- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2-171-370/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00020-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Spektramed“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai CPO LT, viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spektramed“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spektramed“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spektramed“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai CPO LT, viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo bei viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Abor Medical Corporation LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Spektramed“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) CPO LT (toliau – ir CPO LT) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl pirkimo procedūros rezultatų“ viešajame pirkime „Kompiuterinio tomografo pirkimas“, pirkimo Nr. 693382 (toliau – pirkimas), kuriuo laimėtoju paskelbtas UAB „Arbor Medical Corporation LT“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymas; 2) ex officio (liet. pagal pareigas) pripažinti atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – ir atsakovė) ir trečiojo asmens 2023 m. gruodžio 29 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl kompiuterinio tomografo įsigijimo niekine ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento); 3) atnaujinti pirkimo procedūras; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad CPO LT vykdė pirkimą, kurio metu perkančioji organizacija siekė nupirkti atsakovei kompiuterinį tomografą. CPO LT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pranešė, kad pirkimą laimėjo trečiojo asmens pasiūlymas. Ieškovė, susipažinusi su laimėtojo pasiūlymu, 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė CPO LT pretenziją, kurią CPO LT 2023 m. gruodžio 18 d. raštu tenkino ir grįžo į pasiūlymų vertinimo etapą. CPO LT, 2023 m. gruodžio 18 d. raštu paprašiusi trečiojo asmens paaiškinti pateiktą pasiūlymą ir tą pačią dieną gavusi trečiojo asmens paaiškinimą, 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą pripažinti pirkimą laimėjusiu trečiojo asmens pasiūlymą. Ieškovė 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė CPO LT pretenziją, tačiau ši 2023 m. gruodžio 29 d. raštu jos netenkino ir įvertino ją kaip pakartotinę. Atsakovė Respublikinė Šiaulių ligoninė ir trečiasis asmuo 2023 m. gruodžio 29 d. (praėjus 15 minučių nuo ieškovės 2023 m. gruodžio 28 d. pretenzijos atmetimo) sudarė pirkimo sutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirkimo procedūros buvo vykdomas skubos tvarka ir galbūt neskaidriai. Nurodė, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.24.2, 3.2.1, 3.2.4.3, 3.2.7.1, 3.2.8.1, 4.10 papunkčių reikalavimų, todėl CPO LT, objektyviai neįvertinusi ieškovės pretenzijoje nurodytų argumentų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio pagrindu atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė sutartį.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) sustabdyti atsakovės ir trečiojo asmens 2023 m. gruodžio 29 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą; 2) uždrausti trečiajam asmeniui pristatyti kompiuterinį tomografą atsakovei.
4. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu, nes, trečiajam asmeniui pristačius kompiuterinį tomografą, ieškovės teisėtas interesas su atsakove sudaryti viešojo pirkimo sutartį negalėtų būti įgyvendintas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Pažymėjo, kad sutartis su trečiuoju asmeniu buvo pasirašyta 2023 m. gruodžio 29 d., o pagal sutarties specialiųjų sąlygų 3.7 papunktį, tiekėjui yra mokamas 100 proc. avansas, kuris buvo sumokėtas trečiajam asmeniui iki ieškovė pateikė teismui ieškinį. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį du iš atsakovės naudojamų trijų kompiuterinių tomografų (GE Revolution EVO ir Toshiba Aquilion) sugedo, todėl atsakovė Šiaulių apskrityje turėjo vieną veikiantį kompiuterinį tomografą. Šiuo konkrečiu atveju, sustabdžius sutarties vykdymą, kyla reali rizika, jog Šiaulių miesto ir rajono gyventojai gali likti be kompiuterinio tomografo. Pažymėjo, kad medicininė įranga (kompiuterinis tomografas) yra svarbi ir reikalinga, siekiant išvengti ir laiku užkirsti kelią arba diagnozuoti tokias ligas kaip insultas, arba skubiai imtis gydymo tam, kad šios grėsmingos ir itin netikėtos ligos pasekmės būtų sumažintos kiek įmanoma labiau paciento sveikatai ir būklei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sustabdžius sutarties vykdymą dėl kompiuterinio tomografo įsigijimo ir uždraudus pristatyti kompiuterinį tomografą atsakovei, būtų padaryta didesnė žala visuomenei nei ieškovės interesams, nes pirkimas įvyko siekiant užtikrinti vieną iš reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmenų sveikatos apsaugą, atsakovei turint tik vieną iš trijų veikiančių kompiuterinių tomografų.
9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismo vertinimu, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl pirkimo procedūrų pažeidimų, atlyginimo. Skubos tvarka sudarydama sutartį atsakovė prisiėmė dvigubo mokėjimo riziką, nes galėjo ir turėjo įvertinti, kad ieškovei apskundus pirkimą, jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovė turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad net ir atsakovei sumokėjus avansą trečiajam asmeniui, sutarties vykdymo stabdymas netampa beprasmis. Priešinga teismo pozicija apskritai paneigia tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip sutarties stabdymo taikymo galimybes ir prasmę viešuosiuose pirkimuose.
10.2. Sustabdžius kompiuterinio tomografo pristatymą dviem mėnesiams kol bus išnagrinėta byla Šiaulių miesto ir rajono gyventojams negali kilti rizika negauti tinkamų medicinos paslaugų. Šiaulių ligoninė pripažino, kad valdo ir naudoja dar tris kompiuterinius tomografus bei yra sudariusi dviejų šių kompiuterinių tomografų remonto sutartis. Šiuo konkrečiu atveju, taikius laikinąsias apsaugos priemones kompiuterinio tomografo naudojimo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje padėtis bylos nagrinėjimo laikotarpiu nepasikeis.
10.3. Aplinkybė, kad kompiuterinio tomografo įsigijimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, nepaneigia prioriteto taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nepateikė įrodymų apie projekto pabaigą ir galimybes pratęsti mokėjimo prašymo termino pabaigą, todėl skundžiama nutartis atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis vien Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo argumentu yra nepagrįsta.
10.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju yra prisiėmusi dvigubo apmokėjimo riziką, prieštarauja vienam iš pagrindinių viešųjų pirkimų racionalaus lėšų panaudojimo tikslui (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovė palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju susidurs ne su dvigubo, o su keturgubo apmokėjimo rizika, kadangi turės sumokėti už neteisėtai sudarytos sutarties įvykdymą, atlyginti ieškovei padarytą žalą, sumokėti baudą bei praras to paties projekto Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė prašo 2024 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo sąlyga neegzistuoja, nes įranga pagal sutartį užsakyta, už ją jau apmokėta ir ji bus pristatyta jau po mėnesio.
11.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi teisės normomis ir teismų praktika, leidžiančia netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, vadovaujantis proporcingumu ir viešuoju interesu, t. y. kai laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).
11.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes skubą vykdyti pirkimą ir sudaryti sutartį lėmė ne tik realus ir objektyvus poreikis įsigyti naują įrangą kaip įmanoma greičiau, bet ir tai, kad nepanaudojus lėšų iki projekto lėšų tinkamumo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 31 d., atsakovė įrangą būtų turėjusi įsigyti savo lėšomis. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo argumentu, tačiau sprendimą lėmė viešojo intereso – visuomenės sveikatos ir gyvybės – apsaugos prioritetas prieš ieškovės išimtinai interesus.
11.4. Atsakovė įvertino visas galimas rizikas dėl dvigubo apmokėjimo rizikos bei visuomenės sveikatos ir saugumo prioriteto, nedvejodama sprendimo dėl pirkimo laimėtojo ir sutarties teisėtumo pagrįstumu.
12. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 27 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovė siekia suklaidinti teismą, jog jau yra pasirengusi naudoti trečiojo asmens pasiūlytą kompiuterinį tomografą. Priešingai, vien įrangos pristatymas atsakovei, neleis jai naudotis įranga, nes atsakovė prieš tai turės įrangą išbandyti ir paruošti patalpas jos sumontavimui.
13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. kovo 1 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai ir prašymas priimti naujus įrodymus. Nurodo, kad situacija dėl kompiuterinio tomografo pristatymo terminų yra nepasikeitusi ir įrangą planuojama pristatyti 2024 m. kovo 7 d., šią aplinkybę patvirtina trečiojo asmens atstovo 2024 m. kovo 1 d. elektroninis laiškas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų į rašytinių paaiškinimų priėmimo
16. Atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė naujus įrodymus – 1) 2023 m. gruodžio 29 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą trečiajam asmeniui už kompiuterinį tomografą; 2) 2023 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui už kompiuterinį tomografą; 3) 2024 m. sausio 24 d. įrangos gamintojo atstovo elektroninį laišką apie įrangos pristatymo terminus su vertimu į lietuvių kalbą; 4) patalpų, esančių Šiauliuose, Kudirkos g. 99, techninio projekto aiškinamąjį raštą su priedais; 5) 2023 m. rugpjūčio 1 d. kokybės kontrolės bandymų protokolus; 6) ieškovės 2023 m. spalio 18 d. pretenziją; 7) 2023 m. rugpjūčio 11 d. Centrinės projektų valdymo agentūros raštą dėl projekto sutarties keitimo su priedais; 8) ieškovės 2022 m. liepos 25 d. defektinį aktą Nr. 20220705-V2 dėl darbo stoties nurašymo; 9) 2022 m. liepos 26 d. atsakovės darbuotojos tarnybinį raštą dėl radiologinių vaizdų vizualizacijos sistemos; 10) 2022 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės darbuotojo tarnybinį prašymą dėl 2022 m. pirkimų plano patikslinimo. Atsakovė pateiktais naujais įrodymais įrodinėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.
18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 27 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi nesutikimo su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais.
19. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę, kaip ir teisę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, šalys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pažymėtina, kad tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys taip pat turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, jis turi nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų, pateikiamų apeliacinės instancijos teisme, paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Rašytiniai paaiškinimai turi atspindėti ginčui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.
20. Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė papildomus nesutikimo su apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis argumentus, be to, argumentus dėl atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, nors terminas atskirajam skundui paduoti, taigi ir jam pakeisti ir (ar) papildyti, pasibaigė 2024 m. sausio 18 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovės 2024 m. vasario 27 d. rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
21. Atsakovė 2024 m. kovo 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą priimti naują įrodymą – trečiojo asmens atstovo 2024 m. kovo 1 d. elektroninį laišką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra atsakovės pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui apeliacinėje instancijoje, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti, taip pat atsisakoma priimti ir kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktą naują įrodymą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose
22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
23. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
24. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
25. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
26. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
27. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas dėl ginčo, kilusio dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo bei viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia teisėtumo / pagrįstumo, kuriam spręsti taikomos viešųjų pirkimų teisės normos (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti, nustatęs, kad jos taikymui nėra antrosios ir trečiosios sąlygos.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir viešojo intereso
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama: 1) pripažinti atsakovės CPO LT 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl pirkimo procedūros rezultatų“ viešajame pirkime „Kompiuterinio tomografo pirkimas“, kuriuo laimėtoju paskelbtas trečiojo asmens pasiūlymas; 2) ex officio (liet. pagal pareigas) pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens 2023 m. gruodžio 29 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl kompiuterinio tomografo įsigijimo niekine ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento); 3) atnaujinti pirkimo procedūras. Šiems reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) sustabdyti atsakovės ir trečiojo asmens 2023 m. gruodžio 29 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą; 2) uždrausti trečiajam asmeniui pristatyti kompiuterinį tomografą atsakovei. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu, nes, trečiajam asmeniui pristačius kompiuterinį tomografą, ieškovės teisėtas interesas su atsakove sudaryti viešojo pirkimo sutartį negalėtų būti įgyvendintas.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sustabdžius sutarties vykdymą dėl kompiuterinio tomografo įsigijimo ir uždraudus pristatyti kompiuterinį tomografą atsakovei, būtų padaryta didesnė žala visuomenei nei ieškovės interesams, nes pirkimas įvyko siekiant užtikrinti vieną iš reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmenų sveikatos apsaugą, atsakovei turint tik vieną iš trijų veikiančių kompiuterinių tomografų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl pirkimo procedūrų pažeidimų, atlyginimo.
30. Teismų praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, pagal prioritetą turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar (ir) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
32. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei būtina turėti savo veikloje reikalingą įrangą teikiant pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, todėl yra pagrindas teigti, kad viešąjį interesą labiau atitinka laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, naudodama pirkimo objektą – kompiuterinį tomografą, tiesiogiai prisideda prie kokybiškų pacientams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų (speciali įranga sunkių, ūmių ligų diagnostikai) užtikrinimo, yra pagrindas teigti, jog šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, t. y. leidimas atsakovei toliau vykdyti viešojo pirkimo sutartį nelaukiant teisminio proceso rezultato, pateisinamas vertybių viršenybės gynimo principu. Pažymėtina, kad pirkimo objekto neatidėliotinas įsigijimas visuomenei yra svarbesnis nei sąžininga tiekėjų konkurencija ir racionalus viešųjų lėšų panaudojimas. Tikėtina, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės (jeigu jos apskritai kils) bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūras stabdant ir atsakovei neįsigyjant kompiuterinio tomografo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones (toliau neleidžiant vykdyti sudarytos pirkimo sutarties) gali būti dar labiau pažeidžiamas viešasis interesas dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pacientams (pacientams dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų gali būti padaryta žala sveikatai, kurią turėtų atlyginti atsakovė).
34. Aplinkybės, kad, ieškovės vertinimu, atsakovė CPO LT skubino pirkimo procedūras ir dėl to nepagrįstai 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą, kurio pagrindu trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, yra ginčo nagrinėjimo iš esmės objektas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi pirkimo objektas reikalingas kokybiškoms pacientų sveikatos priežiūros paslaugoms ir viešajam interesui užtikrinti, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kuris gali pažeisti viešąjį interesą, negali būti pateisinamas siekiant nubausti perkančiąją organizaciją dėl galbūt per skubiai ar ne pagal įstatymą vykdomų pirkimo procedūrų.
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei neįrodžius antrosios ir trečiosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, nėra pagrindo taikyti jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
36. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamą klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spektramed“ 2024 m. vasario 27 d. rašytinius paaiškinimus.
Atsisakyti priimti atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės 2024 m. kovo 1 d. rašytinius paaiškinimus ir kartu su juo pateiktą įrodymą.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.