Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

B. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), duomenų apie baustumą administracine tvarka ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė surašė B. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir ATP protokolas) pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016-09-05, 14 val., Šilutės r., Tarvydų k., ji aptvėrė elektriniu piemeniu ir savavališkai naudojo valstybinį žemės plotą 0,47 ha, Šilutės skyriaus vedėjo 2016-03-24 įsakymu Nr. 17VĮ-590-(14.17.2) suteiktą laikinai naudotis K. P..

Byla grąžintina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui iš naujo tirti ir naujo administracinio teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 260 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias teisės normas nekartą yra konstatavęs, kad viena administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra tai, kad jame yra formuluojamas kaltinimas. Juo yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Taigi, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus. Vykdant šios teisės normos nuostatas, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti pateikiamas aiškus kaltinimas pagal inkriminuojamosios teisės normos dispoziciją, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę gintis nuo jam reiškiamo kaltinimo, o tai daryti įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima aiškiai suvokti už kada ir kokią konkrečiai padarytą veiką norima taikyti administracinę atsakomybę.

ATPK 45 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda už veiksmus - savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą - padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Iš surašyto protokolo neaišku ar kaltinimas B. M. suformuluotas kaip asmeniui, baustam administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, tokiu atveju byloje nėra duomenų ar B. M. sumokėjo administracinį nurodymą, o jei ne - ar buvo priimtas nutarimas; ar kaltinimas suformuluotas dėl to, kad po įspėjimo raštu vengė grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą. Tokiu atveju netiksliai suformuluotas kaltinimas.

Institucijos pareiga tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pateikti teismui būtinus faktinius duomenis bylai teisingai išspręsti, kaip to reikalauja ATPK 260 straipsnio nuostatos. Tačiau byloje neapklausti K. P., kuriam leista laikinai naudotis valstybine žeme, ir I. M., kuris, B. M. teigimu, pastarajai leido naudotis žemės sklypu, kaip nuosavu. Nesant šių faktinių duomenų nėra galimybės apskritai tinkamai kvalifikuoti B. M. veiksmus ir konstatuoti apie administracinio teisės pažeidimo įvykio buvimą.

Be to, atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2016-03-24 įsakymą Nr. 17VĮ-590-(14.17.2), kuris nurodomas B. M. kaltinime, K. P. suteikta laikinai naudotis 0,47 ha žeme, esančia (duomenys neskelbtini), o leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje nurodyta, kad K. P. leidžiama naudotis 0,47 ha žeme, esančia (duomenys neskelbtini). Šie prieštaravimai nepašalinti.

Institucijos pareiga tiksliai apibrėžti kaltinimo ribas, tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pateikti teismui būtinus faktinius duomenis bylai teisingai išspręsti, kaip to reikalauja ATPK 260 straipsnio nuostatos.

Aukščiau paminėti įstatymo pažeidimai yra esminiai, kurie atima galimybę teismui patikrinti pareikštą kaltinimą ir suvaržo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, todėl laikytina, kad nėra galimybės bylos nagrinėti iš esmės teisme ir ji grąžintina protokolą surašiusiai institucijai iš naujo tirti ir naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Grąžinti bylą, kurioje B. M. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui iš naujo tirti ir naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.