad vėliausiai nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. Bendrijos vadovė galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrijos finansinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, Bendrijos vadovei po šios datos kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos, tačiau Bendrijos vadovė neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios Bendrijos bankroto inicijavimo (b. l. 2-3).
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Simas Lilas paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ registruota ir įsteigta statybos darbams (duomenys neskelbtini). Užsakovas neatsiskaitė su įmone, buvo pažadėjęs atsiskaityti, kai bus padaryti tam tikri darbai, tačiau neatsiskaitė. Nuo 2020 metų įmonėje neliko darbuotojų, nes nebebuvo kaip juos išlaikyti, kaip jiems mokėti. Įmonė daugiau jokios veiklos nevykdė, nors tikėjosi atgauti pinigus ir vystyti toliau veiklą. Mano, kad nėra pagrindo skirti jo klientei VMI prašomo dydžio baudą. Prašytų ją individualizuoti, atsižvelgiant į D. B. amžių, į tai, kad nepadaryta žalos viešajam interesui. D. B. pripažįsta, kad įmonė yra skolinga VMI, tačiau pareiškime nebuvo atskleista, ar buvo kreiptasi į antstolius dėl žalos išieškojimo. Diskutuotinas ir senaties klausimas. Pareiškėja VMI nurodo, kad senatį skaičiuoja nuo bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra teisinga. Jeigu pareiškėja manė, kad jos kreditoriniai įsipareigojimai pažeisti, tai buvo galima numanyti anksčiau nei nuo bankroto iškėlimo dienos. Prašo įvertinti ir šį aspektą. D. B. yra pensininkė. Įmonė tiesiog neturėjo jokių pajamų, veiklos nevykdė. Buvo lūkestis susigrąžinti pinigus ir tada kažką bandyti sumokėti. D. B. buvo įmonės vadovė, bet nelabai suprato teisinio reglamentavimo. Be VMI, kitų įmonės kreditorių, jo žiniomis, nėra. Prašo skirti baudą, mažesnę nei numatytoji sankcijoje, ir spręsti dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą, 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (t. y. imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui).
VĮ „Registrų centras“ ir VĮ Regitros duomenimis, nekilnojamojo turto, transporto priemonių Bendrija neturi.
VMI, įvertinusi surinktus duomenis apie Bendrijos turtinę padėtį ir įsipareigojimus, atsižvelgdama į tai, kad Bendrija nuo 2020 m. balandžio 16 d. nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyksta (Antstolių vykdomi išieškojimai nerezultatyvūs), Bendrijos vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, Bendrija nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2020-2021 metus, taigi nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Bendrijoje nuo 2020 m. gruodžio 17 d. nedirba nė vienas darbuotojas, o VMI duomenimis, Bendrijos skola Sodrai 2023 m. kovo 20 d. sudaro 1 732,93 Eur, padarė išvadą, kad Bendrija akivaizdžiai nebegali vykdyti turtinių prievolių VMI, ir yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, ir 2023 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo VMI prašymą ir 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1977-661/2023, priėmė sprendimą iškelti MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą (b. l. 12-13). Nutartis skundžiama nebuvo.
Juridinių asmenų registro duomenimis, D. B. Bendrijos vadovės pareigas ėjo nuo 2020 m. vasario 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Jai, kaip Bendrijos vadovei, neabejotinai buvo žinoma jos finansinė situacija ir finansinių įsipareigojimų dydžiai. Bendrija akivaizdžiai nebuvo pajėgi sumokėti mokestinės nepriemokos. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuria tenkintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“, konstatuota, jog VMI pareiškime išvardintos aplinkybės įrodo, kad įmonė arba susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis, arba apskritai nevykdo veiklos.
Pažymėtina, kad Bendrijos vadovė ne tik nepasinaudojo galimybe stabdyti nemokumo procedūrą ikiteisminėje stadijoje, tačiau ir civilinio proceso metu visiškai ją ignoravo: Bendrija (atsakovas) neteikė atsiliepimo, neteikė jokių finansinių dokumentų, nebandė įrodinėti Bendrijos gyvybingumo, galimybių atkurti Bendrijos mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, neskundė teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad VMI ir Vilniaus apygardos teismo vertinimas, kad Bendrija yra nebemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, atitinka objektyvią tikrovę. Teismo vertinimu, Bendrijos vadovei dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo visiškai aišku, kad atsiskaityti su kreditoriais nebepavyks, Bendrija yra nemoki ir atkurti jos mokumo neįmanoma, tuo paaiškinamas jos pasyvumas bankroto byloje. Teismas pažymi ir tai, jog, jei būtų buvę realių lūkesčių atkurti mokumą, rūpestingas Bendrijos vadovas su mokesčių administratoriumi būtų derėjęsis dėl mokestinių prievolių atidėjimo, mokėjimo išdėstymo ir pan. Jokių panašių veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo imtasi nebuvo.
Bankroto byloje atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą. Šių aplinkybių pagrindu Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovui MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). 2023 m. birželio 27 d. nutartimi bankroto byloje yra patvirtintas dviejų Bendrijos kreditorių sąrašas, kurių finansinių reikalavimai bendrijai siekia 16 318,50 Eur.
D. B., žinodama, kad Bendrija nemoka įsiskolinimo biudžetui, privalėjo atsakingai įvertinti valdomos ir vadovaujamos Bendrijos finansinę būklę, o Bendrijos nemokumas ją, kaip vadovę, įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrijos mokumui atkurti, o tokių sprendimų nesant ar jiems nepasiteisinus, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. D. B. atstovas teisme teigė, kad įmonė tikėjosi atkurti mokumą, kai su Bendrija atsiskaitys darbų užsakovai, tačiau pripažino, kad nuo 2020 m. iki bankroto bylos iškėlimo jokia veikla vystoma nebuvo, buvo atleisti visi darbuotojai, nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrija ėmėsi priemonių skolą išsiieškoti ir kad lūkestis atkurti veiklą turėjo bent kokį objektyvų pagrindą. VMI į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik einant tretiems metams po nesėkmingų bandymų išieškoti įsiskolinimą, per šį laiką Bendrijos vadovei jau turėjo būti aišku, kad mokumo atkurti nepavyks. Jos pasyvi pozicija VMI vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus bei bankroto byloje tik patvirtina, kad jokių lūkesčių atkurti Bendrijos gyvybingumą likę nebebuvo, jie yra deklaruojami tik šioje administracinio nusižengimo byloje, siekiant išvengti griežtos atsakomybės. Nesant galimybių atsiskaityti su kreditore VMI, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei D. B. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai, bet ji neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo neveikimu vengė nemokios Bendrijos bankroto inicijavimo.
Tokiu būdu bylos medžiaga patvirtina, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. B., žinodama apie nemokios Bendrijos finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybės atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, privalėdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo vėliausiai nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., to nepadarė, neįvykdydama JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo yra nemokus. Tuo pažeidė kreditorės VMI interesus.
Šis D. B. neveikimas kvalifikuotinas kaip ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. D. B. padarytas nusižengimas yra trunkamasis, jo pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., o daromą pažeidimą nutraukė tik kreditorės VMI veiksmai, kai ji pati inicijavo bankroto bylos iškėlimą Bendrijai. Todėl padaryto nusižengimo pabaiga laikytina 2023 m. kovo 22 d. ir nuo šios datos skaičiuotina nagrinėjamo nusižengimo senatis.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į D. B. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. B. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs daugiau nei 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), sprendžiant iš jos atstovo pasisakymo, ji gailisi dėl pažeidimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, anksčiau už šios rūšies nusižengimus nebausta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Bendrijos vadovei skirtina sankcijos minimumą atitinkanti bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nurodomos aplinkybės apie jos amžių, įstatyminio reglamentavimo nežinojimą nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ar visai jos neskirti. Šios aplinkybės vertintinos tik skiriant nuobaudą sankcijos ribose ir į jas atsižvelgtina, sprendžiant dėl minimalios baudos skyrimo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė spręsti klausimą dėl D. B. patirtų proceso (atstovavimo) išlaidų atlyginimo, pateikė darbų ataskaitą, PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad jos sudaro 677,60 Eur (b. l. 48-49).
ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, o 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau nei ANK, nei BPK nenumato atstovavimo išlaidų atlyginimo, kai asmeniui pareikštas kaltinimas pasitvirtino ir jis yra patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn apkaltinamuoju teismo sprendimu.
Teismas šiuo nutarimu konstatuoja D. B. kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, todėl, sistemiškai aiškinant aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, atstovavimo išlaidų atlyginimas jai nepriklauso ir nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-600-961/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.