- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2-1369-669/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01173-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Marius Gricius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl informacijos skelbimo informavimo priemonėse uždraudimo ir prašo uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbti bet kokią informaciją susijusią su baudžiamosios bylos Nr. 53-1-00224-10 nagrinėjimu, kurioje M. K. yra kaltinamas dėl sukčiavimo iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad ieškovui yra surašytas kaltinamasis aktas, baudžiamojoje byloje Nr.53-1-0024-10, dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d. Konstatuoja, kad po 2011-08-03 vykusio viešo teismo posėdžio, kurio metu kaip žiūrovai dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-08-05 Plungės rajono vietiniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) pasirodė straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Straipsnis buvo paviešintas ir tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Minėtame straipsnyje ieškovas yra lyginamas su Ostapu Benderiu, netiesiogiai vadinamas sukčiumi, gražiai prisistatantis ir gerą iškalbą turintis asmuo, ant kurio „kabliuko kartais užkimba patiklūs žmonės“, be to, straipsnyje aprašomi nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių matyti, kad ieškovas įvardijamas kaip nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tai yra apgavęs nukentėjusiuosius ir tokiu būdu neteisėtai užvaldęs jų pinigus. Anksčiau laikraštyje buvo išspausdintas ir J. V. laiškas, kuriame ieškovas įvardijamas kaip „blefoinžinierius“. Ieškovas nurodo, kad straipsniuose yra pateikiama jo asmenį žeminanti informacija, jis yra šmeižiamas, įžeidžiamas jo orumas. Straipsnyje taip pat yra minima ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra ieškovas, kuri yra sėkmingai veiklą vystanti įmonė ir tokios informacijos pateikimas neigiamai veikia jos reputaciją, įmonė prarado dalį klientų ir patyrė nuostolių.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad nepateikė įrodymų, kokius nuostolius patyrė po atsakovo straipsnio paskelbimo spaudoje ir internetinėje svetainėje. Duomenys apie ieškovą buvo gauti viešame teismo posėdyje, todėl atsakovas nurodo, kad jis nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3d., todėl ieškinį prašo atmesti, kaip nepagrįstą.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas advokatas M.Gricius palaikė atsakovo poziciją.
Atsakovo atstovas Ž. P. pritarė advokato nuomonei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš prevencinio ieškinio turinio matyti, kad ieškovas yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00224-10 ir, kad ši byla nagrinėjama Plungės rajono apylinkės teisme, viešame teismo posėdyje. Tuo tarpu viešosios informacijos rengėjų tikslas yra skleisti informaciją, informuoti visuomenę ją dominančiais ir aktualiais klausimais. Atsižvelgiant į teismo posėdžio viešumą, kuriame nagrinėjama baudžiamoji byla bei į visuomenės teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti, atsakovė turi teisę domėtis su ieškovo veika susijusiais klausimais ir apie tai informuoti visuomenę.
Įstatymas numato, kai yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (LR Civilinio kodekso 6.255 str. 1d.).
Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. LR LAT CBS teisėjų kolegija 2008 02 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-73/2008 nurodė, kad realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Šiuo atveju taikytina bendroji įrodinėjimo taisyklė, suformuluota LR Civilinio proceso 178 straipsnyje tvarka. Tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė.
Atsakovo, kaip viešosios informacijos rengėjo, veiklą bei atsakomybę reglamentuoja Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos, LR Visuomenės informavimo įstatymo bei kitų teisės aktų atitinkamos nuostatos, o nagrinėjant šalių ginčus, taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus teisių Teismo praktika. Vis dėl to žurnalistų teisė informuoti visuomenę bendrojo intereso klausimais nėra absoliuti. Kitų asmenų reputacija ir teisės gali būti pagrindais fundamentaliajai žiniasklaidos teisei apriboti. Europos Žmogus Teisių Teismas laikosi požiūrio, kad žurnalistai privalo veikti sąžiningai, pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikydamiesi žurnalistinės etikos reikalavimų (žr., Rumyana Ivanova v. Bulgaria, no. 36207/03, § 61, 2008 m. gegužės 14 d. sprendimas; mutatis mutandis, Bladet Tromsø and Stensaas v. Norway [GC], no. 21980/93, § 65, ECHR 199-III).
Be to, EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą (EŽTT 2006 08 10 d. sprendimas byloje Nr. 21040/02, 2007 07 12 d. byloje Nr.16657/03 ir kt.). Tačiau duomenų, kad ieškovas dėl atsakovo publikacijų kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, ar būtų reiškęs reikalavimus, vadovaudamasis LR CK 2.24 str., dėl įvardijamo neetiško spaudos atstovo rašymo, nėra.
Todėl laikytina, kad ieškovo atstovo teiginiai, kad atsakovas neetiškai skleisdamas iškraipytą informaciją apie ieškovą, siekia suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie M. K., daro jam žalą, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimas), asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei; įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas.
Vertinant, ar paskelbta informacija diskredituoja pareiškėją, svarbu atsižvelgti į publikacijų paskelbimo tikslą ir viešosios informacijos rengėjų elgesį, t.y. ar viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas tam tikras žinias, siekė įžeisti asmenį, apie kurį buvo paskelbta informacija, ar atvirkščiai - siekė sąžiningai informuoti visuomenę apie tam tikrą įvykį.
Ieškovo prevencinio ieškinio dalykas yra draudimas atsakovui skleisti bet kokią informaciją apie ieškovą, tačiau tokiam reikalavimo pagrindui pagrįsti ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios pateisintų tokio absoliutaus draudimo - skleisti bet kokią informaciją apie ieškovą, taikymą. Europos Žmogus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismai, ribodami spaudos teisę į saviraiškos laisvę, turi nustatyti, ar apribojimas atitinka primygtinį socialinį poreikį ir ar pateikiami svarbūs ir pakankami motyvai ribojimo priemonėms pateisinti, o šios priemonės yra proporcingos siekiamiems teisėtiems tikslams ( Perna v. Italy, no. 48898/99, § 39, ECHR 2003-V; cituotas sprendimas Cump?n? and Maz?re v. Romania, § 88, Chauvy and Others v. France, no. 64915/01, § 70, ECHR 2004-VI)). Teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendžia, kad ieškovas nenurodė svarbių ir pakankamų motyvų spaudos teisei į saviraiškos laisvę riboti, nes uždraudus atsakovui skleisti bet kokią informaciją apie ieškovą, akivaizdžiai būtų pažeista ne tik atsakovo teisė į saviraiškos laisvę, bet ir visuomenės teisė gauti informaciją, o tai yra socialiai neteisinga ir teismas negali uždrausti daryti tai, kas reglamentuota įstatymu, todėl ieškovo reikalaujamos priemonės nelaikytinos proporcingomis siekiamiems tikslams.
Ieškovas, užuot įrodinėjęs prevencinį ieškinį, kėlė argumentus dėl garbės ir orumo gynimo. Dispozicijos teisė, kokią savo teisių gynimo būdą pasirinkti, priklauso ieškovui. Šiuo atveju, kai ir minėta, ieškovas pasirinko CK 1.138 str. 1 dalyje numatytą savo teisių gynimo būdą ir pareiškė prevencinį ieškinį, o ne ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo. Nesant materialinio teisinio reikalavimo dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės bei žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą, teismas neturi pagrindo priimti sprendimo dėl žinių pripažinimo ar nepripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ar žeminančiomis jo garbę ir orumą, priešingu atveju išeitų už ieškinio ribų, būtų pažeistas dispozityvumo ir teismo bešališkumo principas.
Civilinių teisių gynimo būdą pasirinko ieškovas, pareikšdamas prevencinį ieškinį (CK1.138 str. 1d. 3p., 6.255 str. 1d.), kurio esmė yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Teismo nuomone, ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neįrodo, kad yra realus pavojus, kad ateityje atsakovas darys kažką prieštaraujančio įstatymui ir dėl to gali būti padaryta žalos, todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami teismo išvadai, jog yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos ieškovui, todėl ieškovo prevencinis ieškinys atmestinas (LR Civilinio proceso kodekso 177, 178 str. str.).
Priimant sprendimą atsakovo naudai, iš ieškovo priteistinos UAB “(duomenys neskelbtini)” išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1d. 6p.). Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus, kad atsakovas UAB “(duomenys neskelbtini)” už atstovo darbą advokato Mariaus Griciaus kontorai sumokėjo 2000 Lt.
Teismui pateiktoje 2011-10-17 sąskaitoje už advokato teisines paslaugas Nr. 9, detalizuota, kad atsakovas sumokėjo advokatui 200 Lt už teisines konsultacijas ruošiantis bylai, 1600 Lt už procesinių dokumentų suruošimą ir 200 Lt už atstovavimą teisme. Tačiau teismui civilinėje byloje nėra pateikta rašytinių dokumentų, kuriuos būtų pateikęs advokatas. Pažymėtina, kad civilinė byla teisme iškelta 2011-09-15, atsakovo atsiliepimas į ieškinį gautas 2011-09-19, o advokato M.Griciaus ir atsakovo atstovavimo sutartis sudaryta tik 2011-10-03. Todėl teismas vertindamas pateiktus įrodymus laiko teisingu pripažinti būtinomis bylinėjimosi išlaidomis sumas už teisines konsultacijas ir už atstovavimą teisme, o 1600 Lt išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti ir, prašymas šioje dalyje netenkintinas (LR CPK 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str. 5 d., teismas,
nusprendžia:
Ieškovo M. K. prevencinį ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. K. atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400,00 Lt (keturis šimtus ir 00 centų) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.