Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-112-643/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-26
Bylos Nr.: I-112-643/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00292-2016-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas: A. I.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo: Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Administracinė byla Nr. I-112-643/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00292-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant atsakovo atstovei S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (tomas I, b. l. 1–8), prašydama panaikinti: Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2015-06-09 sprendimą Nr. FR0682-354, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-08-25 sprendimą Nr. 68-147 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015-12-15 sprendimą Nr. S-245(7-238/2015).

Pareiškėja nurodo, kad B. S. (pareiškėjos motina) notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi padovanojo jai 80 000 Lt. Tai buvo motinos gyvenimo ir ilgalaikio ūkininkavimo metu sukauptos santaupos, sukauptos per ilgesnį laikotarpį nei nuo 2002 m. Be to, pareiškėja prašė atsižvelgti į tai, kad jos mama vykdo ūkininko veiklą ir gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jai nėra žinomos jos buvusio sutuoktinio I. I. paskolos iš N. V. sandorio sudarymo aplinkybės. Pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratorius turėjo pareigą patikrinti ar šis asmuo (N. V.) turėjo finansines galimybes suteikti paskolą. Pareiškėja pabrėžia, kad mokesčių administratoriaus sprendimų motyvai yra deklaratyvūs, iš jų nėra aišku, kokių paskolos suteikimo įrodymų reikalaujama.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su šeimos vartojimo išlaidų skaičiavimu pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamus vidutinius statistinius rodiklius didžiųjų miestų teritorijoje. Nurodo, kad jos šeimos nariams nebuvo reikalingos 700 – 900 Lt išlaidos kas mėnesį, nes pareiškėjos šeima gyveno taupiai. Pareiškėja pateikė teismui išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie, pasak pareiškėjos, patvirtina, kad jos šeimos išlaidos nesiekė taikyto statistinio vidurkio.

Pareiškėja nurodo, kad sklypas ir namo statyba kainavo 77 489,57 Lt, o ne 175 000 Lt. Pažymi, kad namą statėsi patys, buvęs sutuoktinis I. I. yra statybininkas, medžiagas pirko kuo pigesnes. Pareiškėja nesutinka su IĮ „Eksperts“ turto vertinimu, o mokesčių administratorius, pažeisdamas gero viešojo administravimo principą, jai neišaiškino teisių mokestinio patikrinimo metu, tame tarpe ir teisės ginčyti vertinimo ataskaitą.

Pareiškėjos manymu, jos mokestinis patikrinimas galėjo apimti ne ilgesnį nei nuo 2010 metų laikotarpį, todėl dėl netinkamo mokestinio laikotarpio parinkimo, suėjus apskaičiavimo senaties terminui, patikrinimo aktas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Pareiškėja pabrėžia, kad mokesčių administratorius negali remtis prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turi paneigti mokesčių mokėtojas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 8 straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, o visa įrodinėjimo našta negali būti perkelta mokesčių mokėtojui.

Atsiliepimas

VMI su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime (tomas I, b.l. 50-57) nurodo, kad pirminio mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog sutuoktinių (pareiškėjos ir I. I.) patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, t. y. sutuoktiniai gavo kitų pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nedeklaravo prievolės valstybei. Pirminio patikrinimo rezultatų nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog tikrinamuoju laikotarpiu jos sutuoktinis gavo pajamų Rusijoje. Šiaulių AVMI buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą, siekiant įvertinti pateiktų dokumentų pagrįstumą.

Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad sutuoktinių išlaidos 2008 metais viršijo pajamas 34 178,31 Lt; 2009 metais – 6 605,55 Lt; 2010 metais – 37 865,97 Lt ir 2011 metais – 114 519,49 Lt.

Vertinant pareiškėjos patirtas vidutines pinigines vartojimo išlaidas buvo naudojami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiami vidutiniai statistiniai rodikliai didžiųjų miestų teritorijoje per mėnesį vienam asmeniui, eliminuojant per mėnesį vaikui, alkoholiniams gėrimams ir tabakui tenkančią dalį. VMI pažymi, kad atliekamam mokestiniam patikrinimui, kai vertinamos mokėtojo patirtos išlaidos, mokesčių administratorius gali pasirinkti tokį informacijos šaltinį, kuris leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą bei turi teisę naudotis informacija, gauta iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybinių mokesčių administratorių, kitų institucijų, registrų, statistikos leidinių, žinynų, katalogų ir pan., kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius ir gauti kitą vertinimui atlikti reikalingą informaciją.

Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos ir I. I. patirtos išlaidos viršija gautas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apmokestintas pajamas, t. y. mokėtojai gavo kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kuriomis ir dengė patirtas išlaidas, tačiau šių gautų kitų pajamų nedeklaravo bei mokėti į biudžetą priklausančių mokesčių nuo šių pajamų neapskaičiavo ir nesumokėjo. Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas taikyti MAĮ 70 str. nuostatas.

Dėl gyvenamojo namo statybų išlaidų apskaičiavimo VMI paaiškino, kad nepriklausomo turto vertintojo IĮ „Eksperts“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje ginčo gyvenamojo namo adresu atkuriamoji vertė, neskaičiuojant nusidėvėjimo, vertinimo dieną (2011-06-15) buvo 175 000 Lt. Vertinant nekilnojamojo turto atkuriamąją vertę buvo atsižvelgta į tai, kad buvo naudotos ne itin kokybiškos medžiagos, nesilaikyta reikalingų statybų technologijų ir naudotos ne naujos prekės. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu nepateikė kitos turto vertinimo ataskaitos. Atsižvelgiant į pareiškėjos patikrinimo metu išdėstytą poziciją, jog statybos vyko ir ūkio būdu, tačiau nesant galimybės nustatyti, kokia apimtimi tai buvo atlikta, vadovaujantis protingumo principais, pripažinta, jog ūkio būdu atliekami statybos darbai siekia 40–60 proc. darbų kainos, tad, VMI vertinimu, buvo pagrįstai skaičiuotas vidurkis, t. y. jog 50 proc. statybos darbų buvo atlikta ūkio būdu ir namo statybos išlaidos sudarė 175 000 Lt.

VMI nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, jog nuo 1991 m. B. S. gyvena iš invalidumo pašalpos, jos sutuoktinio (iki 2010-12-10) gaunamos piniginės lėšos buvo menkos, faktiškai užaugintą ūkyje produkciją sunaudodavo patys, nekilnojamojo turto nėra pardavę, todėl gaunamų lėšų galėjo pakakti tik būtiniems pragyvenimo poreikiams patenkinti ir turtui įsigyti (žemės sklypą ir traktorių), todėl padaryta išvada, kad B. S. negalėjo turėti sukaupusi 80 000 Lt pinigų sumą, kurią būtų galėjusi padovanoti pareiškėjos šeimai. Mokesčių administratoriaus vertinimu dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant įteisinti pareiškėjos pajamų šaltinius. VMI nuomone, notarinė sutartis nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, o tik teisiškai patvirtina, jog tokia sutartis yra sudaryta abiejų šalių valia. Pažymi, kad pareiškėja 2011 m. metinėje pajamų deklaracijoje iš mamos B. S. dovanojimo būdu gautų pajamų nedeklaravo.

VMI nurodo, jog mokestinio patikrinimo metu buvo pateikta paskolos raštelio kopija, pagal kurią I. I. iš N. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2011-01-15 be palūkanų iki 2015 m. vasario mėnesio pasiskolino 500 000 rub. (43 681,50 Lt). Atkreipia dėmesį, kad raštelyje nenurodyti pagrindiniai dokumento rekvizitai – skolintojo asmens kodas ir paso duomenys, dėl ko negalima identifikuoti asmens. Paskolos sutarties sąlygos yra ekonomiškai ir teisiškai nenaudingos tariamos paskolos davėjui: paskola beprocentė, ilgas pinigų grąžinimo terminas, sutartis neįregistruota notariniame registre, sutartyje nenumatytos grąžinimo garantijos, o paskolos davėja prisiima riziką, jog pinigai gali būti negrąžinti, nes pinigų grąžinimas iš esmės priklausytų nuo paskolos gavėjo geros valios. Praėjus paskolos grąžinimo terminui nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių tariamos paskolos grąžinimą. Nėra objektyvių įrodymų, kad pinigai realiai buvo perduoti. I. I. VMI informavo, kad paskolą suteikė buvusi jo bendradarbė, lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti (negalėjo pasakyti kam konkrečiai išleido pasiskolintus pinigus), sutuoktinė apie šią paskolą nieko nežinojo, metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (FR001) už 2011 m. VMI neteikė ir gautos paskolos nedeklaravo.

VMI pažymi, kad buvo atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas, o pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį pirminio patikrinimo metu mokesčių administratorius turėjo teisę apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už einamuosius 2013 metus ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, t.y. už 2008 – 2012 metus, todėl senaties terminas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko. Prašė, be kita ko, vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-14 nutartyje Nr. A-1269-602/2019 pateiktais išaiškinimais ir pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSDĮ) ir su jais susijusių sumų (delspinigių ir baudų).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Šiaulių AVMI, atlikusi pareiškėjos GPM bei PSDĮ apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, 2015-04-30 patikrinimo aktu Nr. FR0680-279 (Patikrinimo aktas, Komisijos bylos tomas I, b.l. 36-49) papildomai apskaičiavo 4 927,88 Eur GPM ir 65,16 Eur PSDĮ.

2015-06-09 sprendimu Nr. FR0682-354 (Komisijos bylos tomas I, b.l. 20-31) Šiaulių AVMI patvirtino Patikrinimo aktą ir juo apskaičiuotas GPM ir PSDĮ sumas bei paskaičiavo 2 244,45 Eur GPM delspinigius, 65,16 Eur PSDĮ delspinigius ir paskyrė 444 Eur GPM baudą bei 6 Eur PSDĮ baudą.

2015-08-25 sprendimu Nr. 68-147 (tomas I, b.l. 19-22) VMI patvirtino Šiaulių AVMI 2015-06-09 sprendimą Nr. FR0682-354.

2015-12-15 sprendimu Nr. S-245(7-238/2015) (tomas I, b.l. 11-17) Komisija patvirtino VMI 2015-08-25 sprendimą Nr. 68-147.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismai turi pareigą vienodai aiškinti ir taikyti teisę tų pačių faktinių aplinkybių kontekste. Svarbu pažymėti, kad iš esmės tapačios faktinės aplinkybės ir proceso šalių teisiniai argumentai buvo nagrinėjamos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-631-629/2017, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjos sutuoktinio I. I. skundas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų dėl tų pačių mokesčių (GPM, PSDĮ) už tą patį laikotarpį. Kad bylos savo esme yra tapačios pažymėjo ir pati pareiškėja 2017-03-03 teikdama byloje prašymą (tomas II, b.l. 1-2) aptartą ir nagrinėjamą administracines bylas sujungti ir nurodydama, kad bylose nagrinėjamos tos pačios aplinkybės – išlaidos nustatytos pagal statistinius rodiklius, nepripažinta B. S. dovana, N. V. paskola ir namo statybos kaštai.

Anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas (ABTĮ 15 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.) bei faktas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-631-629/2017 yra baigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (VAAT 2017-02-06 sprendimas Nr. I-631-629/2017; LVAT 2019-01-14 nutartis Nr. A-1269-602/2018) lemia, kad, pareiškėjai nepateikus jokių naujų įrodymų, kurie turėtų būti teismo įvertinti ir galėtų lemti kitokias teisines išvadas, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo LVAT išaiškinimų ir byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip.

Dėl B. S. dovanotų lėšų (2011-08-29 sutartis)

Nesutikdama su mokesčių administratoriaus išvadomis, jog B. S. negalėjo disponuoti tariamai dovanota pinigų suma (80 000 Lt), pareiškėja nurodo, kad VMI neįvertino visų duomenų apie B. S. viso gyvenimo darbines pajamas ir galimybes turėti tokią sumą santaupų. Be to, pareiškėja nurodo, kad VMI nepagrįstai vertino B. S. pajams tik nuo 2002 m. Šį pareiškėjos argumentą visiškai paneigia bylos medžiaga. Iš Patikrinimo akto (Komisijos bylos tomas I, b.l. 42) matyti, kad mokesčių administratorius vertino B. S. ir jos buvusio sutuoktinio D. S. pajamas už žymiai ilgesnį laikotarpį nei nuo 2002 metų. Mokesčių administratorius, teismo vertinimu, pagrįstai akcentavo ir tokias aplinkybes, kaip kad nei B. S., nei D. S. nėra teikę deklaracijų, tame tarp ir Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos. Iš B. S. paaiškinimų mokesčių administratorius nustatė, kad ji nuo 1991 m. gyvena iš invalidumo pašalpos, jos buvusio sutuoktinio pajamos buvo menkos, faktiškai užaugintą ūkyje produkciją sunaudodavo patys, nekilnojamojo turto nėra pardavę, todėl gaunamų lėšų pakako tik būtiniems pragyvenimo poreikiams patenkinti ir žemės sklypui bei traktoriui įsigyti. B. S. nurodė, kad 2010-12-10 skiriantis su sutuoktiniu bendro turto sukaupusi nebuvo, todėl turto nesidalino. Pati pareiškėja, teikdama 2011 metų metinę pajamų deklaraciją taip pat nedeklaravo dovanos.

Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto deklaraciją nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti mokesčio administratoriui iki 2005-05-01. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Teismas pritaria VMI argumentui, kad aplinkybė, jog pinigų dovanojimas įformintas notarine tvarka, neįrodo realaus piniginių lėšų gavimo, kai šią aplinkybę paneigia kiti byloje surinkti duomenys.

Pareiškėjos į bylą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2015-12-29 pažyma Nr. (10.40)Š4-1549 (tomas I, b.l. 23-24) apie B. S. pajamas per laikotarpį nuo 2002 m. iki 2015 m., išrašai iš B. S. banko sąskaitos banke Swedbank, iš kurių matyti, kad ji per laikotarpį nuo 2002 metų iki 2015 m. gaudavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir archyviniai duomenys (tomas I, b.l. 180-203) tačiau, įvertinus šiuos rašytinius įrodymus darytina pagrįsta išvada, kad jie nepaneigia anksčiau nurodytų mokesčių administratoriaus išvadų.

Dėl N. V. paskolintų lėšų

Siekdama pagrįsti paskolos iš N. V. realumą pareiškėja į nagrinėjamą bylą pateikė šio asmens paso kopiją (tomas I, b.l. 25) darbo knygelę (tomas I, b.l. 26), paskolos raštelį (tomas I, b.l. 27) ir pažymas apie asmens pajamas (tomas I, b.l. 28-33).

Vertinant šiuos įrodymus svarbu pastebėti, kad pati pareiškėja savo skunde teismui nurodo, kad šios paskolos sudarymo aplinkybės jai nėra žinomos, nes buvęs jos sutuoktinis I. I. šį sandorį sudarė (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju ypač svarbiu tampa paties I. I. argumentų įvertinimas. LVAT 2019-01-14 nutartyje Nr. A-1269-602/2018 įvertinęs I. I. skundo ir apeliacinio skundo argumentus apie sandorio realumą ir pateiktų dokumentų vertinimą, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl dalies pajamų pagrindimo iš N. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), gauta paskola – 500 000 rub. (43 681,50 Lt). Mokesčių administratorius pagrįstai atsižvelgė į tai, kad paskolos raštelis buvo pateiktas tik pakartotinio patikrinimo metu sužinojus, kad išlaidos ženkliai viršija pajamas. Be to, mokesčių administratorius tinkamai įvertino paskolos raštelio turinį, nurodytas sandorio sąlygas, kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepripažino šio dokumento, kaip pagrindžiančio pareiškėjo (I. I.) pajamas.

Dėl vartojimo išlaidų

Pagal MAĮ 70 straipsnio 1–2 dalis tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėja bei jos sutuoktinis nepateikė mokesčių administratoriui jokių objektyvių įrodymų apie jų patirtas vartojimo išlaidas tikrinamuoju laikotarpiu, taigi netinkamai vykdė savo pareigas saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti pareiškėjo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, todėl nagrinėjamu atveju Šiaulių AVMI pagrįstai nusprendė pareiškėjai mokesčius paskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus atliekamą įvertinimą. Nagrinėjamu atveju Šiaulių AVMI pasirinko Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 (Taisyklės) 6.3.3 punkte įtvirtintą išlaidų metodą. Pagal Taisyklių 14–17 punktus šis metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas. Vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iš kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos šaltinių. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį. Mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodą, taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta.

Pareiškėja, siekdama įrodyti tokių duomenų neteisingumą, turėtų pateikti ne tik paaiškinimus, bet ir tokius paaiškinimus pagrindžiančius objektyvius įrodymus, tačiau to nepadarė (pareiškėjos į bylą pateikti išlaidų šeimos pragyvenimui apskaičiavimai (tomas I, b.l. 35) nelaikytini objektyviais, o 2016 metų mokėjimo kvitai (tomas I, b.l. 66-133, 204-206) neaktualūs mokestinio patikrinimo laikotarpiui), todėl laikytina, kad pareiškėjos atžvilgiu pritaikyti statistiniai duomenys yra tinkami pareiškėjos mokestinei prievolei apskaičiuoti.

Dėl namo statybos kaštų

Patikrinimo akte (Komisijos bylos tomas I, b.l. 43-44) mokesčių administratorius nurodė nustatęs, kad I. I. ir A. I. statydami gyvenamąjį namą patyrė 175 000 Lt išlaidų. Išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis.

Dėl mokesčių administratoriaus atlikto namo statybos kaštų apskaičiavimo pagrįstumo ir teismo ekspertizės šiuo klausimu skyrimo tikslingumo detaliai pasisakė LVAT. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius, be kita ko, tinkamai ir pagrįstai rėmėsi IĮ „Eksperts“ 2014-08-11 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 14/08-077 (Komisijos bylos tomas III, b.l. 1-17) pagal kurią sutuoktinių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė, neskaičiuojant nusidėvėjimo, vertinimo dieną, t. y. 2011-06-15 buvo 175 000 Lt. Teismas akcentavo, kad vertinimas atliktas profesionalaus nekilnojamojo turto vertintojo, vertinant turtą atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. statybos darbų ir naudotų medžiagų kokybę (pastatas pastatytas nekokybiškai, apšiltinimo medžiagos neatitinka pamatų apšiltinimo medžiagoms keliamų reikalavimų, pastato sienose matosi apšiltinimo plokščių sujungimo vietos, vietomis suskilinėjusios dėl nekokybiškai atliktų darbų, netinkamų medžiagų, pamatai sumontuoti iš naudotų statybinių medžiagų), taigi bendra turto fizinė būklė įvertinta patenkinamai ir dėl to pritaikytas 0,7 pataisos koeficientas. Be to, vertintojas atsižvelgė ir į tai, kad dalis statybos darbų atlikta ūkio būdu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti turto vertinimo ataskaitos pateiktais duomenimis. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija nuo 2012-05-01) 23 straipsnio 1 dalimi, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. LVAT nurodė, kad mokestinėje byloje nesant jokių duomenų dėl turto vertinimo ataskaitos nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, nesant jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu, mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi šia ataskaita, o nebuvo pagrindo skirti statybos ekspertizės. LVAT, be kita ko, pabrėžė, kad I. I. prašymas dėl ekspertizės skyrimo laikytinas nepagrįstu, o byloje tokios ekspertizės skyrimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų ir dėl to, kad vertinant turtą buvo atsižvelgta į visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. I. I. neteikė mokesčių administratoriui kitos turto vertinimo ataskaitos (pvz., pareiškėjo užsakymu parengtos), ar kitokių įrodymų leidžiančių abejoti mokesčių administratoriaus užsakymu parengtos turto vertinimo ataskaitos turiniu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, pareiškusi prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, net ir po LVAT išaiškinimo į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti turto vertinimo ataskaitos teisingumu ir pagrįstumu. Pareiškėjos pateikti paskaičiavimai (tomas I, b.l. 34) nevertintini, kaip tinkami ir pakankami paneigti vertinimo ataskaitą ir pagrįsti namo statybos kaštus.

Dėl mokestinio patikrinimo laikotarpio

Pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai ir neteisėtai atliko mokestinį patikrinimą už ilgesnį laikotarpį nei tai imperatyviai nustatyta MAĮ.

Iš Patikrinimo akto matyti, kad šiuo atveju, vykdant VMI 2015-02-02 sprendimą Nr. 68-8 buvo atliekamas pakartotinis mokestinis patikrinimas. Pirminis pavedimas patikrinti pareiškėjos mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą buvo išrašytas 2013-12-17, pavedimo Nr. 35-92. Ši aplinkybė, kad buvo atliekamas pirminis mokestinis patikrinimas pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma. Be to, 2015-03-17 pavedime tikrinti Nr. FR0773-759 (Komisijos bylos tomas I, b.l. 34), taip pat yra nurodytas ankstesnio pavedimo tikrinti numeris 35-92.

Šios objektyvios aplinkybės patvirtina, kad mokesčių administratorius, atlikdamas pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą už einamuosius 2013 metus ir penkerius prieš tai ėjusius metus (2008-2012) MAĮ 68 straipsnyje įtvirtinto termino nepažeidė.

Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad tiek mokesčių administratoriaus sprendimai, tiek Komisijos sprendimas yra teisėti ir tinkamai pagrįsti, todėl naikinti juos nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 91 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. I. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė