Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-08-27 · Administracinė byla Nr. eI3-511-422/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-08-27Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
eI3-511-422/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02179-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Marijampolės savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-511-422/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02179-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,dalyvaujant pareiškėjai A. P.,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (suinteresuoti asmenys byloje – Marijampolės savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, kuriuo prašo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija)

2018 m. gruodžio 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1584-(15.2) įvykdymo terminą ir 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-137-(15.2) įvykdymo terminą iki 2021m. spalio 5 d.

Šalies argumentai

Prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kuri iki šiol yra nesutvarkyta. Valstybinėje žemėje, esančioje šalia Žemės sklypo ribų, 1997-1998 metais ankstesnių savininkų buvo pastatyta tvora, kurios išmatavimai apie 133 metrai (toliau – ir Tvora, Statinys).

Pažymėjo, jog Inspekcija 2018 m. gruodžio 5 d. jai surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1584-(15.2). Inspekcija nurodė pareiškėjai išardyti apie 66,50 metrų ilgio tvorą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, nes tokiems statiniams pareiškėja neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

Nurodė, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas, TPSVPĮ) 14 straipsnio 4 dalimi, pareiškėja su prašymu dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi į Inspekciją, kuri 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. RE-137-(15.2) pratęsė aptariamą terminą iki 2019 m. spalio 5 d.

Tvirtino, jog pareiškėja, siekdama įteisinti savavališką statybą pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė Paslaugų atlikimo sutartį Nr. 78 dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo ir aktyviais veiksmais ėmėsi visų galimų priemonių (įskaitant ir prašymo pateikimą teismui) įgyvendinti statytojo teises. Nurodė, jog aktyvių veiksmų iki tol negalėjo imtis dėl komplikuoto nėštumo ir gimdymo.

Teigė, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybei. Žemės sklypai, kuriuose yra šios gatvės, valstybinės žemės patikėtinio, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perduoti neatlygintinai naudotis Marijampolės savivaldybei (panaudos gavėjui) savivaldybės funkcijoms atlikti. 2020 m. birželio 5 d. raštu Marijampolės savivaldybės administracija ją informavo, kad neprieštarauja Tvoros nugriovimo termino nukėlimui iki (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo statybos darbų pradžios, kurie vyks 2020-2021 m. Tvirtino, jog susitikime su Marijampolės savivaldybės atstovais buvo informuota, kad suprojektavus gatves, prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atsirastų laisvos žemės, nes savivaldybei ji nėra reikalinga, todėl pareiškėjai atsirastų galimybė ją įsigyti ir nebūtų pagrindo griauti Tvoros.

Akcentavo, jog, pažeidžiant lygiateisiškumo principą, kitiems tvoras valstybinėje žemėje pastačiusiems (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams iki šiol nei Nacionalinė Žemės Tarnyba, nei Inspekcija dėl jų padarytų pažeidimų jokių priemonių nesiėmė.

Pažymėjo, jog tiek žodžiu, tiek raštu daug kartų kreipėsi į atsakingas institucijas Tvoros įteisinimo klausimu, tačiau dėl sudėtingo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektinės dokumentacijos parengimo, t. y. dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių priežasčių nesuspėjo iki Inspekcijos 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. RE-137-(15.2) nustatyto termino (2019 m. spalio 5 d.) Statinio įteisinti, todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas dėl svarbių priežasčių pratęstinas iki 2021m. spalio 5 d.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teismo prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Kauno departamentas) (nuo 2019-07-01 Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas), remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2018-11-06 raštu Nr. 20SD-7758-(14.20.137E) pateikta informacija apie galimai neteisėtą valstybinės žemės užėmimą inžineriniu statiniu, 2018-12-03 atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijoje įrengta tvora. Tvoros bendras ilgis – apie 66,50 m, aukštis – 1,10 m, pagal techninius parametrus priskiriama nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams. Patikrinimo rezultatai fiksuoti Inspekcijos 2018-12-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-3441-(15.2).

Nurodė, jog pagal STR 1.05.01:2017 50 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai iki statybos pradžios privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, tačiau pareiškėja tokio sutikimo (susitarimo) nepateikė, todėl Inspekcija 2018-12-05 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. 1584-(15.2), kuriuo statytoja įpareigota iki 2019-05-05 išardyti apie 66,50 m ilgio tvorą prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Pažymėjo, jog vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, tuo atveju, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio sprendimo (pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) priėmimas yra viešasis administravimas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (LVAT 2018-11-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018). Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir priežastys, kurias pareiškėjas sieja su procedūromis, skirtomis įteisinti neteisėtą tvoros dalies statybą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, ir kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos, nevertintinos ir nenagrinėtinos kaip neturinčios teisinės reikšmės bylos baigčiai.

Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) atsiliepime į prašymą nurodė, jog dėl prašymo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime pareiškėjos prašymą prašė atmesti. Nurodė, jog Tvora patenka į valstybinę žemę, tačiau pareiškėja Inspekcijai nepateikė valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl Inspekcija pagrįstai 2018 m. gruodžio 5 d. surašė privalomąjį nurodymą, pareiškėjos prašymas dėl termino pratęsimo nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (nuo 2019-07-01 Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas), remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-11-06 raštu Nr. 20SD-7758-(14.20.137E) pateikta informacija apie galimai neteisėtą valstybinės žemės užėmimą inžineriniu statiniu, 2018-12-03 atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog už Žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijoje įrengta tvora. Tvoros bendras ilgis – apie 66,50 m, aukštis – 1,10 m, pagal techninius parametrus priskiriama nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams. Patikrinimo rezultatai fiksuoti Inspekcijos 2018-12-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-3441-(15.2).

Bylos duomenimis, Inspekcija 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. 1584-(15.2), kuriuo ji įpareigota iki 2019-05-05 išardyti apie 66,50 m ilgio tvorą prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Byloje nustatyta, jog 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėja su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi į Inspekciją, kuri 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. RE-137-(15.2) pratęsė terminą iki 2019 m. spalio 5 d., faktinį termino pratęsimo pagrindą nurodydama aplinkybę, jog 2019 m. balandžio 9 d. statytoja Marijampolės savivaldybės administracijai pateikė prašymą Nr. JE-2874 dėl sklypo, kuriame yra tvora, nuomos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų siekiant gauti kitus reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Tvora įrengta už ginčo Žemės sklypo ribų, patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių teritoriją, kuri priskirta valstybinei žemei. Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos žemės naudojimo patikrinimo aktuose 2018 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 20ŽN-175-(14.20.78), 2018 m. spalio 17 d. Nr. 20ŽN-223-914.20.73) bei Inspekcijos 2018 m. gruodžio 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (minėtų aktų prieduose) užfiksuotos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja ginčo nekelia.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įvirtina, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ IV skyriaus IX skirsnio 50 punktą, statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai Reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka.

Privalomasis nurodymas pareiškėjai surašytas pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, jog užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Pareiškėja Privalomojo nurodymo neįvykdymo termino svarbiomis priežastimis nurodė aplinkybes, jog daug kartų kreipėsi į atsakingas institucijas Tvoros įteisinimo klausimu, tačiau dėl sudėtingo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektinės dokumentacijos parengimo, dėl jos komplikuoto nėštumo ir gimdymo, kūdikio priežiūros nesuspėjo iki Inspekcijos 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. RE-137-(15.2) nustatyto termino (2019 m. spalio 5 d.) Statinio įteisinti.

Privalomasis nurodymas iš esmės buvo surašytas dėl to, kad pagal STR 1.05.01:2017 50 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai iki statybos pradžios privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą (susitarimą), tačiau pareiškėja tokio sutikimo (susitarimo) nepateikė.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (7 straipsnio 11 dalis). Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalį, savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Privalomasis nurodymas surašytas po to, kai 2018 m. Nacionalinės žemės tarnybos žemės naudojimo patikrinimo aktais buvo konstatuotas valstybinės žemės naudojimo neteisėtumas, iš kurių turinio spręstina, jog tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Tokią pačią poziciją valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba išreiškė ir atsiliepime, nesutikdama su pareiškėjos prašymu dėl termino pratęsimo.

Pareiškėja kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis, pateikė 2019 m. rugsėjo 27 d. jos sudarytą su M. K. individualia įmone Paslaugų atlikimo sutartį Nr. 78, kurios objektas yra (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas (sutarties 1.1p.), tačiau jokių duomenų į bylą apie rengiamą projektą, jo eigą, atliekamas procedūras į bylą nepateikta. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai ginčo teritorija būtų suteikta teisėtam naudojimui, nors iš 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. RE-137-(15.2), kuriuo jai buvo pratęstas terminas iki 2019 m. spalio 5 d., matyti, jog 2019 m. balandžio 9 d. Marijampolės savivaldybės administracijai buvo pateiktas prašymas Nr. JE-2874 dėl sklypo, kuriame yra Tvora, nuomos.

Pareiškėja akcentavo Marijampolės savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 5 d. rašte nurodytų aplinkybių svarbą jos prašymo išsprendimui.

Iš Marijampolės savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 5 d. rašto Nr. SA matyti, jog atsakant pareiškėjai į jos 2020-05-21 prašymą buvo nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota (duomenys neskelbtini) gatvė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiai gatvei eksploatuoti suformuotas kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo 2,6139 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) gatvė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiai gatvei eksploatuoti suformuotas kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo 0,3614 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų ribos yra sutapdintos su (duomenys neskelbtini) gatvių statinių ribomis ir tiesiogiai su gatvėmis besiribojančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribomis. Rašte nurodyta, jog laisvo valstybinio fondo žemės tarp (duomenys neskelbtini) gatvių žemės sklypų ir besiribojančio pareiškėjos žemės sklypo nėra. Tvora pastatyta už 0,0744 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra (duomenys neskelbtini) gatvių žemės sklypų ribose. (duomenys neskelbtini) gatvės nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybei. Minėti žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinio, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perduoti neatlygintinai naudotis Marijampolės savivaldybei (panaudos gavėjui), savivaldybės funkcijoms atlikti. Panaudos gavėjas negali žemės sklypų perduoti naudotis kitiems asmenims. Gatvių žemės sklypuose galima tik tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus.

Pareiškėja siekia prisijungti valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora, prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tačiau iš pirmiau minėto rašto turinio akivaizdu, jog laisvo valstybinio fondo žemės tarp (duomenys neskelbtini) gatvių žemės sklypų ir besiribojančio pareiškėjos žemės sklypo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja patikėjimo teise pagal teisinį reglamentavimą sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba, kuri išreiškė poziciją į bylą pateiktais dokumentais dėl negalimumo minėtos žemės panaudoti privataus asmens interesais, todėl Savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 5 d. rašte nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo projekto rengimo 2021-2022 metais ir tai, kad Marijampolės savivaldybės administracija neprieštarauja, jog pareiškėjos prašomas terminas būtų pratęstas iki (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo statybos darbų pradžios, neturi esminės reikšmės šiam ginčui.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina pareiškėjos aktyvų kreipimąsi į įvairias institucijas, tačiau šios aplinkybės savaime nepagrindžia svarbių priežasčių prašomo termino pratęsimui.

Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo, privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas negali tęstis neapibrėžtą laiką, kitaip būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020).

Konkrečiu atveju valstybinės žemės naudojimo patikrinimai atlikti 2018 m., Privalomasis nurodymas, kuris pareiškėjos nebuvo ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka, surašytas 2018 m. gruodžio 5 d., tačiau iki šiol neįvykdytas, iki šiol nesudėtingas statinys stovi valstybinėje žemėje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pratęstinas terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš bylą pateiktų dokumentų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų valstybinės žemės naudojimo pažeidimai buvo konstatuoti ir kitiems tos pačios gatvės gyventojams, Inspekcija įpareigojo nugriauti tvorą ne vien tik pareiškėjai, šias aplinkybes pareiškėja nurodė pareiškime, byloje ginčas nagrinėjamas tik dėl pareiškėjos pažeistų ( galimai pažeistų) teisių (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), todėl jos argumentai dėl pažeisto lygiateisiškumo principo atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisAlgis MarkevičiusJanina Vitunskienė