Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2015 m. kovo 20 d. 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę QINGQI QM 50QT-6S, be valstybinių numerių, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,30 promilės) girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Taip pat transporto priemonė QINGQI QM 50QT-6S neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir neturi valstybinių numerių. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 225 ir 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 2 d., 129 str., padarymo nėra, todėl aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, todėl aukštesnysis teismas patikrina tik tą skundžiamo nutarimo dalį, dėl kurios paduotas skundas (ATPK 302¹¹ str.).

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvus bei išanalizavęs pateiktą A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė, administracinė nuobauda apelianto atžvilgiu individualizuota tinkamai, ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti jam paskirtą nuobaudą, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl keisti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 2 d. ir 129 str., ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 30 parų administracinio arešto su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 129 str. sankcija numato šias nuobaudas: baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o 123 str. 2 d. – piniginę baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kai sankcijose yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato. Tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant dviem alternatyvioms administracinėms nuobaudoms – baudai ir areštui, areštas skiriamas tokiu atveju, kai asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, praeityje buvo baustas administracine tvarka, jam buvo paskirtos baudos, tačiau asmuo jų nemoka. Be to, skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Taigi nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Pažymėtina, kad kai straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda (turto konfiskavimas) yra aprašyta kaip privaloma, papildomos nuobaudos netaikymas yra galimas tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (teisės pažeidėjas automobilį valdė ar naudojo neteisėtai).

Analizuojant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos apeliantui paskyrimo motyvus matyti, kad teismas, skirdamas A. B. pagal ATPK 123 str. 2 d., baudą, o pagal ATPK 129 str. – administracinį areštą su transporto priemonės (mopedo) konfiskavimu, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, A. B. nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad paskirtų baudų nemoka, Sodros duomenimis niekur nedirba bei administracinei nuobaudai keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 str. Kaip nustatyta byloje, A. B., neturėdamas teisės vairuoti, neblaivus (vidutinio girtumo) vairavo mopedą, taip savo neatsakingu ir nederamu elgesiu kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. B. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviu ir neturint teisės vairuoti, paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja pažeidėją ir rodo, kad jis jokių išvadų nedaro, toliau nesilaiko nustatytos tvarkos, sistemingai vykdo naujus analogiškus ir panašius šiurkščius KET pažeidimus, kas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei rodo, kad jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus jis padarė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. A. B. nerodo jokio noro pasitaisyti, keisti gyvenimo būdą ir laikytis įstatymų, o ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai pasiekti nebuvo. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad apeliantui už šiurkščių ir vienų pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymą arešto nuobauda kartu su privalomu transporto priemonės (mopedo) konfiskavimu paskirta pagrįstai, todėl nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. B. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 30 parų administracinio arešto ir transporto priemonės konfiskavimas, šiuo konkrečiu atveju yra efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, ja nėra pažeisti padarytų pažeidimų ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimai. Tos aplinkybės, kad A. B. po šio įvykio padarė tinkamas išvadas ir daugiau nebevartoja alkoholio bei kreipėsi į medikus dėl priklausomybės gydymo, šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti jam skundžiamu apylinkės teismo nutarimu už padarytus teisės pažeidimus paskirtų nuobaudų bei galutinės subendrintos nuobaudos. Pažymėtina, kad mopedas, kuriuo A. B. padarė ATPK 129 str. numatytą teisės pažeidimą, nuosavybes teise priklauso jam pačiam, todėl teigti, kad apeliantas šiuo atveju nėra atsakingas už jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą, nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Nuobauda paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių normų, įtvirtintų ATPK 30, 29, 33 straipsniuose, individualizuota tinkamai, nelaikytina aiškiai per griežta ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. Todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.