Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 59-270 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 59-270 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde pažymima, kad žemesnės instancijos teismas nepateikė jokių sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo motyvų, toks precedentas yra ydingas, todėl turi būti panaikintas. Taikytos drausminės nuobaudos, nuteistojo nuomone, nėra pakankamas pagrindas tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui.

Skunde nurodoma, kad paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, stiprėja motyvacija būti laisvėje, sumažinama recidyvo rizika. Taip asmuo pradeda gyventi sąžiningo ir doro piliečio gyvenimą. E. M. pasižada vykdyti visus teismo paskirtus įpareigojimus ir laikytis lygtinio paleidimo sąlygų, nepažeisti teisės ir moralės normų.

Skunde kritikuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalies sąvoka „toliau taisyti asmenį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą“. Nuteistojo nuomone, asmens „pataisymo“ sąvoka yra iš esmės ydinga. Bausmių vykdymo tikslas yra ne asmens „taisymas“, o jo integracinių gebėjimų skatinimas. Nuteistojo elgesys laisvėje turi būti prognozuojamas pagal jo elgesį įkalinimo įstaigoje. Nėra aišku ir tai, kokie nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti vertinami.

Skunde taip pat pažymima, kad lygtinis paleidimas priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai įvertinus BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Skirtingai nei nurodo nuteistasis, žemesnės instancijos teismas savo sprendimą grindė konkrečiais motyvais, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis nėra pakankamas, laisvės atėmimo įstaigoje jam devynis kartus buvo taikyta drausminė atsakomybė, anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas pastarasis pažeidė, nusikaltimai sunkėjo, buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, nusikaltimus vykdė veikdamas grupėje, padaryta nusikalstama veika pasižymi išskirtiniu pavojingumu – buvo nukreipta į vieną didžiausių įstatymo saugomų vertybių – žmogaus gyvybę, padaryta žala neatitaisoma, paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, savo kaltę asmuo pripažino tik iš dalies, liko atlikti beveik 5 metai laisvės atėmimo bausmės.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, E. M. Panevėžio apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – 1961 m. BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 8 punktą laisvės atėmimu devyniolikai metų, konfiskuojant visą jo turtą, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, konfiskuojant ½ jo turto, 278 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams; vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, šios bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir paskirtas laisvės atėmimas devyniolikai metų, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį – vienerius metus laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, konfiskuojant visą jo turtą. Nuteistasis E. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartimi atmestas E. M. apeliacinis skundas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartimi atmestas E. M. kasacinis skundas.

Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi E. M. veikos iš 1961 m. BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 8 punkto, 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, nustatyta nauja bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, ir E. M. nustatyta nauja bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų. Nutarta E. M. laikyti pavojingu recidyvistu.

Bausmės pradžia: 2001 m. gruodžio 3 d.

Bausmės pabaiga: 2021 m. gruodžio 3 d.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Skirtingai nei nurodoma skunde, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra vartojama asmens „pataisymo“ sąvoka, todėl jos analizė nėra tikslinga.

Nuteistasis E. M. 3/4 dalį bausmės atliko 2016 m. gruodžio 3 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau svarstymo metu ši įstatyme numatyta bausmės dalis dar nebuvo atlikta, todėl svarstyta taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nes, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. E. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (30 balų). Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 3 dalyje numatytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš 2016 m. lapkričio 7 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-222 matyti, kad E. M. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo, priklausomybių gydymo, bendravimo įgūdžių formavimo – lavinimo, psichologinio konsultavimo ir kitose programose, taip pat religinio pobūdžio ir kitokiuose užsiėmimuose. Yra devynis kartus skatintas. Pilnai prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus. Nuteistojo ateities planai aiškūs ir konkretūs – ir toliau planuoja dalyvauti Tikėjimo žodžio veikloje, užsiregistruoti darbo biržoje ir susirasti darbą medienos apdirbimo srityje. Vis dėlto apie realią galimybę įsidarbinti laisvėje jokių duomenų nėra, galimybė įsidarbinti nurodoma, kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Yra įgijęs profesinį vidurinį išsilavinimą bei staliaus, statybininko ir dailidės specialybes, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo elektros įrenginių remontininko ir avalynės gamintojo specialybes, pataisos įstaigoje dirba ūkio skyriuje sandėlininku, iki įkalinimo taip pat dažniausiai dirbo, darbui motyvuotas, supranta darbo naudą. 2016 m. spalio 12 d. pažymoje dėl vykdomųjų raštų nurodoma, kad įstaiga nuteistojo E. M. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Nėra socialiai atsiskyręs, bendravimo problemų neturi, bendrauja nuoširdžiai, aktyviai lanko religinius užsiėmimus, turi bendraminčių, atsiriboja nuo neigiamos įtakos, diskriminacinių nuostatų nėra, per visą bausmės atlikimo laiką agresija pasireiškusi nebuvo, alkoholio vartojimo atvejų neužfiksuota. Socialinius ryšius palaiko su motina ir broliais, skambindamas telefonu ir bendraudamas laiškais. Nuteistasis po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ketina gyventi pas motiną, yra gautas motinos sutikimas, esamos sąlygos yra tinkamos taikyti intensyvią priežiūrą, E. M. nuostatos į priežiūrą teigiamos. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai.

Tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jo padarymo aplinkybės, požiūris į nusikalstamos veikos pasekmes. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

E. M. anksčiau teistas tris kartus (pirmą kartą – 23 metų), vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygas pastarasis pažeidė, padarė nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas reiškia, kad nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teistumui. Nuteistasis nusikalto veikdamas grupėje, pats pripažįsta, kad jis broliui pasiūlė nusikalsti, paskutinieji nusikaltimai yra išskirtinai pavojingi, smurtiniai, iš anksto planuoti, E. M. pripažintas pavojingu recidyvistu, jo darytos nusikalstamos veikos sunkėjo. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys lygtinio paleidimo klausimui spręsti, aukštesnės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės apibūdina nuteistojo kriminalinę praeitį ir visumoje yra reikšmingos. Bausmės atlikimo metu jis devynis kartus pažeidė režimo reikalavimus, penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu E. M. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau padaryti režimo reikalavimų pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytų taisyklių. Asmeniui taikytos drausminės nuobaudos neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau yra svarbios nuteistojo asmenybei apibūdinti. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė dėl finansinio trūkumo, nors būdamas laisvėje dažniausiai dirbo. Finansinės skolos yra nurodomos kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Žemesnės instancijos teismas vertino šias aplinkybes ir, atsižvelgęs į jų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu E. M. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri teigiamai paveiktų nuteistąjį bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu E. M. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra beveik penki metai.

Taigi, vertinant specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, už tokio pobūdžio nusikaltimą paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies proporciją, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį E. M., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.