- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-1660-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01374-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pran.), Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1660-777/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R EN DIMAS
2015 m. spalio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. M., atstovaujamos advokato G. A., apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2015-02-09 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5059-563/2009 priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai N. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 50,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, nuo 2010 metų kovo mėnesio yra bedarbis, negauna jokių pajamų, todėl neturi galimybės mokėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu priteisto 115,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5059-563/2009 iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai N. M. po 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš ieškovo 7,00 Eur žyminį mokestį valstybei, iš atsakovės priteisė 16,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas šiuo metu pajamų negauna, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės gauti pajamas yra labai ribotos, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, todėl negali teikti 2009-10-13 teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad atsakovė turi nuolatinį darbą, jos gaunamas darbo užmokestis nėra mažas, byloje nėra duomenų, jog atsakovė turi kreditinių įsipareigojimų ar kitų prievolių, dėl kurių negalėtų išlaikyti vaiko didesne apimtimi. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovo reikalavimas sumažinti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį iki 50,00 Eur (250,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos prieštarauja vaiko interesams, todėl ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkino iš dalies, – iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį sumažino iki 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi pajamų, nepaneigia ieškovo pareigos teikti nepilnametei dukrai atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent minimalius nepilnamečio vaiko vystymosi poreikius. Ieškovo dabartinė padėtis, įskaitant ir pajamų neturėjimą, atsirado dėl jo netinkamo elgesio, t. y. tyčinių nusikalstamų veikų darymo, ir dėl nenoro dirbti laisvės atėmimo vietoje, todėl, sprendžiant klausimą dėl dukters išlaikymo sumažinimo, nėra pagrindo remtis ieškovo teiginiais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, ir šiuo pagrindu tenkinti pareikštą ieškinį. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo augančiai dukteriai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai didėja. Ieškovas atlikdamas laivės atėmimo bausmę yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, neturi galimybės net savaitgaliais, per atostogas, švenčių dienomis pasiimti vaiko ir taip nors iš dalies prisidėti prie dukters išlaikymo, todėl visa našta tenka atsakovei. Atsakovės teigimu, ankstesniu teismo sprendimu priteista 115,00 Eur išlaikymo suma patenkina tik minimalius dukters poreikius, todėl pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo ieškinį ir sumažinus išlaikymą dukrai iki 70,00 Eur nebegali būti visiškai patenkinti net minimalūs fiziologiniai vaiko poreikiai. Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į augančio vaiko gerokai padidėjusius poreikius, nepagrįstai visą nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą perkėlė vien atsakovei, tokiu būdu suteikdamas galimybę ieškovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles vertindamas sunkią ieškovo materialinę padėtį ir sumažindamas priteisto išlaikymo dydį, nenustatė realių nepilnamečio vaiko poreikių, be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį ir neįrodė esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, dėl kurio būtų pagrindas sumažinti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymo dydį.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, taip pat tai, kad atsakovė dalyvavo pirmosios instancijos teisme, o ieškovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5059-563/2009 priteisto (115,00 Eur (400,00 Lt)) išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nes neturi galimybės jo mokėti, o apeliantė (atsakovė) teigia, kad pagrindo išlaikymo dydžiui pakeisti nėra.
Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių turtinę padėtį, ieškovo galimybes gauti pajamas ir teikti teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, taip pat vaiko amžių, poreikius, sveikatos būklę, sprendė, kad yra pagrindas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu iš ieškovo priteisto nepilnametei dukrai išlaikymo dydį (115,00 Eur (400,00 Lt)), ir jį sumažino iki 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo šalių turtinę padėtį, konstatavo, jog ieškovas neturi registruotino nekilnojamojo ir (arba) kilnojamojo turto, nedirba ir negauna pajamų, Vilniaus pataisos namuose atlieka 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-06-13, todėl jo galimybės gauti pajamas yra labai ribotos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas pagal turimas finansines galimybes deda pastangas mokėti teismo priteistą išlaikymą – padengė 4 887,53 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, ieškovo išlaikymo vaikui įsiskolinimas nuo 2015-02-01 iki 2015-06-30 sudaro 579,25 Eur, be to, nors išlaikymą ieškovas mokėjo nereguliariai bei mažesnio dydžio (57,92 Eur (200,00 Lt)), nei buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas padarė išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, be to, ieškovas nėra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, pagal galimybes vykdo savo, kaip tėvo, pareigas.
Iš pridėtos civilinės bylos Nr. N2-5059-563/2009 medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5059-563/2009 pakeistas 2006-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis ir nuspręsta nuo 2009-03-10 išieškoti iš D. M. dukros N. M. išlaikymui po 115,00 Eur (400,00 Lt) periodinių išmokų kas mėnesį iki jos pilnametystės (c. b. Nr. N2-5059-563/2009, b. l. 9–10). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nepilnamečio vaiko motinos, t. y. atsakovės, turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo: atsakovei, remiantis neterminuota darbo sutartimi, sudaryta su UAB ,,Bitė Lietuva“, priskaičiuojamas 1 416,25 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis, išmokama apie 1 070,50 Eur dydžio suma (b. l. 10), nors atsakovės vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra įregistruotos, tačiau atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė MAZDA 3, atsakovė gyvena Vilniuje pas giminaičius, duomenų apie tai, jog moka komunalinius mokesčius ar nuomos mokestį, į bylą nepateikė. Ieškovas nedirba ir pajamų negauna (b. l. 3), Vilniaus pataisos namuose atlieka 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo pabaiga – 2018-06-13 (b. l. 4), neturi registruotino nekilnojamojo ir (arba) kilnojamojo turto (b. l. 28, 30), 2015-01-24 paskolos sutartimi iš fizinio asmens gavo 6 000,00 Eur dydžio paskolą (b. l. 22), laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-10-06 teikė apie 57,92 Eur (200,00 Lt) dydžio išlaikymą vaikui (b. l. 20), 2015-02-09 padengė atsakovei išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 21). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė apriboja ieškovo galimybės dirbti ir gauti pajamas, ieškovo finansinė padėtis yra pasikeitusi, todėl jis negali teikti 2009-10-13 teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui ir yra teisinis pagrindas išlaikymo dydį sumažinti.
Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu, įvertinus padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, buvo pakeistas (padidintas) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimu iš D. M. nepilnametei dukrai priteistas 125,00 Lt dydžio išlaikymas, t. y. nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės priteista po 400,00 Lt periodinių išmokų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, nustatė, jog ieškovo reikalavimas sumažinti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį iki 50,00 Eur (250,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos prieštarauja vaiko interesams, tačiau pripažino, jog pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai yra pagrindas sumažinti išlaikymo dydį iki 70,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teisėjų kolegija nesutinka ne tik su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, nes jis neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, bet ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo dabartinė padėtis – laisvės atėmimo bausmės atlikimas, turi esminę reikmę sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo ir sudaro pagrindą sumažinti nepilnametei dukrai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu priteisto išlaikymo dydį.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.), kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-17 nutarimu Nr. 615 nuo 2015-07-01 patvirtinta 325,00 Eur, dydis. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimo priėmimo metu ieškovas taip pat teigė, jog yra bedarbis, neišgali teikti nepilnametės dukters motinos reikalaujamo dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dėl to, kad yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą ir dėl šios priežasties yra suimtas (c. b. Nr. N2-5059-563/2009, b. l. 42, 51). Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu buvo pripažinta, kad ieškovas galės teikti tuo metu priteistą 115,00 Eur (400,00 Lt) išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 115,00 Eur (400,00 Lt) dydžio išlaikymas buvo priteistas tuo metu, kai nepilnametei ieškovo ir atsakovės dukrai buvo 7 metai. Neabejotina, kad nepilnametės mergaitės, kuriai šiuo metu yra beveik 13 metų, būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir pan., tik padidėjo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis), todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovė, turinti nuolatinį pajamų šaltinį, gaunanti 1100,00 Eur mėnesines pajamas bei neturinti kreditinių įsipareigojimų ar kitų prievolių, turėtų prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti didesne apimtimi. Teisėjų kolegijos nuomone, nors bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis geresnė nei ieškovo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė turėtų išlaikyti nepilnametį vaiką dar didesne apimtimi, laikytina nepagrįsta. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog ieškovas savo kaltais tyčiniais veiksmais prisidėjo prie savo situacijos pabloginimo, o aplinkybės, kad ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti dukteriai atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent jos minimalius vystymosi poreikius. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo neatsakingumas, bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikoma priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą (CK 3.192 str. 2 d.). Be to, ieškovo pateikta Vilniaus pataisos namų 2015-01-30 pažyma, kad jis atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose šiuo metu nedirba ir negauna pajamų, nėra pakankama konstatuoti jo galimybės dirbti pataisos namuose ir gauti papildomų pajamų apribojimą (CPK 178 str.). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Ieškovo neatsakingumas, dėl paties ieškovo kaltės – nusikalstamos veikos padarymo, prarasta galimybė dirbti visavertį darbą bei ieškovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti laikoma priežastimis, pateisinančiomis išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo atliekamą laisvės atėmimo bausmę pripažino aplinkybe, lemiančia mažesnį iš jo priteistiną nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį bei patvirtinančia ieškovo turtinės padėties pablogėjimą.
Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų laikytini apeliantės nuomone, kuri nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta sąlygų, numatytų CK 3.201 straipsnio 1 dalyje, išlaikymo dydžiui keisti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl padarytų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.).
Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinėje instancijoje atsakovė nepateikė, todėl jos patirtų išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas.
Pagal bylos duomenis, teikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, ieškovas žyminio mokesčio sumokėjęs nebuvo, todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovo turėtų būti priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 2 d.).
Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, žyminio mokesčio sumokėjusi nebuvo, nes yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl apeliacinį skundą patenkinus visiškai, iš ieškovo turėtų būti priteistinas 12,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 83 str. 2 d., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str., 96 str. 5 d.). Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo valstybės naudai, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo procesinį elgesį (procesinėmis teisėmis ieškovas naudojosi sąžiningai), taip pat tai, jog valstybė nepatyrė papildomų išlaidų etapuojant ieškovą iš pataisos namų į teismo posėdžius bei atsižvelgusi į ieškovo turtinę padėtį, pajamų neturėjimą, prievolės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai buvimą, siekdama nepabloginti šiuo metu sudėtingos ieškovo turtinės padėties, bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) iš ieškovo valstybės naudai nepriteisia (CPK 96 str. 5 d., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. M. ieškinį atmesti.