Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-07-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-31-563/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-13
Bylos Nr.
II-31-563/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01277-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Violeta Olcvikienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. M.
Pažeidėjas
D.M.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato kelių policijos tarnyba
Advokatai
Irmantas Balčiūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-31-563/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01277-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4
Registro objektas ROIK: 20119116828(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. M., pareiškėjo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D.M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Klaipėda, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba priėmė nutarimą D. M. atžvilgiu dėl to, kad jis 2020-07-13, 16.40 val., vairuodamas transporto prioemonę motorolerį „A.“, nedevėjo šalmo kai tai yra būtina, bei Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų padidindamas transporto priemonės akseleractja privertė transporto priemonę motorolerį, važiuoti ant vieno rato ko pasėkoje kilo pavojus susižaloti pačiam vairuotojui, kilo pavojus įvykti eismo įvykiui, kadangi minėtoje aikštelėje buvo kitų transporto priemonių, bei pašalinių asmenų kurias galėjo vairuotojas juos kliudyti. Tokiais savo veiksmais asmuo tyčia negerbė aplinkinių, savo veiksmais bandė parodyti aplinkiniams savo išskirtinumą, kai tarp eismo dalyvių bendravimas yra grindžiamas tarpusavio supratimu, pagarba bei pagalba. Tokiais savo veiksmais asmuo padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą bei pažeidimą numatytą LR ANK 420 str. 2 d. D. M. buvo paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė ,- specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėn.

2020-10-20 teisme gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos persiųstas administracine tvarka nubausto D. M. atstovo advokato Irmanto Balčiūno skundas dėl 2020-09-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad bylos medžiaga ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio teisės nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl pagrįstai darytina išvada, kad D. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, dėl ko nutarimas dėl inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį turėtų būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Skunde nurodoma, kad protokolas ir nutarimas D.M. buvo surašytas remiantis vaizdo įrašų medžiaga ir policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu. Susipažinus su vaizdo įrašais, matyti, kad nėra užfiksuotas chuliganiškas vairavimo faktas, nėra surinktų įrodymų, patvirtinančių nutarime nurodytas aplinkybes dėl chuliganiško vairavimo.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad byloje yra surinkti įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, užfiksuota vaizdo medžiaga, asmens paaiškinimas ir kita rašytinė bylos medžiaga), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pabrėžtina, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Nekyla abejonių, kad D. M. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka LR ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. D. M. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda - minimali sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, D. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-09-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad D.M. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. neigia padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, nurodydamas, kad jis nevažiavo viešoje vietoje –automobilių stovėjimo aikštelėje su motoroleriu, tik tikrino transporto priemonę, ar tinkamai veikia, buvo pakėlęs motorolerio priekinį ratą, tačiau nevažiavo aikštelėje. Paaiškinimą surašė pagal policijos pareigūnų nurodymus.

Policijos pareigūnai A.B., E.Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie įvykio vakarą prevenciškai pravažiavo pro automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje dažnai asmenys vairuoja chuliganiškai. Važiuodami link šios aikštelės, pastebėjo, kaip vairuotojas, vairavo transporto priemonę nedevėdamas šalmo, iš chuliganiškų paskatų, savo draugų akivaizdoje padidindamas transporto priemonės- motorolerio akseleraciją, privertė transporto priemonę važiuoti ant vieno rato, ko pasekoje kilo pavojus pačio vairuotojo sveikatai ir gyvybei, bei kitų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat kilo pavojus įvykti eismo įvykiui, kadangi transporto priemonių aikštelėje buvo kitų transporto priemonių. Eismo įvykis buvo užfiksuotas tarnybinės priemonės – vaizdo registratoriumi, bei tarnybinės transporto priemonės priekinio vaizdo registratoriumi.

Teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašus, visiškai pritaria D.M. ir jo atstovo vertinimui, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad pažeidėjas vairavo motorolerį iš chuliganiškų paskatų. Policijos pareigūnų paaiškinimų nepatvirtina vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, kurioje nematyti, kad D.M. būtų vairavęs motorolerį važiuodamas ant vieno rato ir be šalmo, nei gatve, nei automobilių stovėjimo aikštelėje. Vaizdo įraše taip pat nematyti, kad jog, aikštelėje buvo kitų transporto priemonių, kuriose galėjo būti žmonių ir D.M. veiksmai kėlė realų pavojų tiek kitiems asmenims, o taip pat ir pavojų svetimam turtui.

Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog D.M. vairavo iš chuliganiškų paskatų ir padidindamas transporto priemonės akseleractja privertė transporto priemonę motorolerį, važiuoti ant vieno rato ko pasėkoje kilo pavojus susižaloti pačiam vairuotojui, kilo pavojus įvykti eismo įvykiui, kadangi minėtoje aikštelėje buvo kitų transporto priemonių, bei pašalinių asmenų kurias galėjo vairuotojas juos kliudyti, ir kad tokiais veiksmais sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ir savo veiksmais demonstravo nepagarbą visuomenei.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D.M. nepagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Aptarti įrodymai nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir svetimam turtui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 str., 642 str. 1 d. 2 p.

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto M. Ž. 2020-09-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė