Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-09 · Administracinė byla Nr. I-3709-281/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
I-3709-281/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06534-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Egidija Puzinskaitė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
Vincui P
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3709-281/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06534-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.9; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui Vincui P. V., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Laurynui Konteniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vinco P. V. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Vincas P. V. 2013-11-07 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013-10-11 raštą Nr. 1SS - (7. 5.) – 2166 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą imtis konkrečių veiksmų, kad žemės grąžinimo procesas pagal 2002 metais pateiktą žemės išvadą Nr. 42-53 būtų užbaigtas, tam nustatant 3-4 mėnesių terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) priimti atskirą teismo nutartį dėl Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus administracijos sistemingo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio pažeidimo, nesilaikant priimtų įstatymo ir taisyklių terminų, atsakant į pareiškėjo prašymus bei skundus (b. l. 1-2).

Pareiškėjas paaiškino, kad Elektrėnų žemėtvarkos skyriui atsisakius jam grąžinti 13,72 ha žemės Šaltinių kaime Vievio seniūnijoje, 2002-02-15 jo vardu buvo parengta Vilniaus apskrities viršininko išvada Nr. 42-53 dėl žemės miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada) ir ji buvo išsiųsta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Juodšilių seniūniją. 2002-03-05 Jono Pečiulio įmonė raštu Nr.02-1 pranešė pareiškėjui, kad Juodšilių kadastro vietovėje laisvos žemės nėra. Tik 2008 metais nagrinėjant pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme paaiškėjo, kad 2002 m. J. Pečiulio atsiųstame rašte buvo pateikta melaginga informacija, nes iš kitų pretendentų ir toliau buvo priiminėjamos žemės išvados, tačiau teismo nebuvo prašoma aiškintis, kieno iniciatyva ir kodėl pareiškėjui buvo teikiama klaidinga informacija. Kadangi teismo sprendimu pareiškėjo žemės išvada vėl buvo grąžinta į Juodšilių kadastro vietovę, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jo klausimas bus tinkamai išspręstas, tačiau 2011 m. metais paaiškėjo, kad jis pagal išvadą gali gauti tik mišką, nes 1,58 ha žemės jau nebuvo likę. Pareiškėjas, siekdamas spartesnio nuosavybės teisių atkūrimo proceso, 2012-09-10, 2012-10-17 kreipėsi su skundais į Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Skyrius, Vilniaus rajono skyrius), o 2012-12-07, 2013-02-12, 2013-04-24, 2013-09-06 – į Tarnybą. Tarnyba 2013-10-11 raštu Nr.1SS- (7. 5.)- 2166 iš esmės neatsakė į pareiškėjo 2013-09-06 skunde iškeltus klausimus, nepasisakė dėl prašymo nevilkinti žemės atkūrimo klausimo sprendimo ir imtis konkrečių veiksmų, kad žemės grąžinimo procesas pagal Išvadą būtų kuo skubiau baigtas, taip pat neatsakė, kodėl reformos vykdytojas Jonas Pečiulis teikė pareiškėjui melagingą informaciją. Tarnyba neišsakė aiškios pozicijos dėl Skyriaus atsakingų darbuotojų bei žemės reformos projekto autoriaus ir vykdytojo Jono Pečiulio netinkamų veiksmų vykdant nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Juodšilių kadastro vietovėje, o visą kaltę siekia priskirti pareiškėjui, kuris neva laiku neginčijo 2002 m. atsiųsto rašto, nurodžiusio, kad Juodšilių kadastro vietovėje laisvos žemės nėra, nors, pareiškėjo teigimu, tokią informaciją jis galėjo gauti tik 2008 metais bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas nurodo, kad prašymą su analogiškai reikalavimais jis 2013-09-06 pateikė ir Skyriui, tačiau atsakymo iš šios institucijos jis negavo. Teigia, kad po teismo sprendimo praėjus penkeriems metams vėl bandoma jam atmatuoti miško sklypą ginčijamoje teritorijoje, nors apie tai buvo žinoma tiek matininkui J. Pečiuliui, tiek ir rajono žemėtvarkininkams. Teigia, kad tokiu būdu yra vilkinamas žemės grąžinimo klausimas ir jam daroma žala.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį patenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovai bendrame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 44-60).

Atsiliepime paaiškino, kad Tarnybos 2013-10-11 raštas parengtas atsakant į pareiškėjo 2013-09-06 pareiškime išdėstytus nusiskundimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pagal Išvadą Juodšilių kadastro vietovėje ir nurodė, kad pareiškėjo 2013-09-06 pareiškime suformuluoti klausimai yra pasikartojantys ir į juos pareiškėjui buvo atsakyta Tarnybos 2013-03-12 raštu Nr. 1SS-(7.5)-491 ir 2013-05-31 raštu Nr.1SS-(7.5.)-1173, o į naujus 2013-09-06 pareiškime nurodytus klausimus buvo atsakyta 2013-10-11 raštu. Pažymi, kad Raštu yra atsakyta į visus pareiškėjo 2013-09-06 pareiškime nurodytus klausimus ir jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą imtis konkrečių veiksmų, atsakovai paaiškino, kad pareiškėjo atžvilgiu pagal Išvadą yra vykdomos teisės aktuose numatytos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir šiuo metu yra suprojektuoti 5 žemės sklypai Nr. 305-1, Nr. 305- 2, Nr. 305-3, Nr. 305-4 ir Nr. 305-5, tačiau pareiškėjui nesutinkant dėl žemės sklypo Nr. 305-2 ribų, Vilniaus rajono skyrius 2013-10-09 raštu Nr. 48 SD-(14.48.) 8029 pavedė Jono Pečiulio įmonės matininkui J. Pečiuliui atlikti pakartotinį žemės sklypo Nr. 305-2 paženklinimą vietovėje. Kadangi pareiškėjas nesutiko su žemės sklypo Nr. 305-2 ribomis, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros toliau bus tęsiamos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 101 ir 102 punktuose nustatyta tvarka, o likusio žemės ploto, kurį pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės sklypu Rukainių kadastro vietovėje, projektavimas bus sprendžiamas rengiant Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurį planuojama paskelbti 2014 m. I pusmetyje. Atsakovai pažymi, kad jie tinkamai vykdo pareiškėjo atžvilgiu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras bei sprendžia atsiradusias šiame procese problemas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą imtis konkrečių žemės grąžinimo proceso veiksmų, taip pat nėra. Nurodo, kad vykdydami pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesą, atsakovai laiku ir tinkamai atsakydavo į pareiškėjo prašymus bei skundus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-11 rašto Nr. lSS-(7.5.)-2166, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2013-09-06 pareiškime išdėstytus klausimus, susijusius su jo nuosavybės teisių atkūrimu pagal Išvadą Juodšilių kadastro vietovėje, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo veiksmų atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 13,72 ha buvusio savininko R. G. iki nacionalizacijos pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Šaltinių kaime, Elektrėnų savivaldybėje turėtą žemę. Pareiškėjo vardu 2002 m. vasario 15 d. yra patvirtinta Vilniaus apskrities išvada Nr. 42-53 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), pagal kurią pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 13, 72 ha žemės, iš kurios 1, 58 ha priskirta grąžintinai žemei, 2, 12 ha - grąžintinam miškui, 1, 05 ha - valstybės išperkamai žemei ir 8, 97 ha - valstybės išperkamam miškui (b. l. 28 ). Išvadoje yra nurodyta, kad ji persiunčiama į Vilniaus rajono Juodšilių seniūniją, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje ji buvo gauta 2002-02-21 (registracijos Nr. 218) (b. l. 28). J. Pečiulio įmonė 2002-03-05 raštu Nr. 02-01 informavo pareiškėją ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius), kad Juodšilių kadastro vietovėje Vilniaus rajone laisvos žemės nėra (b. l. 29).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, LITEKO sistemos duomenys ir atsakovų atsiliepimo turinys taip pat patvirtina, kad atsižvelgiant į pareiškėjo 2004-02-04 prašymą, Išvada Nr. 42-53 buvo persiųsta į Vilniaus rajono Medininkų seniūniją ir 2006-2007 metų laikotarpiu pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo sprendžiamas Vilniaus rajono Medininkų kadastro vietovėje rengiant šios vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir pareiškėją įrašant į Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-18 įsakymu Nr.2.3-10096-41 patvirtintus Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti žemę iš valstybės šioje kadastro vietovėje, sąrašus (b. l. 107-109, 110-111, 112-114).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas 2007-01-22 VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą Išvadą iš Medininkų kadastro vietovės grąžinti į Juodšilių kadastro vietovę, tačiau minėtai institucijai nesutinkant tenkinti tokio pareiškėjo prašymo, pastarasis 2008 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pateikti jo 2007-01-22 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo remiantis Išvada Nr. 42-53 Juodšilių kadastro vietovėje žemės projektavimo darbus atliekančiam projekto autoriui (b. l. 65). Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3478-281/2008, 2008 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją pateikti V. P. V. 2007-01-22 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo remiantis 2002-02-15 Vilniaus apskrities išvada Nr. 42-53 Juodšilių kadastro vietovėje žemės projektavimo darbus atliekančiam projekto autoriui. Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą, pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pagal jam parengtą Išvadą buvo pradėta Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovėje.

Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2671 buvo patvirtinta teritorija rengti Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, o 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2818 patvirtintas Piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę iš valstybės Juodšilių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašas, į kurį 18-uoju numeriu įrašytas pareiškėjas (b. l. 97-98, 93, 94-96). Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3104, pareiškėjui suprojektuoti 5 bendro 6,15 ha ploto žemės sklypai – iš jų miškų ūkio paskirties žemės sklypai Nr. 305-1 (1,75 ha), Nr. 305-2 (3,10 ha), Nr. 305-4 (0,58 ha), Nr. 305-5 (0,22 ha) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 305-3 (0,50 ha), esantys Rodos ir Prūdiškės kaimuose, o pareiškėjas minėtų žemės sklypų ribas suderino 2011-09-06 ir 2011-09-27 pasirašydamas rengiamo Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos projekto svarstymo su pretendentais žiniaraštyje (b. l. 63, 64, 100-101, 102-103, 104, 106). Pareiškėjui Juodšilių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. 305-1, Nr. 305-2, Nr. 305-3, Nr. 305-4, Nr. 305-5, 2012 metų rugsėjo 5 d. buvo ženklinti vietovėje, tačiau pareiškėjas nepasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktų, nes nesutiko su miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 305-2, esančio Prūdiškės kaime, riba, kadangi minėtas sklypas įsiterpė į greta esančios privačios namų valdos žemės sklypo teritoriją.

Kadangi pagal Išvadą Nr. 42-53 pareiškėjui dar reikėjo suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą už 1 430 Lt vertės 1,58 ha grąžintinos žemės plotą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo tęsiama ir pagal pareiškėjo prašymą Išvada buvo persiųsta į Vilniaus rajono Rudaminos seniūniją tolimesniam nuosavybės teisių atkūrimui. Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5776 patvirtino Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir plotą, iš kurios 260,60 ha sudaro laisvos valstybinės žemės fondas, kuriame J. Pečiulio įmonė vykdys žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus (b. l. 85-86). Nustatyta, kad iš minėtu įsakymu patvirtino 260,60 ha laisvos žemės fondo ploto buvo tik 8,7 ha žemės ūkio naudmenų plotas, esantis ne saugomoje teritorijoje, kuriame pareiškėjui už 1 430 Lt vertės 1, 58 ha grąžintinos žemės plotą galėjo būti projektuojamas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės plotas ir tuo tikslu pareiškėjas buvo įrašytas į Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-647 patvirtintą Piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę iš valstybės Rudaminos kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašą 10 eilėje 1 numeriu (b. l. 82, 83-84). Tačiau pareiškėjui 2012-03-05 atvykus į susirinkimą dėl žemės, miško sklypų pasirinkimo laisvos žemės fondo žemėje, galimo pareiškėjui perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės ploto neliko, nes 8,7 ha žemės, žemės ūkio naudmenų plotą, esantį ne saugomoje teritorijoje, pasirinko į sąrašą aukštesnėje eilėje (1, 8, 9 eilėse) prieš pareiškėją įrašyti asmenys (b. l. 116, 117-118). Pareiškėjas 2012-03-21 Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. 48FP-1523) persiųsti Išvadą į Vilniaus rajono Rukainių kadastro vietovę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,58 ha (vertė – 1 430 Lt ) žemės plotą.

Nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybos Vilniaus rajono skyriui 2012-09-10 pateikė prašymą, 2012-10-17 – skundą, kuriuose nurodė, kad jis nesutinka su miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 305-2 ribomis, nes šis žemės sklypas įsiterpė į greta esančios privačios namų valdos žemės sklypo teritoriją ir į šiuos pareiškėjo paklausimus Vilniaus rajono skyriaus vedėjas atsakė 2013-03-29 raštu Nr. 48SS-(14.48.45.)-10 (b. l. 17, 18, 26-27). Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5 sudarė komisiją, kuri 2013-01-22 vietovėje patikrino pareiškėjui suprojektuoto ir vietovėje paženklinto žemės sklypo Nr. 305-2 bei greta šio žemės sklypo esančio privataus žemės sklypo (kadastro Nr. 4177/0100:252) suformavimo pagrįstumą bei surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (reg. 2013-03-28 Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-23), kuriame konstatuota, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4177/0100:252) ribos kerta Juodšilių kadastro vietovės ribą ir suprojektuoto žemės sklypo Nr. 305-2 ribas (b. l. 99, 115). Jono Pečiulio įmonės matininkas Jonas Pečiulis Vilniaus rajono skyriui 2013-02-04 pateikė pasiūlymą dėl ribos tarp Vilniaus rajono Juodšilių ir Rudaminos kadastro vietovių pakeitimo ir Vilniaus rajono skyrius 2013-05-29 raštu Nr. 48SD-(14.48.7)-3933 kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centrą, kuris 2013-06-04 raštu Nr. (1.1.13.)s-2398 Vilniaus rajono skyriui pranešė, kad pateikus žemės sklypo Nr. 305-2 planą ir kitus dokumentus, reikalingus šio žemės sklypo įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, bus atliktas ribos tarp Vilniaus rajono Juodšilių ir Rudaminos kadastro vietovių pakeitimas (b. l. 124, 125-126, 127-128). Jono Pečiulio įmonės matininkas Jonas Pečiulis, dalyvaujant pareiškėjui, 2013 m. gruodžio 10 d. pakartotinai vykdė ginčo žemės sklypo Nr. 305-2 ir kitų pareiškėjui Juodšilių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. 305-1, Nr. 305-3, Nr. 305-4, Nr. 305-5 matavimus, tačiau pareiškėjas vėl nesutiko su žemės sklypo Nr. 305-2 ribomis ir nepasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, o dėl kitų žemės sklypų (Nr. 305-1, Nr. 305-3, Nr. 305-4, Nr. 305-5) ribų pretenzijų nereiškė (b. l. 130).

Tarnyba 2013-02-12 gavo pareiškėjo skundą, kuriame prašoma atsakyti į šiuos klausimus: 1) kodėl ir kieno nurodymu 2002 metais Jono Pečiulio įmonė atsisakė priimti Išvadą melagingai tvirtindama, kad Juodšilių kadastro vietovėje laisvos žemės nėra, kai tuo tarpu žemės išvados šioje vietovėje ir toliau buvo priiminėjamos iš kitų pretendentų; 2) kodėl Vilniaus rajono skyrius toleravo šiuo Jono Pečiulio neteisėtus veiksmus ir tik 2008 m. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo įpareigoti grąžinti Išvadą į Juodžilių kadastro vietovę; 3) dėl kieno kaltės pareiškėjo pavardė ir po teismo sprendimo atsidūrė pretendentų sąrašo gale ir pareiškėjui miško sklypai buvo suformuoti jau tik iš to, kas liko nuo kitų pretendentų, o 1,58 ha žemės sklypo taip ir nepavyko gauti (b. l. 17-16) ir į minėtą skundą Tarnyba atsakė 2013-03-12 raštu Nr. lSS-(7.5.)-491, kuriame, atsakydama į pareiškėjo skundo pirmąjį klausimą nurodė, kad Metodikos 22 punkto 2 dalyje nurodyta, kad iš kito rajono bei seniūnijos gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projekto autorius išnagrinėja ir apie jų tenkinimo galimybes informuoja rajono žemėtvarkos skyrių, kuris apie tai raštu informuoja apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą arba pilietį, pageidaujantį gauti toje vietovėje žemę, mišką, o 22 punkto 3 dalyje nurodyta, kad apskrities viršininko administracija įvertinusi, kad patenkinti piliečių išvadų (prašymų) įsigyti žemę, mišką pagal toje seniūnijoje arba kadastro vietovėje esamą laisvos žemės plotą ir nustatytą eiliškumą nėra galimybės, raštu (registruotu laišku arba piliečiui pasirašant) informuoja pilietį dėl išvados netenkinimo ir pasiūlo kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną dėl lygiaverčio žemės, miško sklypo įsigijimo; atsakydama į pareiškėjo skunde antrąjį klausimą Tarnyba paaiškino, kad patikrinti informacijos apie tai, ar VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius tuo metu tinkamai įvertino Juodšilių kadastro vietovėje esamą laisvos žemės fondo žemės plotą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui pagal nustatytą eiliškumą nebuvo galimybės suprojektuoti žemės (miško) sklypo (-ų) Juodšilių kadastro vietovėje, negali, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija nuo 2010-06-31 likviduota ir nuo 2010-07-01 likviduotų apskričių viršininkų vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai; atsakydama į trečiąjį skundo klausimą Tarnyba informavo pareiškėją, kad pagal Metodikos 28 p., projekto autorius, išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautas išvadas dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai parengia pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautas išvadas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eiliškumą, o Metodikos 30 punkte nurodyta, kad tos pačios eilės pretendentų pirmumas eilėje nustatomas pagal išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pateikimo žemėtvarkos skyriui registraciją. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorija patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2671. Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 201l m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2818 patvirtintas piliečių, pageidaujančių gauti žemė, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę iš valstybės Juodšilių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašas į kurį, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-07-11 sprendimą, pareiškėjas yra įrašytas 9-os eiliškumo grupės pirmuoju (bendro sąrašo Nr.3) ir 10-os eiliškumo grupėje trečiuoju (bendro sąrašo Nr. 18). Tarnyba nurodė, kad patikrinus minėtą Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2818 patvirtintą sąrašą nustatyta, kad pagal Išvadoje nurodytus duomenis pareiškėjo eiliškumo grupė ir jo pirmumas atitinkamo eiliškumo grupėje yra nustatytas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu ir yra teisingas, t. y. eiliškumas nustatytas pagal Išvados VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje registracijos datą (2002-02-21), todėl Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjo pretenzijos dėl jam nustatytos žemės sklypų projektavimo eilės, rengiant 2011-2012 metais Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, yra nepagrįstos. Taip pat Tarnyba pažymėjo, kad pagal Išvadą pareiškėjui liko suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą už 1,58 ha 1430 Lt vertės grąžintiną žemę, tačiau Juodšilių kadastro vietovėje liko tik 0,50 ha žemės, todėl dėl žemės ūkio paskirties žemės plotų trūkumo pareiškėjui lygiavertis žemės sklypas rengiant paskesnį Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos ar jam prilyginamą žemės sklypo planą negalės būti formuojamas. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba pranešė pareiškėjui, kad jis turi teisę už likusį 1,58 ha žemės plotą rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės kitos kadastro vietovės teritorijoje. Be to, Tarnyba pažymėjo, kad Vilniaus rajono skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą ir skundą, jų neišnagrinėjo VAĮ 31 straipsnyje nurodytais terminais, todėl Tarnybos direktoriaus pavedimu Vilniaus rajono skyriaus vedėjui pavesta iki 2013-04-01 atsakyti į pareiškėjo prašymą bei skundą ir kontroliuoti Vilniaus rajono skyriaus specialistų veiklą, kad būtų griežtai laikomasi teisės aktuose nustatytų terminų (b. l. 15-16, 22-25).

Tarnyba 2013-04-25 gavo pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė iš Vilniaus rajono skyriaus išreikalauti visą medžiagą, susijusią su pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimu Juodšilių kadastro vietovėje ir pareikalauti Jono Pečiulio įmonės vadovą pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjo vardu parengta Išvada 2002 metais nebuvo įregistruota Juodšilių kadastro vietovėje, kai tuo tarpu žemės išvados šioje vietovėje ir toliau buvo priiminėjamos iš kitų pretendentų, ir į jį atsakė 2013-05-31 raštu Nr. lSS-(7.5.)-1173, kuriame nurodė, kad skunde keliamas klausimas dėl netinkamų Vilniaus rajono skyriaus veiksmų 2002 m. sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą yra išnagrinėtas Tarnybos 2013-03-12 rašte Nr. lSS-(7.5.)-491, todėl šis klausimas, vadovaujantis VAĮ 23 str. 6 d., paliktas nenagrinėtu; dėl kitos pareiškėjo skundo dalies Tarnyba pasisakė, kad patikrinus Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo dokumentaciją, buvo nustatyta, jog Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5776 patvirtino Rudaminos kadastro vietovės 260,60 ha laisvos žemės fondo žemės plotus ir Vilniaus rajono Rudaminos kadastro vietovės teritoriją žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti, ir iš minėtu įsakymu patvirtino 260,60 ha laisvos žemės fondo ploto buvo tik 8,7 ha žemės ūkio naudmenų plotas, esantis ne saugomoje teritorijoje, kuriame pareiškėjui už 1 430 Lt vertės 1, 58 ha grąžintinos žemės plotą galėjo būti projektuojamas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės plotas ir tuo tikslu pareiškėjas buvo įrašytas į Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-647 patvirtintą Piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę iš valstybės Rudaminos kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašą 10 eilėje 1 numeriu, tačiau pareiškėjui 2012-03-05 atvykus į susirinkimą dėl žemės, miško sklypų pasirinkimo laisvos žemės fondo žemėje, galimo pareiškėjui perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės ploto neliko, nes 8,7 ha žemės, žemės ūkio naudmenų plotą, esantį ne saugomoje teritorijoje, pasirinko į sąrašą aukštesnėje eilėje (1, 8, 9 eilėse) prieš pareiškėją įrašyti asmenys. Atsakydama į pareiškėjo klausimą dėl Vilniaus rajono Juodšilių ir Rudaminos kadastro vietovių ribų keitimo proceso, Tarnyba paaiškino, kad Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius 2013-02-01 raštu Nr.03-011 pateikė Vilniaus rajono skyriui Vilniaus rajono Juodšilių ir Rudaminos kadastro vietovių ribų koregavimo schemą, ir Vilniaus rajono skyrius 2013-05-29 raštu Nr. 48SD-(14.48.7)-3933 kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centrą dėl kadastro vietovių ribų pakeitimo. Tarnyba nurodė, kad Skyrius, gavęs Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo išvadą dėl kadastro vietovės ribų keitimo, spręs dėl Juodžilių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pareiškėjui suprojektuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 305-2 ribų patikslinimo ir toliau tęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (b. l. 12-14, 19-21).

Tarnyba 2013-09-09 gavo pareiškėjo 2013-09-06 skundą, kuriame jis nurodė, kad, nesutikdamas su Vilniaus rajono skyriaus 2013-03-29 rašte Nr. 48SS-(14.48.45)-10 jam pateiktu atsakymu į jo 2012-10-17 skundą ir 2012-09-10 prašymą, jis Tarnybai 2013-04-24 pateikė skundą, į kurį Tarnyba atsakė neišsamiai, nes neišsakė aiškios pozicijos dėl Vilniaus rajono skyriaus atsakingų darbuotojų bei Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos projekto autoriaus Jono Pečiulio veiksmų vykdant nuosavybės teisių atkūrimą Juodšilių kadastro vietovėje, taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis nemato jokių konkrečių veiksmų vykdant jam nuosavybės teisių atkūrimą Juodšilių kadastro vietovėje ir prašė imtis konkrečių veiksmų, kad žemės grąžinimo procesas pagal Išvadą būtų kuo greičiau baigtas, pareiškėjas teigė, kad Juodšilių kadastro vietovės projekto autorius Jonas Pečiulis, žinodamas apie ginčą su gretimo privataus žemės sklypo (kadastro Nr. 4177/0100:252) savininku ir apie tai neinformuodamas pareiškėjo, elgėsi nesąžiningai ir teikė jam melagingą informaciją, todėl pareiškėjas prašė Tarnybos atsakyti, kodėl minėtas asmuo jam teikė tokią informaciją (b. l. 4-5).

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-09-06 skundą, jam atsakė 2013-10-11 raštu Nr. lSS-(7.5.)-2166, kuriame nurodė, kad pareiškėjo 2013-02-12 skunde keltą analogišką klausimą dėl netinkamų veiksmų 2002 metais vykdant pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimą ir perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovėje, Tarnyba yra išnagrinėjusi ir į jį atsakiusi 2013-03-12 raštu Nr. lSS-(7.5.)-491, kuriame, atsakant į pareiškėjo 2013-02-12 skundo klausimus, kodėl ir kieno nurodymu 2002 metais Jono Pečiulio įmonė atsisakė priimti pareiškėjo Išvadą motyvuodama, kad Juodšilių kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nėra, ir kodėl Vilniaus rajono skyriaus atsakingi darbuotojai toleravo šiuos Jono Pečiulio veiksmus, pareiškėjui buvo nurodytos teisės aktų nuostatos, reglamentavusios išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įgyvendinimą, t. y. pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Metodikos 22 punkto 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2001-07-20 iki 2002-10-04) buvo nurodyta, kad iš kito rajono bei seniūnijos gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projekto autorius išnagrinėja ir apie jų tenkinimo galimybes informuoja rajono žemėtvarkos skyrių, kuris apie tai raštu informuoja apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą arba pilietį, pageidaujantį gauti toje vietovėje žemę. Metodikos 22 punkto 3 dalyje buvo nurodyta, kad apskrities viršininko administracija, įvertinusi, kad patenkinti piliečių išvadų (prašymų) įsigyti žemę, mišką pagal toje seniūnijoje arba kadastro vietovėje esamą laisvos žemės plotą ir nustatytą eiliškumą nėra galimybės, raštu informuoja pilietį dėl išvados netenkinimo ir pasiūlo kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną dėl lygiaverčio žemės, miško sklypo įsigijimo; taip pat Tarnybos 2013-03-12 rašte buvo paaiškinta, kad patikrinti informaciją apie tai, ar VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius tuo metu tinkamai įvertino Juodšilių kadastro vietovėje esamą laisvos žemės fondo žemės plotą ir ar pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui pagal nustatytą eiliškumą nebuvo galimybės suprojektuoti žemės (miško) sklypo(-ų) Juodšilių kadastro vietovėje, nėra galimybės; Tarnyba nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo 2013-02-12 skundą buvo nustatyta, jog pagal jo 2004-02-04 prašymą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas toliau buvo sprendžiamas Medininkų seniūnijoje ir tik prašyme, 2007-01-22 pateiktame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, pareiškėjas pageidavo iš Vilniaus rajono Medininkų seniūnijos jo vardu parengtą Išvadą grąžinti į Vilniaus rajono Juodšilių seniūniją, todėl konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2007 metų pateiktos informacijos, kad Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nėra, pareiškėjas neginčijo, atsižvelgdama į tai Tarnyba nurodė mananti, kad ji, nagrinėdama pareiškėjo 2013-02-12 skundą, tinkamai įvertino skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl 2002 metais atliktos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo eigos; Tarnyba taip pat nurodė, kad pareiškėjui Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3104 suprojektuoti 5 bendro 6,15 ha ploto žemės sklypai (Nr. 305-1 Į (1,75 ha), Nr. 305-2 (3,10 ha), Nr. 305-3 (0,50 ha), Nr. 305-4 (0,58 ha), Nr. 305-5 (0,22 ha)) buvo paženklinti 2012 m. rugsėjo 4 d., tačiau pareiškėjui nesutikus dėl žemės sklypo Nr. 350-2 ribų, 2013-01-22 patikrinus vietovėje ir nustačius, kad būtina tikslinti Vilniaus rajono Juodšilių ir Rudaminos kadastro vietovių bendrą ribą, Vilniaus rajono skyrius kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą; atsakydama į pareiškėjo klausimą dėl Vilniaus rajono Juodšilių ir Rudaminos kadastro vietovių ribų keitimo proceso, Tarnyba paaiškino, kad Valstybės įmonės Registrų centro kadastro bylų kontrolės priežiūros skyrius, atsakydamas į Vilniaus rajono skyriaus 2013-05-29 rašte Nr. 48SD-(14.48.7)- 3933 nurodytą kreipimąsi dėl Vilniaus rajono Juodšilių ir Rudaminos kadastro vietovių ribų keitimo, informavo, kad pateikus žemės sklypo (projektinis Nr. 305-2) planą ir kitus dokumentus, reikalingus žemės sklypo įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, bus atliktas ribos taip minėtų kadastro vietovių pakeitimas; Tarnyba taip pat pranešė pareiškėjui, kad Vilniaus rajono skyrius 2013-10-09 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-8029 informavo Jono Pečiulio įmonės savininką Joną Pečiulį apie valstybės įmonės Registrų centro kadastro bylų kontrolės priežiūros skyriaus gautą pritarimą dėl Vilniaus rajono Juodšilių ir Rudaminos kadastro vietovių ribų keitimo ir pavedė pakartotinai atlikti pareiškėjui Juodšilių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 305-2 paženklinimą vietovėje ir kuo skubiau žemės sklypų kadastrinių matavimų bylą pateikti Vilniaus rajono skyriui, kuris, gavęs parengtą žemės sklypų kadastrinių matavimų bylą, toliau tęs pareiškėjui nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras; dėl pareiškėjo teiginio „<...> kodėl reformos vykdytojas Jonas Pečiulis man teikė melagingą informaciją <...>“, Tarnyba paaiškino, kad ji negali patikrinti pareiškėjo ir Jono Pečiulio žemės sklypų paženklinimo metu vykusio pokalbio, todėl patvirtinti ar paneigti, kad pareiškėjui buvo teikiama melaginga informacija, negali (b. l. 8-10).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-511 redakcija, galiojanti nuo 2013-07-13) įtvirtinti individualiam administraciniam aktui keliami bendrieji reikalavimai. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (VAĮ 8 str. 3 d.); kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (VAĮ 8 str. 4 d.). VAĮ 14 straipsnio 3 dalis (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-01-10) nustato, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal VAĮ 23 straipsnio 1 dalies (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija, galiojanti nuo2011-01-10) nuostatas, kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus; skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos (VAĮ 23 str. 6 d.). VAĮ 31 str. nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Vadovaujantis VAĮ 34 straipsnio 1 dalimi, administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.

Pažymėtina, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnyba, 2013-09-09 gavusi pareiškėjo 2013-09-06 pareiškimą, jį išnagrinėjo per 24 darbo dienas ir į jį atsakė 2013-10-11 raštu Nr. 1SS - (7. 5.) – 2166, kurį 2013-10-11 išsiuntė pareiškėjui (b. l. 11, 66-67, 68). VAĮ 31 str. įtvirtina imperatyvą administracinę procedūrą baigti per 20 darbo dienų arba per 30 darbo dienų, šiuo atveju informuojant pareiškėją apie termino pratęsimą. Nagrinėjamu atveju Raštas buvo priimtas viršijus 20 darbo dienų terminą, pareiškėjui apie termino pratęsimą nepranešant, kas pripažįstama procedūros pažeidimu. Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad Tarnyba ginčijamą raštą priėmė per įstatymo nustatytą galimą terminą, tik nepriėmusi sprendimo dėl jo pratęsimo, negali būti laikoma pagrįsta priežastimi naikinti Tarnybos 2013-10-11 raštą Nr. 1SS - (7. 5.) – 2166.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą bei atsižvelgęs į pareiškėjo 2013-09-06 pareiškime suformuluotų klausimų ir ginčijamo Tarnybos Rašto turinį, konstatuoja, kad į pareiškėjo 2013-09-06 pareiškimą Tarnyba atsakė išsamiai, juo iš esmės tinkamai atsakyta į visus pareiškėjo 2013-09-06 pareiškime suformuluotus klausimus, minėtas raštas yra priimtas tinkamai taikant teisės aktų nuostatas ir neperžengiant viešojo administravimo subjekto įgaliojimų, jis neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus veikti. Pareiškėjui parengtas atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas – yra pagrįstas objektyviais duomenimis, motyvuotas, jame nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-11 raštą Nr. 1SS - (7. 5.) – 2166 yra nepagrįstas.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą imtis konkrečių veiksmų, kad žemės grąžinimo procesas pagal 2002 metais pateiktą Išvadą Nr. 42-53 būtų užbaigtas, nustatant 3-4 mėnesių terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiams perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad konkursus dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo organizuoja ir vykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie be kitų šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi turėti jiems nustatyta tvarka išduotus atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemės ūkio ministro patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, taip pat Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Tarnyba pati žemės sklypų projektavimo (žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei patikslinimo ir jų įgyvendinimo) darbų neatlieka, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka atrenka projektavimo ir ženklinimo paslaugas teikiančius fizinius ar juridinius asmenis, kurie atlieka žemės sklypų projektavimo darbus bei paženklina žemės sklypų ribas vietovėje, Tarnyba priima administracinius aktus, susijusius su žemės reformos žemėtvarkos projektų tvirtinimu bei šių projektų (žemės sklypų ribų) patikslinimu, taip pat per 6 mėnesius nuo Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos priima sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 29 punkte (LRV nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2011-04-24) nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą susumavus laisvos žemės fondo žemę paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka (...), žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo privalo piliečiui raštu apie tai pranešti registruotu laišku ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu pagal Išvadą Nr. 42-53 vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3104 pareiškėjui buvo suprojektuoti 5 bendro 6,15 ha ploto žemės sklypai – iš jų miškų ūkio paskirties žemės sklypai Nr. 305-1 (1,75 ha), Nr. 305-2 (3,10 ha), Nr. 305-4 (0,58 ha), Nr. 305-5 (0,22 ha) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 305-3 (0,50 ha), esantys Rodos ir Prūdiškės kaimuose, pareiškėjas minėtų žemės sklypų ribas suderino 2011-09-06 ir 2011-09-27 pasirašydamas rengiamo Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos projekto svarstymo su pretendentais žiniaraštyje ir žemės sklypai Nr. 305-1, Nr. 305-2, Nr. 305-3, Nr. 305-4, Nr. 305-5, 2012 metų rugsėjo 5 d. buvo ženklinti vietovėje, tačiau pareiškėjas nepasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktų, nes nesutiko su miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 305-2, esančio Prūdiškės kaime, riba, kadangi minėtas sklypas įsiterpė į greta esančios privačios namų valdos žemės sklypo teritoriją.

Pareiškėjui nesutinkant su žemės sklypo Nr. 305-2 ribomis, Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5 sudarė komisiją, kuri 2013-01-22 vietovėje patikrino pareiškėjui suprojektuoto ir vietovėje paženklinto žemės sklypo Nr. 305-2 bei greta šio žemės sklypo esančio privataus žemės sklypo suformavimo pagrįstumą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4177/0100:252) ribos kerta Juodšilių kadastro vietovės ribą ir suprojektuoto žemės sklypo Nr. 305-2 ribas. Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgęs į matininko Jono Pečiulio 2013-02-04 pasiūlymą dėl ribos tarp Vilniaus rajono Juodšilių ir Rudaminos kadastro vietovių pakeitimo, 2013-05-29 raštu Nr. 48SD-(14.48.7)-3933 kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą ir gavęs šios institucijos pritarimą, Jono Pečiulio įmonės matininkui Jonui Pečiuliui 2013-10-09 raštu pavedė atlikti pakartotinį žemės sklypo Nr. 305-2 paženklinimą vietovėje. Matininkas J. Pečiulis, dalyvaujant pareiškėjui, 2013 m. gruodžio 10 d. pakartotinai vykdė ginčo žemės sklypo Nr. 305-2 ir kitų pareiškėjui Juodšilių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų matavimus, tačiau pareiškėjas vėl nesutiko su žemės sklypo Nr. 305-2 ribomis ir nepasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto.

Kadangi pagal Išvadą pareiškėjui dar reikėjo suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą už 1 430 Lt vertės 1,58 ha grąžintinos žemės plotą, tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjas buvo įrašytas į Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-647 patvirtintą Piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę iš valstybės Rudaminos kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašą 10 eilėje 1 numeriu, tačiau pareiškėjui 2012-03-05 atvykus į susirinkimą dėl žemės sklypų pasirinkimo laisvos žemės fondo žemėje, galimo pareiškėjui perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės ploto neliko, nes jį pasirinko į sąrašą aukštesnėje eilėje (1, 8, 9 eilėse) prieš pareiškėją įrašyti asmenys. Tęsiant nuosavybės teisių atkūrimą į 1,58 ha grąžintinos žemės plotą, Išvada buvo persiųsta į Vilniaus rajono Rukainių kadastro vietovę ir šiuo metu pareiškėjo nuosavybės teisė į minėtą žemės plotą dar neatkurta.

Metodikos 101 punkte numatyta, kad į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykus pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja žemėtvarkos skyrių. Pagal Metodikos 102 punktą, tuo atveju, kai pretendentas per šios Metodikos 101 punkte nustatytą terminą pateikia pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano, abriso ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi jas išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jų pagrįstumo. Kai pastabos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui patikslinti žemės sklypo ribas ir (ar) parengtus dokumentus, dėl kurių pareikštos pagrįstos pastabos. Kai pastabos atmetamos, žemėtvarkos skyrius paveda projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Apie priimtą sprendimą žemėtvarkos skyrius informuoja pretendentą.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutiko su žemės sklypo Nr. 305-2 ribomis, nuosavybės teisnių atkūrimo procedūros nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu turi būti toliau tęsiamos pagal Metodikos 101 ir 102 punktuose nustatytas procedūras, o 1,58 ha žemės ploto, kurį pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės sklypu Rukainių kadastro vietovėje, projektavimas bus sprendžiamas rengiant Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris šiuo metu yra dar tik rengiamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad atsakovai nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjo atžvilgiu vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka bei operatyviai sprendžia šio proceso metu iškilusias problemas, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą imtis konkrečių veiksmų, kad žemės grąžinimo procesas pagal 2002 metais pateiktą žemės išvadą Nr. 42-53 būtų užbaigtas, tam nustatant 3-4 mėnesių terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Dėl reikalavimo priimti atskirąją teismo nutartį

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teismo vertinimu tiek Tarnyba, tiek Vilniaus rajono skyrius nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjo atžvilgiu vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus kaip nepagrįstus, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. P. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėEgidija PuzinskaitėDonatas Vansevičius