Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui VšĮ Širvintų ligoninei dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir VšĮ Širvintų ligoninė nuo 2015 m. birželio 11 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 788 ir ieškovė priimta dirbti vidaus ligų gydytoja VšĮ Širvintų ligoninėje (b.l. 31-32). 2015 m. liepos 31 d. VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. PI-89 darbo sutartis su ieškove buvo pratęsta ir ji paskirta dirbti Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje vidaus ligų gydytoja, skiriant 10 procentų vedėjavimo priedą (b.l. 33). 2016 m. rugpjūčio 16 d. VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. PI-178 „Dėl pastabos skyrimo ir Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vidaus ligų gydytojai Z. M.“ ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, nes ji 2016 m. rugpjūčio 6 d. nuo 8 val. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. 8 val. neatvyko į budėjimą Priėmimo-skubios pagalbos ir Vidaus ligų skyriuje pagal patvirtintą darbo grafiką (b.l. 34). 2016 m. rugsėjo 7 d. VšĮ Širvintų ligoninė direktoriaus įsakymu Nr. PI-197 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir vedėjavimo priedo nuėmimo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vidaus ligų gydytojai Z. M.“ ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Tuo pačiu įsakymu nuimtas nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. 10 procentų vedėjavimo priedas pagal 2015 m. liepos 31 d. VšĮ Širvintų ligoninė direktoriaus įsakymą „Dėl darbo sutarties su vidaus ligų gydytoja Z. M. pratęsimo“. Ieškovė dėl šių drausminių nuobaudų panaikinimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija). Darbo ginčų komisija išnagrinėjusi ieškovės prašymą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. DGKS-4452 atmetė ieškovės prašymą dėl drausminių nuobaudų – pastabų panaikinimo kaip nepagrįstus (b.l. 11-12). Ieškovė nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu pareiškė ieškinį teisme.

Dėl 2016 m. rugpjūčio 16 d. paskirtos drausminės nuobaudos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta dėl to, kad ji 2016 m. rugpjūčio 6 d. neatvyko į budėjimą Priėmimo-skubios pagalbos ir Vidaus ligų skyriuje pagal patvirtintą darbo grafiką. Ieškovės teigimu ji budėti nebuvo įpareigota, nes pagal įstaigoje nurodytą tvarką tomis dienomis nebuvo užsirašiusi budėti, o apie sudarytą budėjimo grafiką niekas jos neinformavo.

Iš bylos šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad gydytojai budėjimams Priėmimo-skubios pagalbos ir Vidaus ligų skyriuje ateinančiam mėnesiui užsirašydavo vyriausios slaugytojos kabinete esančiame kalendoriuje. Šio kalendoriaus pagrindu buvo sudaromas budėjimo grafikas ateinančiam mėnesiui. Iš į bylą pateikto kalendoriaus matyti, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėnesiui budėti buvo užsirašiusi dviem paroms 2016 m. rugpjūčio 6 d. ir 2016 m. rugpjūčio 27 d. Šiose dienose ieškovės ranka įrašytas ieškovės pavardės trumpinys „Milč“. Atitinkamai šios dvi paros buvo įrašytos į 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiką kaip ieškovės budėjimų datos (b.l. 35). Nors ieškovė teigia, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. ji buvo užsirašiusi budėjimą, tačiau vėliau jį išbraukė, su tuo negalima sutikti. Kalendoriuje ieškovės pavardė nėra užbraukta. Ieškovė teigia, kad savo pavardę išbraukė pažymėdama „apvaliai“, tačiau nei apvalaus išbraukimo, nei jokio kito, kuriuo remiantis objektyviai būtų galima teigti, kad jos pavardė yra išbraukta, kalendoriuje nėra. Juo labiau kalendoriuje palyginimui yra kitų gydytojų pavardžių su išbrauktais budėjimais, kurie tikrai užbraukti, juos perbraukiant kelis kartus ar netgi užtušuojant, todėl ieškovės pavardės tikrai negalima laikyti išbrauktos. Šio ieškovės valia padaryto įrašo pagrindu ir buvo sudarytas budėjimų grafikas, kurio vėliau pati ieškovė ir nesilaikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turėjo atvykti į budėjimus 2016 m. rugpjūčio 6 d. ir 27 d.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. VšĮ Širvintų ligoninė vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2015 m. spalio 27 d. VšĮ Širvintų ligoninė direktoriaus įsakymu Nr. V-56, 20 punkte nustatyta, kad darbo grafikai skelbiami viešai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki jų įsigaliojimo. Analogiškas punktas numatytas ir kolektyvinėje sutartyje, kurios 2013 m. balandžio 30 d. pakeitime numatyta, kad kolektyvinės sutarties 3.5. punktas keičiamas ir išdėstomas taip: „Įstaigos padalinių darbo grafikai paskelbiami viešai stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo“.

Nors ieškovė teigia, kad apie sudarytą budėjimo grafiką niekas jos neinformavo ir darbo grafikas niekur nebuvo paviešintas, šiuos jos teiginius paneigia liudytojos V. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytoja nurodė, kad dirba bendros praktikos slaugytoja. 2016 m. rugpjūčio 6 d. ji budėjo Priėmimo-skubios pagalbos ir Vidaus ligų skyriuje. Iš budėjimo grafiko liudytojai buvo aišku, kad budi ieškovė, todėl, atvykus pacientui, skambino būtent ieškovei, kuri jai nurodė, kad jai ne budėjimas ir ji neatvyks. Kad liudytoja 2016 m. rugpjūčio 6 d. rytą skambino ieškovei, patvirtina ir į bylą pateikta pokalbių išklotinė. Liudytoja patvirtino, kad darbo grafikai buvo paskelbti prieš savaitę ir kad jie buvo pakabinti Vidaus ligų skyriuje ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Apie ieškovės neatvykimą budėti liudytoja tarnybiniu pranešimu informavo VšĮ Širvintų ligoninės direktorių. Taigi darytina išvada, kad darbo grafikai buvo paskelbti ligoninės vidaus darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka ligoninės personalui žinomose vietose. Ieškovės argumentai, kad niekas jos apie sudarytą darbo grafiką neinformavo, laikytini nepagrįstais, kadangi ji darbo sutartyje yra nurodžiusi, kad su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir kolektyvine sutartimi yra susipažinusi, todėl jai turėjo būti žinoma, kur ir kada yra skelbiami darbo grafikai. Be to, ieškovė turėdama tokią didelę darbo patirtį turėjo ir pati pasidomėti būsimu darbo grafiku. Atkreiptinas dėmesys, kad į kitą budėjimą pagal tą patį grafiką ieškovė atvyko tinkamai, t.y. grafikas jai buvo žinomas.

Teismas konstatuoja, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 6 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į budėjimą Priėmimo-skubios pagalbos ir Vidaus ligų skyriuje pagal patvirtintą darbo grafiką.

Dėl 2016 m. rugsėjo 7 d. paskirtos drausminės nuobaudos.

Antra drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta už tai, kad ji vėlavo į darbą.

VšĮ Širvintų ligoninė vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2015 m. spalio 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-56, 34 punkte nustatyta, kad, kai darbuotojas negali atvykti į darbą laiku, iš viso atvykti į darbą arba anksčiau išeiti iš darbo, jis privalo informuoti tiesioginį vadovą arba administraciją.

Iš byloje esančios medžiagos ir bylos šalių duotų parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės prašymu jos darbo laikas rugpjūčio mėnesį pagal darbo grafiką Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje prasidėdavo 7:00 val. ryto. VšĮ Širvintų ligoninės administracijai buvo pranešta, kad ieškovė vėluoja į darbą. Iš VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinos reikalams tarnybinio pranešimo matyti, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 24 ir 25 d. vėlavo atvykti į darbą 30 min. (darbo bylos 16 lapas). VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija patikrinti, ar VšĮ Širvintų ligoninės darbuotojai dirba darbo grafike numatytu laiku. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 26 d. 7:00 val. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje vedėjos darbo vietoje nebuvo ir vėlavo atvykti 45 min. (darbo bylos 17 lapas). Apie vėlavimą ieškovė VšĮ Širvintų ligoninės administracijos neinformavo. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. į darbą pavėlavo dėl to, kad jai sugedo automobilis, todėl ji tą dieną dirbo valandą ilgiau. Kitu atveju ieškovė nurodė, kad į darbą pavėlavo ne daugiau kaip 15 min.

Teismas, išanalizavęs bylos šalių parodymus, daro išvadą, kad yra neginčijamai įrodyta, jog ieškovė į darbą pavėlavo, jokių svarbių priežasčių tam nebuvo, ieškovė apie vėlavimą tinkamai VšĮ Širvintų ligoninės administracijos neinformavo. Tai patvirtina ir liudytojos parodymai teismo posėdžio metu. Liudytoja R. Č., kuri dirba Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje vyriausiąja slaugytoja, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė vėlavo į darbą maždaug 10-15 min. Įrodymų, kad ieškovė paskambinusi telefonu apie savo vėlavimą informavo vyriausiąją slaugytoją R. Č., į bylą nepateikta. Pačio vėlavimo trukmė, ar tai buvo 45 min., ar 15 min., nekeičia fakto, kad ieškovė savo darbo vietoje jos darbo pražios laiku nebuvo. Aplinkybė, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 26 d. dirbo viena valanda ilgiau, negu numatyta darbo grafike pamainos pabaiga, darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi einamasis darbo grafikas gali būti koreguojamas tik šalių susitarimu.

Dėl 10 procentų vedėjavimo priedo nuėmimo.

2016 m. rugsėjo 7 d. VšĮ Širvintų ligoninė direktoriaus įsakymu Nr. PI-197 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir vedėjavimo priedo nuėmimo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vidaus ligų gydytojai Z. M.“ ieškovei nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo nuimtas 10 procentų vedėjavimo priedas pagal 2015 m. liepos 31 d. VšĮ Širvintų ligoninė direktoriaus įsakymą „Dėl darbo sutarties su vidaus ligų gydytoja Z. M. pratęsimo“. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vedėjavimo priedo nuėmimas nėra drausminė nuobauda, o ieškovės atliekamų funkcijų nuėmimas. Ieškovė savo pagrindinio darbo Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje metu turėjo atlikti papildomas funkcijas Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje priimti ligonius, juos apžiūrėti, skirti gydymą ar guldyti į ligoninę, pildyti dokumentaciją. Ieškovei atsisakius vykdyti šias papildomas funkcijas, nebeliko pagrindo už jas mokėti 10 procentų vedėjavimo priedą.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė buvo palikusi savo tiesioginę darbo vietą darbo metu. Ieškovė nurodė, kad jos gydomai pacientei prasidėjo tulžies pūslės akmenligės priepuolis, todėl jai skubiai reikėjo kasos ir kepenų fermentų. VšĮ Širvintų ligoninė vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2015 m. spalio 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-56, 31 punkte nustatyta, kad darbuotojui draudžiama palikti tiesioginę darbo vietą neinformavus tiesioginio vadovo. Ieškovė iš darbo vietos buvo pasišalinusi 20-30 min., apie tai savo tiesioginio vadovo ji neinformavo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, taip elgtis ieškovei nebuvo jokios būtinybės, kadangi Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje yra socialinis darbuotojas, kuris būtent ir vyksta į vaistines, perka vaistus, pildo dokumentus. Be to, ieškovei pagal jos pareigybės aprašymą pirkti vaistų nepriklauso. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pirko ne vaistus, o maisto papildus. Kadangi už tai, ieškovei drausminė nuobauda paskirta nebuvo, šio ieškovės elgesio teismas plačiau nevertina.

Dėl paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo.

DK 234 straipsnyje numatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė).

Nagrinėjamos bylos atveju yra abiejų drausminių pažeidimų sudėtis, tai yra, pirmu atveju ieškovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso147 straipsnio 3 dalį, VšĮ Širvintų ligoninė vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2015 m. spalio 27 d. VšĮ Širvintų ligoninė direktoriaus įsakymu Nr. V-56, 20 punktą, privalėdama atvykti į darbą ir dirbti pagal patvirtintą darbo grafiką, 2016 m. rugpjūčio 6 d. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Ieškovei neatvykus į darbą visą darbo dieną, VšĮ Širvintų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos ir Vidaus ligų skyriai savaitgalį liko be budinčio gydytojo. Antru atveju ieškovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso147 straipsnio 3 dalį, VšĮ Širvintų ligoninė vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2015 m. spalio 27 d. VšĮ Širvintų ligoninė direktoriaus įsakymu Nr. V-56, 20, 34 punktus, privalėdama pradėti dirbti 7:00 val. ryto, 3 dienas vėlavo į darbą bei žinodama, kad apie vėlavimą turi pranešti ligoninės administracijai, apie vėlavimą į darbą VšĮ Širvintų ligoninės administracijos neinformavo. Ieškovei vėluojant atvykti į darbą, jos pacientus turėjo apžiūrėti gydytojas reumatologas, taigi galima teigti, kad iš dalies buvo sutrikdyta įprasta VšĮ Širvintų ligoninės veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pagrindą drausminei atsakomybei taikyti.

DK 240 straipsnyje numatyta tam tikra drausminės nuobaudos skyrimo tvarka: prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo; jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo; įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą; drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.

Teismas nenustatė, kad skiriant ieškovei drausmines nuobaudas būtų pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Abiem drausminių pažeidimų atvejais ieškovės raštu buvo paprašyta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų. Ieškovei buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir nurodyti visas svarbias aplinkybes, susijusias tiek su neatvykimu, tiek su pavėlavimu į darbą. Ieškovė tokia teise pasinaudojo ir pateikė pasiaiškinimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad drausminės nuobaudos buvo paskirtos laikantis DK 241 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų. Drausminės nuobaudos paskirtos darbdavio įsakymu ir ieškovei apie tai pranešta pasirašytinai.

DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Pirmu atveju už nurodytą darbo drausmės pažeidimą (neatvykimą į darbą visą darbo dieną), kurio atsakovas nekvalifikavo kaip šiurkštaus, ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba, o antru atveju už kitą darbo drausmės pažeidimą (vėlavimą į darbą), padarytą nepraėjus mėnesiui po paskirtos drausminės nuobaudos, taip pat paskirta pastaba. Išanalizavęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovo paskirtos drausminės nuobaudos neatitinka padarytų pažeidimų sunkumo ar yra neteisingos, priešingai, paskirtos drausminės nuobaudos adekvačios padarytiems darbo drausmės pažeidimams jos yra švelniausios.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimus, todėl už juos jai pagrįstai ir teisėtai jai buvo paskirtos drausminės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui VšĮ Širvintų ligoninei dėl drausminių nuobaudų panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.