Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria nutarta kaltinamąją A. S. atiduoti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip dviems mėnesiams nuo atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio siekdama turtinės naudos, tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą – 94 272 Lt, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. spalio 16 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2008 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui melagingai įskundė nekaltą asmenį – A. Š., kaip padariusią nusikalstamą veiką, t. y. pasisavinus pinigines lėšas, 2008 m. spalio 22 d. ir 2009 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) apklausiama liudytoja ir būdama įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad A. Š. pasisavino pinigus.

Taip pat skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 552/395 patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus darbo organizavimo nuostatų 21 punktas nustato, kad stacionari ekspertizė gali trukti iki 30 dienų, skaičiuojant nuo tiriamojo atvykimo į stacionarą dienos. Šių nuostatų 35 punktas nustato, kad nesuimti asmenys, kuriuos po ekspertizės atlikimo ekspertai siūlo pripažinti pakaltinamais ir konstatuoja, kad po ekspertizės atlikimo jie gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dviejų dienų laikotarpiu po galutinio ekspertų komisijos posėdžio, patvirtinusio ekspertinę išvadą, turi būti išrašyti iš skyriaus. 36 punktas nustato, kad nesuimti asmenys, kuriuos po ekspertizės atlikimo ekspertai siūlo pripažinti nepakaltinamais arba po ekspertizės atlikimo dėl psichikos sutrikimo jie negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, suderinus su atitinkamos gydymo įstaigos administracija įstatymų numatyta tvarka perkeliami į atitinkamą gydymo įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. S. skundas tenkinamas iš dalies

Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 141 straipsnyje nustatyta, kad jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad į ekspertizės įstaigą gali būti atiduotas ir kaltinamasis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi paskyrė kaltinamajai A. S. stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertams, todėl šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindas taikyti procesinės prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 141 straipsnio nuostatomis, kaltinamąją A. S. atidavė į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams nuo atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos.

Šioje proceso stadijoje skundą dėl procesinės prievartos priemonės (atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą) taikymo nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ar yra pagrindas taikyti būtent šią procesinės prievartos priemonę. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma (liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, nurodyta kaltinamajame akte), leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji A. S. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu.

Aukštesnysis teismas, procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad A. S. paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, taikė BPK 141 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymėtina, kad kaltinamosios atidavimas į ekspertizės įstaigą yra tik laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta procesinės prievartos priemonė, kol sveikatos priežiūros įstaiga atliks ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą pateiks teismui.

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgus į tai, kad 2014 m. birželio 19 d. – rugpjūčio 10 d. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, taip pat įvertinus jos rezultatus, A. S. pareikštų kaltinimų pobūdį ir sunkumą, pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas dviejų mėnesių kaltinamosios laikymo ekspertizės įstaigoje terminas yra per ilgas. Šiame kontekste būtina įvertinti ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 552/395 patvirtintus Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus darbo organizavimo nuostatus, kuriuose nurodyta, jog stacionari ekspertizė gali trukti iki 30 dienų. Aukštesniojo teismo nuomone, A. S. paskirtos procesinės prievartos priemonės terminą tikslinga sutrumpinti, t. y. atiduoti kaltinamąją į sveikatos priežiūros įstaigą iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos. Būtina pažymėti, kad nustatytas terminas, esant būtinybei, sveikatos priežiūros įstaigos prašymu gali būti pratęstas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad kaltinamoji A. S. skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atiduota į ekspertizės įstaigą, tačiau nutartis keičiama, nustatant trumpesnį A. S. atidavimo į ekspertizės įstaigą terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti.

A. S. paskirtos procesinės prievartos priemonės - atidavimo į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) terminą nustatyti iki ekspertizės akto perdavimo teismui, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.