Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-01-29 · Administracinė byla Nr. I-737-561/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-29
Bylos Nr.
I-737-561/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas (pran.), Audrius Bakaveckas, Alvydas Barkauskas
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
G. L.
Kategorijos
  • 7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-737-561/09Procesinio sprendimo kategorija 7.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009-01-29Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos teisių perėmėjai J. S., pareiškėjos atstovui K. A. Mikšiui, atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei I. Šapokaitei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. Račkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. teisių perėmėjos J. S. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. L. su skundu ir (toliau – skundas) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) direktoriaus 2008-02-15 sprendimą Nr. A-51-3969-(3.6-PD-4) (toliau – Savivaldybės sprendimas), Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2008-02-29 sprendimą Nr. S-22-177 (toliau – VAVA sprendimas), kuriais atsisakoma, grąžinant natūra, atkurti nuosavybės teises G. L. į jos senelio R. S. (S.) valdytą iki nacionalizacijos žemės sklypą Šeškinės kalne 1, Vilniaus mieste, 3,5 ha ploto dalyje dėl kartografuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m., Šeškinės kalne, tarp Ozo ir Ukmergės gatvių; 2) įpareigoti Savivaldybę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdytą R. S. (S.) iki nacionalizacijos, performuojant valstybinės žemės sklypą, sumažinant nenaudojama dalimi.

Skunde pareiškėja G. L. nurodė, kad jos senelis R. S. (S.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise Vilniaus mieste, Šeškinės kalne 1, valdė 3,5 ha žemės. R. S. (S.) savo valdomos žemės ribose ant Šeškinės kalno 1, turėjo gyvenamąjį namą (36 kv. m. ploto), kuris yra pažymėtas ikikarinio laikotarpio dokumente – plane, netoli Vilniaus miesto gatvės, vedančios į Maišiagalą (dabar Ukmergės g.). R. S. (S.) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja G. L. yra vienintelė pretendentė atkurti nuosavybės teises į senelio žemę. Apie senelio valdytos žemės Vilniaus mieste vietą ir dydį bei teisę į šią žemę G. L. sužinojo tik 2006 m bei kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio R. S. (S.) žemę (3,5 ha) Vilniaus mieste, Šeškinės kalne 1, paduoti ir nuosavybes teises bei giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti. Teismas 2007-03-08 sprendimu G. L. prašymą tenkino. Sprendimui įsiteisėjus (2007-03-26), G. L. kreipėsi į VAVA žemės tvarkymo departamentą su prašymu atkurti nuosavybės teises į R. S. (S.) valdytą žemę natūra, pateikė visus giminystę su buvusiu savininku įrodančius dokumentus. VAVA žemės tvarkymo departamento Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius (toliau – Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius) 2007-04-25 raštu Nr. S-22-487 pranešė, kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje yra suformuota nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 3647 į R. S. (S.) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Rašte išaiškinta, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra, turi būti kartografuotos (nustatytos) buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribos ir nurodyta, kad G. L. turi kreiptis į Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus specialistą. Šį nurodymą pareiškėja įvykdė. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus specialistė buvusio savininko R. S. (S.) žemes kartografavo (nustatė ribas) ir pažymėjo jas plane sklypais Nr. 1, 2, 3, 4, esančiais Vilniaus mieste, Ukmergės ir Ozo gatvių (buvusi Šeškinska Gura 1) rajone.

Skundo reikalavimus G. L. pagrindė tuo, kad turėjo teisėtus lūkesčius susigrąžinti senelio R. S. (S. ) žemę, tačiau 2008-02-29 VAVA priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad Savivaldybė 2008-02-15 sprendimu informavo Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių, jog R. S. (S.) iki 1940 m. nacionalizacijos valdyta žemė prie Ukmergės ir Ozo gatvių (buvusi Šeškinska Gura 1) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Ukmergės, Šeškinės ir Ozo gatvių transporto mazgo (transporto žiedo) bei statomo Lietuvos nacionalinio stadiono teritoriją. VAVA sprendime, atsižvelgdama į Savivaldybės sprendime pateiktą informaciją, G. L. nurodė, kad negalima žemės grąžinti natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. nurodytais būdais.

G. L. paaaiškino, kad Savivaldybės sprendimas ir VAVA sprendimas dalyje dėl negrąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Šeškinės kalne tarp Ozo ir Ukmergės gatvių, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. G. L. neneigė, jog dalis kartografuotos žemės, sklypo (duomenys neskelbtini), įeina į Lietuvos nacionalinio stadiono teritoriją, tačiau Savivaldybė nepagrįstai visą šį sklypą priskiria valstybės išperkamai žemei, kurioje nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. G. L. manymu, tai nepagrįstas sprendimas, nes pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai, kad yra pagrindai ir sąlygos suformuoti jai sklypą (duomenys neskelbtini) ant Šeškinės kalno, nepažeidžiant valstybės interesų, kadangi žemė ten laisva ir neužstatyta. G. L. akcentavo, jog didelis laukas tarp Akropolio, stadiono ir Ozo gatvės buvo ir yra neužstatytas, sklypas (duomenys neskelbtini) yra pačiame pakraštyje teritorijos, kuri tik žymima kaip nacionalinio stadiono teritorija, tačiau sklypas neužstatytas.

G. L. mano, kad Savivaldybė pažeidė LR viešojo administravimo įstatymo, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas), LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, nes, esant pagrindui ir sąlygoms atkurti nuosavybės teises į sklypą (duomenys neskelbtini) natūra, nepagrįstai priskyrė jį valstybės išperkamai žemei.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos G. L. atstovas K. A. Mikšys ir teisių perėmėja J. S. palaikė visus argumentus, išdėstytus skunde, ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VAVA atsiliepime į pareiškėjos G. L. skundą prašė G. L. skundą dalyje dėl VAVA sprendimo panaikinimo palikti nenagrinėtu, o teismui nusprendus nagrinėti, reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; likusioje dalyje ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime VAVA pažymėjo, kad, formuluodama reikalavimą, G. L. klaidingai nurodė, jog skundžia VAVA sprendimą, nes skundžiamas 2008-02-29 raštas Nr. S22-177 buvo parengtas ne VAVA, o Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus, kad minėtu Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus raštu pareiškėja informuota apie Savivaldybės 2008-02-15 sprendimą, kuriame nustatyta, jog buvusio savininko R. S. (S.) turėta žemė priskirta valstybės išperkamai, nes patenka į Ukmergės, Šeškinės ir Ozo gatvių transporto mazgo (transporto žiedo) teritoriją bei statomo nacionalinio stadiono teritoriją, yra užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais, visuomeninės bei komercinės paskirties statiniais. Minėtu raštu G. L. taip pat paaiškinta, kokiais būdais, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu, atlyginama už valstybės išperkamą ir natūra negrąžinamą žemę.

Atsakovė VAVA paaiškino, jog, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teritorijų planavimas, žemės sklypų formavimas, kaip ir žemės priskyrimas valstybės išperkamai žemei, yra savivaldybės institucijos kompetencija, VAVA žemės grąžinimo natūra klausimą gali spręsti tik tuo atveju, jei savivaldybės institucija suformuoja natūra grąžintinus žemes sklypus, todėl G. L. nepagrįstai prašo panaikinti VAVA sprendimą, kad VAVA neatsisako atkurti žemės natūra, jei bus suformuoti natūra grąžintini žemės sklypai.

VAVA pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal minėtą teisinį reguliavimą ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su žemėtvarkos skyriaus sprendimu turi kreiptis į apskrities viršininką, o šio priimtą sprendimą galima skųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tik pastarosios sprendimą – teismui, kad G. L. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog aptarta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudojo, todėl G. L. neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2008-02-29 raštą Nr. S22-177. Atsižvelgiant į tai, kad G. L. turi teisę pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, G. L. skundas paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 str. 1 d. 1 p.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės VAVA atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos G. L. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti VAVA sprendimą palikti nenagrinėtu. Teismui nusprendus nagrinėti G. L. skundą, atsakovės VAVA atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos G. L. skundą su skundu dalyje dėl Savivaldybės atžvilgiu pareikštų reikalavimų nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad 2007-12-29 gavo VAVA raštą Nr. S17-184 dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo G. L.. Savivaldybė skunde ginčijamu raštu (sprendimu) informavo VAVA, jog R. S. (S.) iki nacionalizacijos turėta žemė prie Ukmergės ir Ozo gatvių priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Ukmergės, Šeškinės ir Ozo gatvių transporto mazgo (transporto žiedo) teritoriją bei statomo nacionalinio stadiono teritoriją, užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, visuomeninės bei komercinės paskirties statiniais. Ginčo situaciją Savivaldybė išsamiai išanalizavo, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057, kuriuo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos, nuostatomis. Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, padarė išvadą, kad G. L. sklypo (duomenys neskelbtini) dalis teritorijos patenka į detaliai suplanuotą – statomo nacionalinio stadiono – teritoriją, todėl ši sklypo dalis negali būti laikoma laisva. Kita dalis sklypo, kuri, pareiškėjos nuomone, yra laisva, patenka į Ukmergės, Ozo, Šeškinės gatvių teritoriją, t.y. patenka į gatvių raudonųjų linijų teritoriją, o tai reiškia, kad ji yra užimta valstybės ir savivaldybės kelių ir ji, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti išperkama valstybės, už ją atlyginant šio įstatymo 16 straipsnyje numatyta tvarka. Pabrėžė ir tai, kad pagal Vilniaus m. tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą, sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, priskirtą visuomenės poreikiams, specializuotą ir kompleksų teritoriją bei į infrastruktūros teritoriją. Taigi, prašoma natūra grąžinti žemė yra reikalinga infrastruktūros objektui - gatvėms eksploatuoti, todėl laikytina, kad šios teritorijos eksploatavimas būtinas patenkinti ne konkretaus asmens, bet neapibrėžto subjektų rato interesus, t.y. viešuosius interesus. Taigi, natūra atkūrus nuosavybės teises į visą ar dalį sklypo (duomenys neskelbtini), būtų paneigtos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatos bei visuomenės poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Savivaldybė nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi pagrindai, rodantys, jog šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra įmanomas. Savivaldybės teigimu, akivaizdu, kad sklypas (duomenys neskelbtini) nėra laisvas ir negali būti G. L. grąžinamas natūra. Todėl G. L. reikalavimas įpareigoti Savivaldybę per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir negali būti tenkinas.

Atsakovė Savivaldybė nurodė, kad G. L. skundo reikalavimas panaikinti Savivaldybės raštą (sprendimą), taip pat, negali būti tenkinamas, nes G. L. skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia šį reikalavimą, t.y. neįvykdė ABTĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos pareiškėjui skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Savivaldybės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos G. L. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovių VAVA ir Savivaldybės sprendimų ir veiksmų, atsisakant atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra pareiškėjai G. L. jos senelio R. S. (S.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą Vilniaus mieste, Šeškinės kalne 1, 3,5 ha ploto dalyje dėl kartografuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus mieste, Šeškinės kalne, tarp Ozo ir Ukmergės gatvių.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėja G. L. 2008-07-01 mirė (b. l. 123), o jos teisių perėmėja yra dukra J. S. (b. l. 131-132).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-03-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5303-5/2007 (b. l. 16) tenkino pareiškėjos G. L. prašymą atnaujinti pareiškėjai terminą prašymui paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodantiems dokumentams Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui pateikti dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko – R. S. (S.) – valdytos 3,5 ha ploto žemės sklypo Vilniaus mieste, Šeškinės kalnas 1, atkūrimo.

Pareiškėja G. L. 2007-03-26 su prašymu kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių (b. l. 59), prašydama atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – R. S. (S.) (pareiškėjos senelio) – nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 3,5 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, Šeškinės kalnas 1. Žemę G. L. pageidavo grąžinti natūra.

Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius, gavęs pareiškėjos G. L. prašymą atkurti jai nuosavybės teises, raštu Nr. S22-487 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (b. l. 54) G. L. paaiškino, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra, turi būti kartografuotos (nustatytos) buvusio savininko iki 1940m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-167 (b. l. 50) ir ribų planas (b. l. 51-52) patvirtina, kad 2007-11-26 Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius G. L. prašymu atliko R. S. (S.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo kartografiją. Buvo nustatyta, kad pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą ir sudarytą kartografinę medžiagą, žemės sklypas yra nuosavybės teisėmis turėtos žemės vietoje Vilniaus miesto, Šeškinės seniūnijoje, prie Ukmergės ir Ozo gatvių (buvęs adresas: Šeškinės kalnas (Šeškinska Gura) 1). Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2007-12-29 raštu Nr. S17-184 (b. l. 48-49) kreipėsi į Savivaldybės direktorių, prašydamas: suformuoti žemės sklypo ribas, per 3 mėnesius organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; pasiūlyti architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.

Savivaldybė 2008-02-15 raštu (b. l. 47) informavo VAVA, kad R. S. (S.) iki nacionalizacijos turėta žemėvalda prie Ukmergės ir Ozo gatvių priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Ukmergės, Šeškinės ir Ozo gatvių transporto mazgo (transporto žiedo) teritoriją bei statomo nacionalinio stadiono teritoriją, yra užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais, visuomeninės bei komercinės paskirties statiniais.

Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į Savivaldybės rašte (sprendime) pateiktą informaciją, 2008-02-29 sprendimu (b. l. 46) G. L. informavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais: perduodant lygiavertį žemės sklypą kaimo teritorijoje, vertybiniais popieriais ir kt.

Teismas konstatuoja, kad skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – Tvarka), pagal kurios 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Reformos įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-12 nutarimas Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos“ patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai). Tvarkoje numatytos teisės normos yra specialiosios teisės normų, numatytų Reformos įstatyme, atžvilgiu, todėl, nustatant, kokie ginčai nagrinėjami taikant ikiteisminę jų nagrinėjimo tvarką, reikia vadovautis specialiosiomis teisės normomis. Reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos šiais atvejais taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti tokio pobūdžio ginčus ir pačią nagrinėjimo tvarką. Dėl to ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą – teismui. Kriterijus, pagal kurį su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ginčai, kuriems taikoma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, atskiriami nuo kitų, su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių ginčų, kuriems tokia tvarka netaikoma, yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros stadija: pirmieji ginčai vyksta iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo (sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikytinas tiek sprendimas atkurti nuosavybės teises, tiek sprendimas atsisakyti atkurti nuosavybės teises), o kiti ginčai vyksta jau po sprendimo priėmimo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama, laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002-03-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 3, P. 184-187), aiškindamas Reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.

Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjai skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje, – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, ,,Administracinių teismų praktika“ (duomenys neskelbtini), P. 296). Taigi, sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja G. L. skunde ginčija Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2008-02-29 sprendimą, kuriame G. L. informuota, jog jos prašoma natūra grąžinti žemė (sklypas (duomenys neskelbtini), esantis prie Ukmergės ir Ozo gatvių) priskirta valstybės išperkamai, nes patenka į Ukmergės, Šeškinės ir Ozo gatvių transporto mazgo (transporto žiedo) teritoriją bei statomo nacionalinio stadiono teritoriją. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus sprendime nurodyta, kad toks sprendimas priimtas, vadovaujantis Savivaldybės sprendime pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, G. L. skunde prašo panaikinti ir Savivaldybės 2008-02-15 raštą (sprendimą) bei įpareigoti Savivaldybę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdytą R. S. (S.) iki nacionalizacijos, performuojant valstybinės žemės sklypą, sumažinant nenaudojama dalimi.

Pareiškėja G. L., pateikdama reikalavimą dėl įpareigojimo Savivaldybei – per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdytą R. S. (S.) iki nacionalizacijos, performuojant valstybinės žemės sklypą, sumažinant nenaudojama dalimi – iš esmės išreiškė savo nesutikimą su Savivaldybės 2008-02-15 atsakymu į Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2007-12-29 prašymą Nr. S17-184, kuriame Savivaldybė pateikė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui šio prašomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šio Savivaldybės atsakymo negalima vertinti kaip atsakovo neveikimo. Juo atsisakyta tenkinti Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus prašymą, nurodyta viešojo administravimo subjekto valia, pareikšta iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja G. L. ginčija Savivaldybės ir Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjai į žemės sklypą, kol dar nėra priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą. Kaip jau buvo nurodyta, tokiems skundams nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja G. L. yra pasinaudojusi tokio pobūdžio ginčams spręsti privaloma ikiteismine tvarka, t.y. nėra duomenų, kad G. L., nesutikdama su Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus sprendimu, kreipėsi į VAVA, o nesutikusi su VAVA sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, apskundė jį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos G. L. teisių perėmėjos J. S. skundas dėl reikalavimų panaikinti VAVA sprendimą (taisytina – Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus sprendimą) ir Savivaldybės sprendimą bei įpareigoti Savivaldybę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdytą R. S. (S.) iki nacionalizacijos, performuojant valstybinės žemės sklypą, sumažinant nenaudojama dalimi, paliekamas nenagrinėtu ABTĮ 103 str. 1 p. pagrindu (jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 103 str. 1 p., 104 str. 1 d., 149 str., teismas

nutarė:

administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. teisių perėmėjos J. S. skundą dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-02-29 sprendimo Nr. S22-177 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-02-15 sprendimo Nr. A51-3969(3.6-PD-4) panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdytą R. S. (S.) iki nacionalizacijos, performuojant valstybinės žemės sklypą, sumažinant nenaudojama dalimi, palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti pareiškėjos teisių perėmėjai, kad ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą gali skųsti teismui.

Grąžinti pareiškėjos G. L. teisių perėmėjai J. S. sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasAudrius BakaveckasAlvydas Barkauskas