Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir nubaustas 1500 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad jis, būdamas baustas 2013-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už LR ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, 2015-04-04 apie 01.55 val., būdamas neblaivus – 1,10 prom., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiavo Pylimo g. – Klaipėdos g., Vilniuje. Šiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Apylinkės teismas, pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė R. K. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 130² str. sankcijoje, be automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad šis automobilis yra UAB „Mogo“ nuosavybė, todėl įstatyme numatytas privalomas jo konfiskavimas nubaustų ne R. K., o UAB „Mogo“.

2015-05-18 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinį duomenų banką transporto priemonė „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Mogo Lt“ ir R. K., todėl apelianto manymu, teismas privalėjo įtraukti į bylos procesą ir antrąjį savininką – UAB „Mogo Lt“, – kad jam būtų sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu, būdamas neaktyvus, nutolo nuo teismų formuojamos praktikos. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo neaktyvų vaidmenį patvirtina ir tai, kad paskirta R. K. administracinė nuobauda – 1500 eurų bauda – viršija ATPK 130² str. sankcijos ribas, tai yra minėto straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo 1158 eurų iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu, arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu, tačiau duomenų, kad R. K. negali būti skiriamas administracinis areštas byloje nėra, todėl, apelianto manymu, apylinkės teismas neteisingai taikė įstatymą, kadangi paskirta R. K. nuobauda neatitinka ATPK 30 str. 1 d. nuostatų.

2015-06-09 Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „Mogo Lt“ direktoriaus M. S. atsiliepimas į Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

R. K. padaryta veika pagal šį straipsnį kvalifikuota tinkamai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimu nekonfiskuoti automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini)

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką asmeniui, padariusiam ATPK 130² straipsnyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą, transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda, skiriama nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso teisės pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui, tačiau transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Taigi, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Be to, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad apeliantas skunde nurodydamas, kad automobilis „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Mogo Lt“ ir R. K., neteisingai suvokia – kas yra lizingo (finansinės nuomos sutartis) ir kas pagal šią sutartį yra tikrasis automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas. Šiuo konkrečiu atveju automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra lizingo davėjas UAB „Mogo Lt“, o lizingo gavėjas R. K. yra tik teisėtas šio automobilio valdytojas. Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo davėjas (dažniausiai – Lietuvos komercinių bankų įsteigtos lizingo bendrovės) tokiais atvejais veikia kaip tarpininkas tarp daikto pardavėjo ir lizingo gavėjo. Tai yra pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 567 str. 1 d.).

Nors Civiliniame kodekse nėra tiesioginės teisės normos įpareigojančios lizingo davėją garantuoti lizingo gavėjui netrikdomą lizingo dalyko valdymą ir naudojimą visa lizingo sutarties laikotarpį, bet įstatymas suteikia lizingo davėjui teisę ir galimybę, užtikrinti netrukdomą lizingo gavėjo daikto valdymą, ribojant trečiųjų asmenų reikalavimo teises, nukreiptas į lizingo dalyką. Čia įrodomąja priemone yra tai, kad lizingo dalykas yra visų pirma lizingo davėjo nuosavybė, ir iš jo negali būti išieškoma pagal trečiųjų asmenų ar lizingo gavėjo kitų kreditorių reikalavimus pirma eile, jei yra įregistruota finansinio lizingo sutartis (CK 6.572 straipsnio 1 dalis).

Taigi, atsižvelgus į lizingo teisiniams santykiams būdingą specifiką, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad lizingo davėjas ir automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas (UAB „Mogo Lt“), perduodamas pagal lizingo sutartį šį automobilį valdyti ir naudotis, R. K., buvo nepakankamai atidus protingas ir rūpestingas ir turėtų atsakyti už tai, kad lizingo gavėjas ir teisėtas automobilio valdytojas (R. K.) pažeidė KET taisykles ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., kadangi įstatymas įpareigoja lizingo gavėją sutarties dalyku naudotis ir jį išlaikyti rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jį tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus jo pakeitimus (CK.6.571 4 d.). Taip pat įstatymas numato, kad ir už trečiųjų asmenų patirtą žalą dėl lizingo sutarties dalyko naudojimo atsako lizingo gavėjas (CK 6.572 str. 4 d.). Taigi apylinkės teismo sprendimas, netaikyti automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio (UAB „Mogo Lt“), konfiskavimo, atitinka formuojamai teismų praktikai, kadangi, kaip teisingai nurodyta skundžiamojoje nutartyje, šio automobilio konfiskavimas nubaustų ne R. K., o lizingo davėją UAB „Mogo Lt“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad apylinkės teismas nepranešė apie teismo posėdį ir į jį nekvietė automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini), savininką (UAB „Mogo Lt“), pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Mogo Lt“ buvo tinkamai informuota apie 2015-04-29 8.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme 015 salėje vyksiantį posėdį (b.l. 16), UAB „Mogo Lt“ direktorius raštu nurodė, kad negali dalyvauti teismo posėdyje ir pateikė paaiškinimus dėl faktinių administracinės bylos aplinkybių (b.l. 17-18), todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai yra taip pat yra nepagrįsti ir atmestini, nes pagal Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. ir formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nėra privalomas. Tai jo teisė, ir asmuo turi būti informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai. Jis privalo domėtis bylos eiga. Neįvykdęs šios pareigos, jis negali remtis tuo, jog jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus (Administracinė byla N-261-566/2011 ir kt.). Kadangi UAB „Mogo Lt“ nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, apie teismo posėdį jis buvo informuotas tinkamai, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir nurodė, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje, nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Mogo Lt“, nebuvo sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus.

Dėl paskirtos R. K. baudos dydžio

Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais jog apylinkės teismo paskirta R. K. administracinė nuobauda – 1500 eurų bauda – viršija ATPK 130² str. sankcijos ribas, duomenų, kad R. K. negali būti skiriamas administracinis areštas byloje nėra, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir neteisingai paskyrė R. K. 1500 eurų baudą, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutarimas keistinas ir R. K. skirtina 1448 eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą. Sumažinti R. K. paskirtą baudą nuo 1500 eurų iki 1448 eurų.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.