Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. C., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi D. C., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas D. C. buvo tęsiamas to paties teismo nutartimis, paskutinį kartą – 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi D. C. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismas padarė išvadą, kad D. C. psichikos sveikatos būsena nėra pagerėjusi ir stabili, todėl jį dar reikalinga stebėti ir gydyti stacionare.

4. Teismo posėdyje N. C. ir prokuroras iš esmės prašė skundą atmesti. N. C. tik atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jos sūnaus būklė yra žymiai pablogėjusi dėl pernelyg didelio jam leidžiamų vaistų kiekio.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Iš skundo turinio galima suprasti, kad, D. C. įsitikinimu, jo psichikos sveikatos būsena yra pagerėjusi, todėl jam šiuo metu taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gali būti pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Su šiuo reikalavimu apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Tuo tarpu apylinkės teismo išvada, kad D. C. psichikos sveikatos būsena nėra pagerėjusi, todėl šiuo metu nėra galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta byloje esančių duomenų visumos išsamiu vertinimu ir pakankamai motyvuota. Šiai išvadai apygardos teismas pritaria.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

8. Bylos duomenimis, D. C. buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas ir šia liga jis serga nuo (duomenys neskelbtini) m. Per visą šį laikotarpį D. C. psichiatrinėje ligoninėje buvo gydytas 8 kartus, taip pat prižiūrimas psichiatro ir socialinio darbuotojo. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo D. C., pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 2 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad 2019 m. balandį D. C. liga paūmėjo – jis tapo pakilios nuotaikos, blogai miegojo, jo veikla neproduktyvi, mąstymas pagreitintas; jam koreguotas gydymas, kurio eigoje nuotaika lyginosi; šiuo metu jo emocijos, mąstymas stokoja adekvatumo, nuoseklumo, logikos, nuotaika nebloga, ateities planai nerealūs, išsako savęs pervertinimo idėjas, nekritiškas (3 b. l.). Todėl Komisija rekomendavo pratęsti D. C. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios ligoninės atstovė apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos išvada. Ji teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pagal dabartinę psichikos sveikatos būseną D. C. negalėtų būti gydomas ambulatoriškai (18-19 b. l.). Iš to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį D. C. gydymą stacionare dėl to, kad jo psichikos sveikatos būsena nepagerėjo, jo pavojingumas neišnyko. Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos sveikatos būsena pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju skunde D. C. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos sveikatos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad D. C., nors formaliai jis to neneigia, tačiau nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms. Apylinkės teismo posėdyje apklausti D. C. tėvai dėl jo nepakankamai stabilios psichikos sveikatos būsenos juo rūpintis ir prižiūrėti šiuo metu nesutinka. Iš esmės tą patį N. C. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Tik, pasak jos, jam neatitaikomi reikalingi vaistai, jų skiriama gerokai per daug. Būtent dėl to jis dabar yra suirzęs labiau nei bet kada. Įvertinęs šiuos duomenis, skundą nagrinėjantis apygardos teismas, atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad D. C. psichikos sveikatos būsena esmingai nepagerėjo – ji išliko nestabili, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jam buvo pratęstas pagrįstai.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. C. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas ne tik dėl nestabilios jo psichikos sveikatos būsenos, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant D. C. ambulatoriškai be jokios jo priežiūros iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti D. C. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.