- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-187-1049/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00775-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Meilutis, Indrė Averkienė, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. RV-22-1468 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 11 (vienuolika) metų 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2023 m. vasario 3 d.) – 2 (dveji) metai 5 (penki) mėnesiai 14 (keturiolika) dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2023 m. vasario 6 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-22-1468 nuteistajam R. M. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, nuo 2016 m. gruodžio mėn. drausminėmis nuobaudomis nebaustas, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas septynis kartų, šiuo metu bausmę atlikinėja atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tęsia darbinę veiklą. Komisija, atsižvelgusi į teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, darbinę jo veiklą ir teigiamą požiūrį į darbą, į visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymą, socialinių ryšių turėjimą, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimą, padarė išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2023 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. RV-22-1468 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodydami, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.1. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes yra tiek faktiniai, tiek ir teisiniai pagrindai jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Teigia, kad jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, nors ir yra baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja, ne kartą skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, atsiribojo nuo kriminalinės subkultūros, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.
5.2. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, jog siekį integruotis į visuomenę, paklusti įstatymams ir gero elgesio normoms patvirtina tai, kad šiuo metu bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti be sargybos. Tai reiškia, kad bausmės atlikimo vietos administracija pasitiki ir nemano, jog jis galėtų nepateisinti to pasitikėjimo, juolab kad jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką demonstruoja, jog skirtoji bausmė iš esmės jau yra pasiekusi jai keliamus tikslus. Be to, nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmę, nes lygtinio paleidimo atveju asmuo yra ir toliau prižiūrimas.
5.3. Nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas nutartį visiškai nevertino Europos Tarybos rekomendacijos Rec(2003) 22 nuostatos bei neatsižvelgė į nacionalinius teisės aktus, kuriuose įtvirtinta, jog lygtinis paleidimas, nuteistajam įvykdžius ankstesnes rekomendacijas ir atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nutartis priimta nepakankamai įvertinus lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, o kai kurios iš tų aplinkybių visiškai nevertintos.
6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus R. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu skatintas septynis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako diskriminacinių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu bausmę atlieka be sargybos. Atlikdamas bausmę įgijo staliaus profesinę kvalifikaciją. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, o kai kurių iš viso nevertino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.
11. Nors nuteistasis R. M. svarstymo metu galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką devynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką aštuonis kartus buvo taikytos drausminės nuobaudos. Padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje nebuvo smulkaus pobūdžio (neleistinų daiktų turėjimas, atsisakymas gyventi būryje, atsisakymas atlikti budėjimą be eilės), tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje R. M. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl teisėjų kolegijai negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
12. Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog R. M. nusikalto ne pirmą kartą, nors nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė teistumams išnykus, tačiau pažymėtina, kad bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. BK 260 straipsnio 1 dalis (sunkus nusikaltimas); BK 260 straipsnio 3 dalis (labai sunkus nusikaltimas), visi šie nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis R. M. nusikalstamam elgesiui esminę įtaką darė impulsyvus elgesys, nepagalvojant pasekmių, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka bei savo poelgių pasekmių neįvertinimas. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. M. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys: teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas – sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Akivaizdu, kad apylinkės teismas atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos R. M. negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
13. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti impulsyviai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Nors naudojant „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi devyni kriminogeniniai veiksniai, iš kurių šeši yra dinaminiai, ir kuriuos nuteistasis gali panaikinti – nestabili darbo patirtis, būdingas rizikingas ir pavojingas elgesys, buvo būdingas pernelyg geras, pagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, ankstesnio nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, ankstesni priežiūros ir apribojimų pažeidimai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Taigi, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
14. Nesutinkant su nuteistojo skundu, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. M. neatlikta bausmės dalis (2 (dveji) metai 5 (penki) mėnesiai ir 14 (keturiolika) dienų), Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2023 m. vasario 3 d., iš paskirtos galutinės 11 (vienuolikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotą vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. M. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
15. Nuteistojo skunde akcentuojamas darbas pataisos namuose, socialinių ryšių ir gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais bei darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog R. M. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės vietų atėmimo įstaigos nuteistajam R. M. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta ir nepažeidžiant nei šalies Konstitucijos nuostatų, nei Europos Tarybos rekomendacijų. Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus R. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.