- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 1-976-906/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės N. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, turintis neįgalumą (darbingumas 40 proc.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2018-04-04 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs.
Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J.
mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2018-09-03 apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius savo sugyventinei K. A. į galvą, tokiu būdu šeimos nariui-sugyventinei K. A. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2018-09-03 apie 20 val., gyvenamojo namo, esančio Kaštonų g. 13. Klaipėdos m., kieme, sudavė savo sugyventinei K. A. kumščiu du kartus į veidą. Įvykio metu jis buvo neblaivus, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. A. K. supyko, kad ji su juo nesidalino alumi. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi sumušęs savo sugyventinę. J. K. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė ( b.l. 71-73).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo bei duotų parodymų, jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai:
Nukentėjusioji K. A. parodė, kad 2018-09-03 vakare ėjo kartu su sugyventiniu V. J. iš parduotuvės „Iki“, kuri yra autobusų stotyje. Netoli degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), V. J., nieko nesakęs nuėjo, o ji pasiliko su pirkiniais. Po to, ji maždaug po 30 min., apie 20.00 val. su pirkiniais sugrįžo į namus. Tada V. J. pradėjo jai priekaištauti, kur ji buvusi, ją įžeidinėjo. Jis prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip 2 kartus į galvą, po ko jai skaudėjo kaktą ir kairę ausį. V. J. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji nubėgo į degalinę ir paprašė degalinės darbuotojos, kad iškviestų policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją med. pagalbą. Ji į ligoninę nevyko, į medikus nesikreipė, ją tik apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotoja. Į teismo medicinos ekspertą nesikreipė, nes galvos ir ausies skausmas praėjo, kraujosruvų nebuvo (b.l. 32-33,42-44).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas V. J. smurtas prieš sugyventinę K. A. ( b. l. 9-12 ) .
Vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas CD (priedas prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo) ir stebima kaip K. A. policijos pareigūnams aiškina panaudoto prieš ją smurto aplinkybes (b.l. 13-15).
Specialisto išvada Nr. G 1555/2018(03), kurioje nurodyta, kad remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis K. A. nustatytas galvos sumušimas, galvos smegenų sutrenkimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas ( pagal LR BK 140 str.) jeigu bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį mušimo faktą( sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių V skyriaus 8 punktas ) ( b. l. 25).
Pristatyto asmens kortelės išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2018-09-03 21.15 val. V. J. nustatytas girtumas -1,41 promilės ( b. l. 45).
Teismas konstatuoja:
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, teismas sprendžia įrodyta, kad kaltinamasis V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei K. A.. K. V. J. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, be to, nukreiptas prieš šeimos narį – sugyventinę, pastarosios atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio smurtinius veiksmus.
Kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką veiką, nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, išsituokęs, nedirbantis. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, V. J. skiriama BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimas nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-04-04 baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi ir jam paskirti 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, V. J. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimą nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2018-09-03 20.02 val. iki 2018-09-05 13.15 val., 2 paros, kas prilyginama 4 laisvės apribojimo dienoms.
V. J. paskirtos kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Kompaktinis diskas nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimą nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimą nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-04-04 baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi ir jam paskirti vienerius metus 4 mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojant nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-09-03 20.02 val. iki 2018-09-05 13.15 val. – dvi paras.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti byloje. V. J. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.