Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-246-634/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
1S-246-634/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00043-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis, Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė
Nuteistasis
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-246-634/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00043-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. (M. T.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu M. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir M. T. paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 2020 m. gegužės 23 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimą dėl nuteistojo M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, kadangi jo elgesys nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis daro pakankamą pažangą, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis M. T. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, kas rodo, jog pataisos namuose dirbantiems pareigūnams buvo pakankamai laiko įvertinti jo elgesį, o jų nuteistasis vertinamas teigiamai. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 40 balų. Be to, atlikdamas bausmę jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, siekia prasmingo užimtumo, buvo skatintas, seniai neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo, turi gyvenamąją vietą. Be to, anot nuteistojo, jo pasiruošimą išėjus į laisvę laikytis socialinių elgesio normų rodo ir tai, kad jis buvo perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus, jam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus 6 kartus, kurių metu sąlygų nepažeidė. Nuteistojo manymu, savo elgesiu jis įrodė, kad deda pastangas gyventi laisvėje ir padarė teigiamas išvadas. Skundžiama nutartimi, pažeidžiant jo teisėtus lūkesčius, šios pastangos liko neįvertintos. Apylinkės teismas taip pat nesiaiškino kodėl pakilo balai, nustatomi pagal „OASys“ metodiką. Anot M. T., vertinant šį aspektą svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 12 d. atlikto tyrimo rezultatas parodė, kad naudojama „OAS‘ys“ metodika neturi tikslaus vertinimo, t. y. nėra nustatyta kaip tiksliai ir už kokius veiksmus turi būti mažinami rizikos balai.

4.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog apylinkės teismo abejonės dėl to, kad jis pataisos namuose simuliavo savo sveikatos būklę tam, kad galėtų nedirbti, yra paremtos tik nuomone. Be to, tai teigdamas apylinkės teismas prieštarauja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pripažino, jog jis (M. T.) negaudavo tinkamos medicininės priežiūros. Nuteistojo tvirtinimu, būtent jo sveikatos problemos, dėl kurių jis negali dirbti bet kokio fizinio darbo, ir lėmė tai, kad pataisos namų pareigūnai jam darbo nesuteikė. Be to, apylinkės teismas netaikė lygtinio paleidimo ir dėl to, kad jis šiuo metu yra teisiamas kitoje byloje, tačiau neatsižvelgė, jog joje yra sumokėtas užstatas, o šią bylą nagrinėjantis teismas neprieštarauja dėl lygtinio paleidimo.

4.3. Anot nuteistojo, apylinkės teismas taip pat nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, o atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitus baudžiamosios teisės principus. Be to, M. T. nurodo ir tai, kad 2017 metais Europos žmogaus teisių teismas byloje Maksimavičius ir kiti prieš Lietuvą pripažino, kad nepagristai nėra sudaromos sąlygos į lygtinį paleidimą nuteistiesiems iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į šią bylą, nėra suprantama, kodėl jam nėra suteikiama teisė į lygtinį paleidimą, kai jo neatlikta bausmės dalis yra tik beveik 3 mėnesiai, kada ir kaip jis turės integruotis į laisvę, jei jam netaikomas lygtinis paleidimas.

4.4. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta jo skunde, nuteistasis teigia, kad nurodytų aplinkybių visuma rodo, jog jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas, kas rodo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Įvertinus pateiktą Komisijos nutarimą bei asmens bylos duomenis, darytina išvada, kad kliūčių taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. T. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nustatyta, kad M. T. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pagrindo daryti išvadą, jog jis atitinka ir likusį materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nėra.

6. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo užimtumo renginiuose bei įvairiose pataisos namų resocializacijos skyriaus vykdomose programose, įgijo vidurinį išsilavinimą, tekintojo specialybę, buvo 10 kartų skatintas. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis palankiai vertina pataisos įstaigos darbuotojų priežiūrą jo atžvilgiu, nereiškia diskriminacinių nuostatų, šiuo metu mokosi elektros įrengimų remontininko specialybės. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo M. T. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog M. T. daroma pažanga yra tokia akivaizdi, jog sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

7. Grįsdamas šią išvadą, apygardos teismas pažymi, jog apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą itin akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis. Šiuo atveju skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, jog M. T. vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai bei gyvenimo būdas. Be to, nors nuteistasis ir priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – pagal „OAS‘ys“ metodiką nustatyta 40 balų, tačiau pastaruoju metu ji ne mažėja, o didėja. Pirminio vertinimo metu, atlikto 2016 m. gruodžio 19 d., šio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudarė 57 balus, o 2019 m. balandžio 16 d. nustatyti 34 balai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo vertinant informaciją apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymą ir pajamas bei gyvenimo stilių ir draugus. Be to, šiuo metu M. T. nustatomus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus sudaro ir dinaminiai balai (15 balų iš 40), kuriuos jis dar gali sumažinti. Toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę, dinaminių balų skaičių, apylinkės teismo buvo pagrįstai įvertintas kaip akivaizdus patvirtinimas, jog tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu M. T. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Nors nuteistasis skunde kritikuoja pačią „OAS‘ys“ metodiką, nurodo, jog ji yra netiksli, kadangi nėra aišku už kokius konkrečius veiksmus turi būti mažinami ar didinami rizikos balai, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti pagal šią metodiką gautais rezultatais, kadangi ji aprobuota teisės aktų nustatyta tvarka ir iki šiol nebuvo panaikinta.

8. Pažymėtina ir tai, kad subendrintą laisvės atėmimo bausmę M. T. atlieka už nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog dalį neteisėtai laikytų narkotinių medžiagų M. T. pardavė kitam asmeniui, kas rodo, jog nusikalsti jį paskatino finansinis motyvas. Nepaisant to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirbo, taigi, jokių santaupų, kurios galėtų padėti įsitvirtinti išėjus į laisvę, nesukaupė. M. T. skunde nurodo, jog bausmės atlikimo pataisos namuose negalėjo įsidarbinti dėl savo sveikatos būklės, ką patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas sprendimas jo atžvilgiu, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ir žemesnės instancijos teismas, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad nuteistasis pataisos namuose negalėjo įsidarbinti dėl dalinio ar visiško nedarbingumo, byloje nėra. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma tik tai, kad ankstesnei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai jis pateikė iki 2012 m. rugsėjo 20 d. galiojusias darbingumo lygio nustatymo pažymų kopijas, kuriose rašoma, kad jo darbingumas buvo 40 procentų. Tik tokia informacija, apibūdinanti nuteistojo darbingumą, pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuteistojo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2020 m. priimtuose sprendimuose (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

9. Be to, iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog pataisos namuose jo vardu buvo gautas vykdomasis raštas, pagal kurį iš M. T. turi būti išieškota 22 330,04 eurų suma. Nuteistasis šiuo metu yra atlyginęs tik labai mažą šios sumos dalį –49,40 eurų. Šios aplinkybės verčia teismą abejoti M. T. finansiniu stabilumu laisvėje, o kartu, įvertinus ir jo darbinės motyvacijos stoką, spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų jis gali siekti ne tik teisėtomis priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistasis praeityje buvo teistas net keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Be to, M. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, jo atžvilgiu jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo institutas, kas akivaizdžiai rodo, jog jis savo nusikalstamo elgesio nekeičia, tiek teismui parodžius pasitikėjimą juo, tiek taikant pačias griežčiausias ir labiausiai atgrasančias nuo naujų nusikaltimų darymo priemones. Nors šios aplinkybės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą. Be to, pakartotinis nusikalstamų veikų darymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, kartu vertinant ir kitas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje M. T. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

11. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia nuteistojo skunde paminėta aplinkybė, susijusi su gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu. Nors socialinio tyrimo išvada patvirtina nuteistojo teiginius, kad, išėjęs į laisvę, jis galimai turėtų kur gyventi, kadangi buvusi sutuoktinė yra pateikusi rašytinį sutikimą priimti gyventi M. T. jai priklausančiame bute, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis iki nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo, taip pat turėjo kur gyventi, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad M. T. lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi, bus pakankamu veiksniu, garantuojančiu, jog jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. M. T. skunde taip pat akcentuoja tai, jog ne vieną kartą jam buvo suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus, šių išvykų sąlygų jis nepažeidė. Tačiau vien tai, kad nuteistasis, būdamas už pataisos namų teritorijos, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos, dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad jis laikytųsi įstatymų bei nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir paleistas lygtinai. Juo labiau, įvertinus tą aplinkybę, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojami asmenys.

13. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog nuteistojo skunde minimas 2017 m. gegužės 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, galimybės kreiptis dėl bausmės sušvelninimo užtikrinimo ir konstatuota, jog jau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimo metu asmuo turi aiškiai žinoti, kokiomis sąlygomis ir kada jis galės kreiptis dėl jam skirtos bausmės sušvelninimo. Tuo tarpu šiuo atveju M. T. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, o būtent Bausmių vykdymo kodeksas, numato aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji, pageidaujantys būti paleisti lygtinai.

14. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, ir kiti baudžiamosios teisės principai. Kuo pasireiškė šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai, nuteistojo skunde nenurodoma, todėl nėra galimybės išsamiau pasisakyti dėl šio deklaratyvaus skundo argumento. Apygardos teismas nuteistojo nurodytų teisės principų pažeidimų, nagrinėjamu atveju, nenustatė.

15. Taip pat skunde M. T. nurodo, jog apylinkės teismas netaikė lygtinio paleidimo ir dėl to, kad jis šiuo metu yra teisiamas kitoje baudžiamojoje byloje, bei ginčija tokį motyvą, tačiau šis skundo argumentas neatitinka tikrovės, kadangi skundžiamoje nutartyje toks atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvas nenurodomas. Dėl to plačiau šiuo klausimu taip pat nebus pasisakoma.

16. Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Priešingai, apygardos teismo nuomone, skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus M. T. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kuri leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. T. (M. T.) skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė