Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 3 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2020 m. liepos 19 d. apie 19.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė savo sutuoktinei J. K. į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 23 d. įtariamuoju apklaustas G. K. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad gyvena kartu su savo šeima, t. y. savo žmona J. K. bei sūnumi, kuris jau yra pilnametis. Namas, kuriame gyvena, priklauso jo žmonai, tačiau tai bendrai įgytas turtas. Anksčiau jo santykiai su žmona buvo geri, jie gerai sutarė, tačiau prieš kažkur du metus jų santykiai pašlijo, nes jis sužinojo, kad žmona turi meilužį. Jis norėjo su žmona pakalbėti, tačiau žmona nesileido į kalbas. Nuo to laiko santykiai tapo įtempti. Apie skyrybas su žmona taip ir nekalbėjo, žmona buvo kažką paminėjusi, kad nori skirtis, tačiau apie tai taip ir nepašnekėjo. Žmona yra padalijusi jų bendrai uždirbtus pinigus. Dalį savo pinigų jis laiko namuose. 2020 m. liepos 19 d. jis pastebėjo, kad dingo jo pinigai, tada jis paklausė savo žmonos, kur dingo jo pinigai. Jo žmona jam nieko neatsakė, su juo nenorėjo šnekėti, ir ėmė jį įžeidinėti, žeminti, rodyti nepadorius gestus. Tuomet jis jau neiškentėjo, rankos delnu nestipriai sudavė jai per skruostą. Žmona nurimo, o jis žmonai pasakė, kad važiuoja gyventi pas savo motiną. Žmonai tikrai nesudavė stipriai ir ne dėl to, kad norėjo ją sumušti, tiesiog taip gavosi, kad nesusilaikė, neiškentė įžeidinėjimų. Įvykio metu jis nebuvo girtas, buvo išgėręs du butelius alaus. Kadangi jo santykiai su žmona yra įtempti, ji nuolat dėl menkiausio pykčio ar konflikto kviečia policiją (b. l. 31–33).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2020 m. rugsėjo 8 d. įtariamuoju apklaustas G. K. kaltu prisipažino visiškai, labai gailisi ir nurodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, nori papildyti, kad konflikto metu su žmona galėjo jai suduoti kumščiu į veido sritį. Apklausoje minėjo, kad sudavė jai delnu, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti jai ir kumščiu. Dėl tokios savo padarytos veikos labai gailisi, žmonos atsiprašė, ateityje pažada daugiau taip nesielgti (b. l. 36–37).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 29 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad nori papildyti dėl konflikto, įvykusio 2020 m. liepos 19 d., tarp jos ir vyro G. K. Minėtą dieną vyras buvo namuose, o ji kartu su sūnumi T. K. (T. K.), gimusiu (duomenys neskelbtini). Apie 17.00-18.00 val. vyras grįžo namo, buvo neblaivus. Tai pamačiusi, ji pasakė sūnui, kad jie važiuos į miestą pavalgyti. Kai pradėjo ruoštis išvažiuoti, ji pamatė, kad nėra raktų nuo automobilio, todėl nuėjo į miegamąjį, kur buvo vyras, pasižiūrėti, gal pas jį kelnių kišenėje yra raktai, nes vyras, kai išgėręs, mėgsta paimti ir paslėpti raktus. Miegamajame kambaryje raktų nerado. Vyrui nieko nesakė, kad ruošiasi išvažiuoti. Netrukus iš miegamojo atėjo ir vyras, visi trys buvo virtuvėje. Virtuvėje vyras pradėjo su ja konfliktuoti, ją įžeidinėti, pradėjo reikalauti iš jos pinigų. Kai ji vyro paklausė, apie kokius pinigus jis kalba, jis jai tuo metu kumščiu sudavė į veidą, pataikė į žandikaulį, į barzdos sritį. Nuo jo smūgio jai nuo galvos nukrito akiniai ir tuo metu prie jų greit prišoko sūnus, nes jis sėdėjo virtuvėje prie stalo, o ji su vyru kalbėjo virtuvėje tarp durų. Tuo metu vyras nurimo ir išėjo iš virtuvės. Ji bijodama, kad nekiltų dar konfliktas tarp vyro ir sūnaus, iškvietė policiją. Vyras turbūt girdėjo, kad ji skambina į policiją, todėl susiruošė ir išėjo iš namų. Po įvykio ji į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, į teismo medicinos institutą nevažiavo, kadangi jokių mėlynių neliko. Tuo metu, kai vyras jai sudavė smūgį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vyras pastaruoju metu labai dažnai vartoja alkoholį, o būdamas neblaivus namuose kelia konfliktus, taip pat vyras ne pirmą kartą kelia prieš ją ranką. Taip pat ji yra padavusi pareiškimą skyryboms (b. l. 19–21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 31 d. liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad gyvena kartu su savo tėvais G. K. ir J. K.. 2020 m. liepos 19 d. kartu su tėvais buvo namuose. Tėvas buvo išgėręs. Maždaug apie 17.00 val. visi trise buvo virtuvėje, tarp tėvų vyko pokalbis, kiek atsimena, jie kalbėjosi apie skyrybas. To pokalbio metu tėvai susiginčijo. Ginčo metu motina stovėjo tarpduryje, o tėvas stovėjo priešais ją ir laikė rankoje savo telefoną. Tėvas stovėjo į jį nugarą, todėl jis tiksliai nematė, kaip konflikto metu tėvas sudavė motinai, ar telefonu, ar ranka. Matė, kad mamai nuo galvos nukrito akiniai. Tada jis greit prišoko prie tėvo, mama tuo metu išėjo ir pasakė, kad kvies policiją, o tėvas pasišalino iš namų. Tokie konfliktai tarp tėvų vyksta jau ne pirmą kartą (b. l. 23–24).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. liepos 19 d. 19.25 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas J. K. pranešimas, kad jos neblaivus vyras ją muša. Vaikų nėra. Greitosios medicinos pagalbos nereikia (b. l. 3–4).

Iš 2020 m. liepos 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja J. K. pranešė, jog 2020 m. liepos 19 d. apie 19.00 val. jos vyras G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, trenkė jai kumščiu į žandikaulį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Iš 2020 m. liepos 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad liudytoja apklausta J. K. parodė, jog 2020 m. liepos 19 d. apie 19.00 val. parėjęs namo girtas vyras G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti dėl pinigų, reikalavo, kad ji jam juos duotų, kadangi jie skiriasi. Konflikto metu vyras jai trenkė kumščiu į žandikaulį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 6–12).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios J. K. pareiškimas ir parodymai, liudytojo T. K. parodymai, policijos įvykių registro išrašas), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2020 m. liepos 19 d. apie 19.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė savo sutuoktinei J. K. į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 47–49), nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 50).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę G. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. K. – vedęs, turi (duomenys neskelbtini) pilnamečius vaikus (b. l. 40–41), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 45–46), per pastaruosius metus administracine tvarka baustas vieną kartą už greičio viršijimą (b. l. 44), teistas 3 kartus, du iš jų už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 42–43), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam G. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas lygus šios bausmės rūšies maksimumui, t. y. 2 metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieška, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti, o praradus darbą per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p., 6 d.).

Pažymėtina, jog kaltinamasis G. K. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą ir prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38–39) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti G. K. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieška, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti, o praradus darbą per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti G. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.