Telšių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas A. Š. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas žemės sklype Nr. 94, esančiame ( duomenys neskelbtini), priklausančiame R. K., nustatyti 4,25 kv. m. ploto ir 0,70 m. pločio bei 6,08 m. ilgio priėjimo prie jam priklausančio šiltnamio, esančio sodo žemės sklype Nr. 95, ( duomenys neskelbtini), servitutą tarp koordinačių žemės sklypo plane pažymėtų taškais 4 ir 13, skirtą patekti prie ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančio šiltnamio ( duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1989 m. įsigijo sodo žemės sklypą Nr. 95 sodininkų bendrijoje( duomenys neskelbtini), kuriame 1990 m. suderinęs su gretimo sodo sklypo Nr. 95 savininku buvo iškastas šulinys, pastatytas šiltnamis mažesniu nei metro atstumu nuo kaimyninio, šiuo metu atsakovei priklausančio, žemės sklypo ribos. Su buvusiu kaimyninio žemės sklypo savininku susitarė, jog šuliniu naudosis bendrai. Atsakovė R. K. įsigijo kaimyninį žemės sklypą 2005 m. Iki 2011 m. ieškovas esant reikalingumui, kelis kartus per metus per atsakovės sklypą galėjo prieiti prie šiltnamio, o 2011m. palei sklypų ribas atsakovė užtvėrė tvora ir taip apribojo jam galimybę tinkamai prižiūrėti šiltnamį jos sklypo pusėje. Ieškovas laiko, jog turi teisę patekti prie šiltnamio tokiomis sąlygomis ir tvarka, kokiomis patekdavo buvus pirmiau žemės sklypo savininkams. Nurodo, kad nors šiltnamio durys yra nukreiptos į jo žemės sklypo pusę ir jis netrukdomai gali į jį įeiti bei naudotis pagal paskirtį, negalėdamas patekti į svetimą sklypą, jis negali prižiūrėti šiltnamio sienos, besiribojančios su kaimynų sklypu. Atsakovei R. K. užtvėrus tvorą ties savo sklypo riba, ieškovas negali patekti prie šiltnamio nuo jos žemės sklypo pusės ir taip užtikrinti tinkamą naudojimą bei priežiūrą esant būtinumui dažyti karkasą ar keisti sudužusius stiklus. Nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis šiltnamiu. Nuosavybės teisė į šiltnamį gali būti įgyvendinta tik apribojus atsakovės nuosavybės teises. Atsakovė tarpusavio susitarimu nustatyti servitutą atsisakė.

Atsakovė R. K. pateikė priešinį ieškinį, prašydama įpareigoti ieškovą A. Š. pašalinti atsakovės nuosavybės teisės pažeidimus, įpareigojant ieškovą išpjauti jo žemės sklype, esančiame sodininkų bendrijoje( duomenys neskelbtini), šalia R. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio toje paęioje sodininkų bendrijoje, ( duomenys neskelbtini), ribos augančius medžius – tujas, trešnes; nugriauti šiltnamį, malkinę; gauti atsakovės sutikimą dėl namo, esančio per arti atsakovės sklypo; priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti; taip pat 2000 Lt moralinės žalos atlyginimui. Teisme šių savo reikalavimų ji atsisakė. Atsakovė R. K. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, nenurodė ypatingai svarbių priežasčių, dėl kurių nenustačius servituto, būtų neįmanoma naudotis jam priklausančiu šiltnamiu. Nurodo, jog ieškovas į šiltnamį gali patekti per savo sklypą, todėl gali juo pilnai naudotis. Pažymėjo, kad ieškovas pilnai naudojasi šiltnamiu, nes įėjimas į jį yra per jam priklausantį žemės sklypą. Mano, kad ieškovas jau statydamas šiltnamį ant kaimyninio žemės sklypo ribos žinojo, jog gali kilti problemų jį naudojant ir aptarnaujant. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė A. G. pabrėžė, jog nustačius servitutą, turi būti sprendžiama dėl atlyginimo už servitutą atsakovei priteisimo. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą.