Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1174-780/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
1-1174-780/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30825-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Nuteistasis
D. S.
Kategorijos
  • 2.12.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1174-780/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30825-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.12.1.5 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 7 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. prašymą atnaujinti prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme padavimo terminą ir prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu 2019-07-31 baudžiamojoje byloje Nr. 1-836-393/2019, D. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja L. A. bei įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019-09-06, probacijos tarnyboje gautas 2019-09-10 ir yra vykdomas.

Teisme 2019-11-07 gautas nuteistojo D. S. prašymas atnaujinti prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme padavimo terminą ir prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme grindžiamas tuo, kad nuteistojo D. S. draugė L. A. laukiasi jo vaiko, o apie jos nėštumą jis sužinojo jau po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Nuteistasis nurodo, kad susitaikė su nukentėjusiąja L. A., jie ketina kurti šeimą ir kartu auginti vaiką, tačiau to negali padaryti, nes baudžiamuoju įsakymu jam paskirtas draudimas bendrauti su nukentėjusiąja L. A.. Siekiant, jog tok draudimas būtų panaikintas, prašo antaujinti praleistą terminą prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti ir surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas antaujinti praleistą terminą paduoti prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme atmestinas, o prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.

Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, siekiant atliekamų proceso veiksmų efektyvumo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami.

BPK 422 straipsnyje numatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-836-393/2019 duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo 2019-07-31 baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019-09-06. Nuteistajam teisė pateikti prašymą surengti teismo posėdį per keturiolika kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, buvo išaiškinta raštu baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje. Nuteistojo D. S. prašymas atnaujinti praleistą terminą nurodytam prašymui paduoti teismui paštu išsiųstas 2019-11-05 ir teisme gautas 2019-11-07, t. y. jau esant įsiteisėjusiam 2019-07-31 teismo baudžiamajam įsakymui, kuris nėra skundžiamas apeliacine tvarka ir jau yra vykdomas.

BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Paprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė per nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, įtvirtintos BPK 37 straipsnyje, tačiau svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl asmens valios ir sukliudė laiku atlikti procesinį veiksmą.

Vertinant priežastis, kuriomis asmuo grindžia savo pasiteisinimą dėl termino praleidimo procesiniams veiksmams atlikti, svarbu pažymėti, kad tokios priežastys gali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą tuomet, kai jos sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą, kurį jis ketino atlikti, bet negalėjo to padaryti dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Kitaip tariant, tokios priežatsys turi egzistuoti tuo metu, kai asmuo turi teisę ar pareigą atlikti atitinkamą veiksmą ir būtent dėl tų aplinkybių jis negali to padaryti ir praleidžia jam suteiktą terminą. Tuo tarpu aplinkybės, kurios atsiranda arba kurias asmuo sužino jau po to, kai jis praleido terminą atitinkamiems veiksmas atlikti, nors tų veiksmų per nustatytą terminą atlikti nenorėjo ir neketino, nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, nes jos įtakoja ne termino praleidimą, o asmens nuomonės pasikeitimą dėl būtinybės atitinkamą veiksmą atlikti.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. S. nurodo, kad apie L. A. nėštumą jis sužinojo jau po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, todėl akivaizdu, kad per 14 dienų terniną nuo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo jis ne tik nesikreipė į teismą su prašymu surengti bylos nagrinėjimą teisme, bet ir nenorėjo kreiptis, nes tuo metu su juo sutiko. Tai reiškia, kad nuteistajam nebuvo kliūčių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo kreiptis į teismą su prašymu surengti bylos nagrinėjimą, o paskirta bausmė jį tenkino. Tuo tarpu prašymą surengti bylos nagrinėjimą, paduotą praleidus nustatytą terminą, kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą, nuteistasis grindžia jau pasibaigus jam suteiktam terminui naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri paskatino jį kreiptis į teismą nesutinkant su paskirta bausme. Tačiau įsiteisėjęs ir vykdomas baudžiamasis įsakymas negali būti tokiu būdu peržiūrimas dėl tokių priežasčių, nes tokiu atveju kiekvieną teisėtai vykdomą bausmę būtų galima kvestionuoti ir peržiūrėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios apsunkina ar trukdo jos vykdymą.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nuteistasis nurodė ne priežastis, dėl kurių jis praleido prašomą atnaujinti terminą, o priežastis, dėl kurių, pasibaigus jam suteiktam terminui, jis persigalvojo dėl galimybės prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Be to, nuteistojo nurodomos aplinkybės ir pateiktas 2019-11-04 medicinos dokumentų išrašas dėl L. A. nėštumo bei jos pačios raštiškas patvirtinimas, kad ji laukiasi nuteistojo D. S. vaiko įrodo tik L. A. nėštumo faktą, bet neįrodo, kad nuteistasis yra būsimo vaiko tėvas. Todėl atižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas konstatuoja, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis prašo atnaujinti praleistą terminą, neatitinka BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatytų svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą antaujinti praleistą terminą paduoti prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kadangi terminas prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti nėra atnaujinamas, tai praleidus šį terminą paduotą prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį pateikusiam nuteistajam.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bausmės vykdymo klausimai dėl pasikeitusių aplinkybių, darančių įtaką bausmės atlikimo galimybei, gali būti sprendžiami BK ir BPK specialiai tam nustatyta tvarka, o ne kvestionuojant patį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą. BK 48 straipsnio 9 dalis numato, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo laisvės apribojimo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Toks klausimas sprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 353 straisonio 2, 3 dalys), t. y. priimant šiuo klausimu teismo nutartį.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis, įrodęs, kad yra L. A. vaiko tėvas ir dėl savo pareigos rūpintis vaiku negalintis vykdyti teismo nustatyto draudimo bendrauti su L. A., turi teisę prašyti probacijos tanybą inicijuoti atleidimą nuo paskirtos bausmės BK 48 straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu ir BPK 353, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, savo galimai atsirasiančią tėvystės pareigą, kuriai trukdytų paskirtoji bausmė, nuteistasis gali ginti kitais teisiniais būdais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 102, 422, 439 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo D. S. prašymą antaujinti praleistą terminą prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti atmesti.

Nuteistojo D. S. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka