Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.; 2.1.3.1.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.9.; 2.1.4.10.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.4.; 2.9.

2014 m. liepos 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje

E. Z.(a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 2 kartus baustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2014-04-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, 2 kartus baustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. ir A. M. buvo kaltinami tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent, kad jie:

2013 m. liepos 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje apgadino S. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė abu galinio vaizdo šoninius veidrodėlius, išdaužė keleivio pusės galinį durelių stiklą, vairuotojo durelių lango stiklą, subraižė visą kėbulą, sulaužė priešrūkinį žibintą, tuo padarydami S. V. 3964,07 Lt turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Kaltinamasis E. Z. padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Viskas prasidėjo dėl šuns. 2013-07-10 S. V. savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ mirtinai partrenkė jo šunį. Tai įvyko prie jo namų. S. V. nesustojo atsiprašyti. Po 3 dienų, 2013-07-13 apie 13-14 val. nuėjo su A. M. pas S. V. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Beldėsi į jo namus ir išdaužė verandoje langą. Nieko namuose nebuvo ir jie nuėjo namo. Jie sutiko pakeliui D. V. (D. V.). Kitą dieną atvažiavo policija ir dar vienas automobilis. Policija jį pakvietė į savo automobilį, surašė jam ir A. M. protokolą už sudaužytą verandos langą, skyrė 50 litų baudą. Jie atsiprašė dėl to. Po to prasidėjo S. V. ir jo draugo P. grasinimai, kad sumokėtų 10 000 litų. S. V. su juo nebendravo. Niekas su jais nekalbėjo dėl automobilio apgadinimo. Jis nekalbėjo su policijos pareigūnu I. dėl automobilio apgadinimo. Jis jam naktį rodė kažkokias nuotraukas. S. V. automobilis prieš tai jau buvo apgadintas. Jis nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Jis pasirašė, kad gailisi dėl langų apgadinimo. Jis gavo 50 litų administracinę nuobaudą kitą dieną po įvykio. Jie buvo praėję pro automobilį, kuris stovėjo prie kelio. Nieko jam nepadarė. Jo pusbrolis A. B. norėjo dar pirkti tą automobilį. Po įvykio automobilis stovėjo dar kokius 3 mėnesius. Paskui S. V. pasiėmė jį. Jie nuėjo tik po 3 dienų aiškintis su S. V., nes jis retai būdavo namuose. Pamatė prie jo namų džipą, tai pagalvojo, kas jis yra namuose. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo uždarytas. Ten aptverta teritorija. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo ant kelio, neaptvertoje teritorijoje. Galima užeiti pro vartus prie namo.

Kaltinamasis A. M. padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad jis nematė jokių nuotraukų. Liepos 10 dieną viskas buvo taip, kaip papasakojo E. Z.. Buvo užmuštas šuo. Liepos 13 dieną jis ėjo su E. Z. aiškintis dėl to su S. V. ir išdaužė verandos langus. S. V. nerado namuose. Tą matė kaimynė - sena moteris. Kai išėjo iš kiemo, sutiko sankryžoje D. V. ir su juo tik pasisveikino. Automobilio jie negadino. Jis kažką pasirašinėjo, o ką - nematė. Jokiam pareigūnui dėl automobilio neprisipažino. Prisipažino dėl išdaužto verandos stiklo. Policijos pareigūnas nieko neklausė dėl automobilio. Gal pareigūnas ne taip suprato. Su niekuo iš policijos nebendravo dėl automobilio apgadinimo. Jis nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, nes nieko nepadarė. Tai buvo E. Z. šuo. Tą dieną važiavo pasikalbėti su S. V. dėl šuns. Visą vasarą jis gyveno pas E. Z., todėl ėjo kartu su juo viską išsiaiškinti. Jis neatsimena, kodėl ėjo po trijų dienų. Buvo blaivūs. Kai atvyko į vietą, tai beldėsi į langus, o netyčia iškrito langai. Iki įvykio jis buvo tik iš matymo matęs S. V.. E. Z. irgi iki to neturėjo jokių reikalų su juo. Jis bendravo su pareigūnu I. dėl lango. Pareigūnas rado pirmą E. Z.. Po to jis nuvyko į komisariatą. Pareigūnas klausė, kam jis išdaužė langą. Pareigūnai jų neklausė dėl automobilio. Klausė tik dėl verandos lango. Nėra jokių pradėtų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu. Tą automobilį jis pamatė tik tą dieną. Jokių jo apgadinimų nematė.

Nukentėjusysis S. V. patvirtino privataus kaltinimo skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad 2013-07-13 buvo apgadintas jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris stovėjo prie tvarto, ant kelio, (duomenys neskelbtini) kaime. Šiuo metu jis ten negyvena, o tuo metu gyveno. Jis aptiko, kad automobilis yra apgadintas, kai grįžo po darbo. Atėjo kaimynė ir pasakė, kad jo automobilis apgadintas. Tie patys kaimynai ir nurodė, kas apgadino automobilį. Jie nesutiko liudyti, nes gyvena tame pačiame kaime ir bijo. Jis iškvietė policiją, kuri nustatė kaltus žmones. Jis nebendravo su kaltinamaisiais. Šio kaimo žmonės nurodė, kas apgadino jo automobilį. Jis gyveno ten neilgai, tai negali nurodyti tų žmonių duomenų. Jis rašė (duomenys neskelbtini) policijos nuovadai apie apgadintą automobilį. Gavo nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Jame nurodyta, kad automobilį apgadino E. Z. ir A. M.. Įvykį matė liudytojas D. V.. Jis bendravo su A. P., kuris jam paaiškino, kad kreiptųsi į policiją. Buvo išdaužti jo automobilio stiklai, nulaužyti veidrodžiai, sudaužytos lempos, apibraižyti šonai. Automobilis iki šiol stovi apgadintas. Jis buvo iškvietęs ekspertus dėl padarytos žalos nustatymo. Buvo kviečiami ir kaltinamieji, bet jie neatvyko. Jam padaryta 3964,07 litų turtinė žala. Tiek kainos atstatymo darbai. Jis prašo priteisti tokią sumą iš kaltinamųjų. Dar prašo priteisti 5000 litų už advokato išlaidas ir 20 000 litų už moralinę žalą. Jis negalėjo naudotis sugadintu turtu, įvykis kainavo daug nervų, jis turėjo išvykti iš to kaimo, jį kaltino įvairiais dalykais. Kai buvo apgadintas jo automobilis, tai jo nebuvo kokias 6 valandas. Jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Išvyko ryte apie 8 val., grįžo apie 19 val. Pagal liudytojo D. V. paaiškinimus, automobilis buvo apgadintas apie pietus. Pastarasis sakė, kad matė kaip buvo apgadintas automobilis. Tas kelias veda iš (duomenys neskelbtini) į kaimą. Nuo kelio automobilis stovėjo apie 3-4 metrus. Kaimynai gyvena tiesiai prieš jo sodybą. Kaimynai jam paaiškino, kad automobilį apgadino to kaimo gyventojai. Po turto sugadinimo jis grįžo po 6 valandų. Iki apgadinimo automobilis stovėjo 2 mėnesius, nes buvo sugedusi greičių dėžė. Jis prašo dar priteisti už pašto išlaidas 407,50 litų. Tą dieną grįžtant iš darbo jis užsuko į (duomenys neskelbtini) kaimą, nuvažiavo nuo pagrindinio kelio 100 metrų, dešinėje bėgo šuo. Jis apvažiavo šunį iš kairės, nepastebėjo, kad jį partrenkė. Liudytojo D. V. parodymai nesąmonė. Jie negrasino jam, nieko iš jo nereikalavo. A. P. jo draugas. Ten yra kelias, stovi du namai. Juose gyvena dvi močiutės, viena iš jų – T.. Jos atsisakė liudyti, nes bijo tų vaikinų. Ėjo šnekos, kad vaikinai badė gyvulius, skriaudė juos. Jis nėra ten vietinis gyventojas, tai nežino jų duomenų. T. konkrečiai nurodė, kad tą padarė E. Z. ir A. M.. Ji nurodė, kad pastarieji mašiną apmetė akmenimis, braižė ją akmenimis, spardė. Jis girdėjo D. V. parodymus. Tikrai nebuvo to, ką jis pasakojo. Jie bendravo su juo, kai jis ėjo pro šalį. Tuo metu buvo daug žmonių. D. V. patvirtino, kad tie vaikinai sudaužė automobilį ir langą. Tą girdėjo visi ten stovintys žmonės. Jie atsisakė liudyti.

Liudytojas J. V. teisme paaiškino, kad 2013 metų liepos mėnesį jis grįžo į Lietuvą, ieškojo nusipirkti nekilnojamojo turto. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) kaime, kur prie kelio stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Keli girti vyrai vartėsi prie to automobilio. Jo nuomone, tas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo „įaugęs į žolę“. Jo sesė statosi sodybą (duomenys neskelbtini) kaime prie Z. namo. Liepos mėnesį jis buvo ten. Toje vietoje bėgiojo Z. šunelis. Jis perbėgo kelią. Dešine puse važiavo džipas. Jis užvažiavo į kairę pusę ir partrenkė šunį, tačiau net nesustojo. Jis pažįsta žmogų iš matymo, tačiau pavardės nežino. Tą džipą vairavo S. V.. Jis matė jo veidą. Jis patyrė šoką, buvo vienas. Nepastebėjo, ar automobilyje buvo dar žmonių. Šuo buvo nedidelis, apie 40 centimetrų ūgio. Jis negirdėjo nieko apie aiškinimąsi dėl šios situacijos. Vyras turi vieną sūnų. Žino, kad jo vardas E.. Jis verkė. Tai buvo jo šuo. Jis matė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ „įaugusį į žolę“, ant žalios vejos, prieš tą įvykį. Jo nuomone, tas automobilis buvo tiesiog metalo laužas, nebuvo tvarkingas - jis buvo nešvarus. Jis nėra tikras, bet lygtais pastebėjo sukdamas į kairę, kad nebuvo kairės pusės automobilio langų. Jo nuomone, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo nevažiuojantis. Iš nevilties jis nesikreipė į policiją. Atėjo į teismą dėl teisingumo. Kituose šalyse už tokį elgesį su gyvūnais yra sodinama į kalėjimą.

Liudytojas D. V. teisme paaiškino, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaimas apie 10 kilometrų atstumu. (duomenys neskelbtini) kaime jis gyveno 2013 metais. S. V., A. M. ir E. Z. jis pažįsta. Jis nieko nežino apie S. V. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimą. Vieną kartą jis ėjo iš kito kaimo į savo kaimą ir pamatė, kad A. M. beldžiasi į namą, kuriame gyveno S. V.. Su juo buvo E. Z.. Jis nuėjo, su jais nesisveikino. Po poros valandų jis užėjo pas kaimyną. Nusprendė nueiti pas draugą kitame kaime. Sutiko pakeliui kaimyną A. P., S. V. ir dar keletą žmonių. Jį pakvietė A. P.. Pastarasis griebė jį už kaklo ir klausė „kieno tai buvo darbas apgadinti automobilį“. A. P. jį nuvedė prie automobilio „(duomenys neskelbtini) ‘, kuris buvo apgadintas. Jis pasakė, kad nieko nežino, nes tuo metu, kai ėjo pro šalį, automobilis jau buvo apgadintas. Tuo metu E. Z. ir A. M. beldėsi į S. V. namus. Jis nematė, kas apgadino automobilį. Jis pamatė tada apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą. Iki tos dienos tas automobilis turėjo tik apibraižymų, bet langai buvo. Tą dieną, kai jis pamatė E. Z. ir A. M., automobilis ir buvo apgadintas. A. P. klausimus S. V. girdėjo, nes jis buvo tuo metu kartu. Jis žinojo, kad tai S. V. automobilis. Jis buvo išsigandęs, šoke, kai jie jį klausinėjo. Iš išgąsčio jis pasakė A. P. ir S. V., kad tai E. Z. ir A. M. apgadino automobilį. Jis pasakė jiems netiesą. Jis to nematė. Po to jį apklausinėjo policija. Jis pasakė iš išgąsčio, kad E. Z. ir A. M. apgadino S. V. automobilį. Pasakė taip, nes bijojo, kad A. P. jam atkeršys. Jis ėjo su draugu A. B., kai jį sulaikė A. P. su S. V.. A. B. nepadėjo jam. Jis gal girdėjo jų pokalbį. Pastarasis stovėjo nuo jo apie 5 žingsniai. Jis pasiliko laukti policijos. Policijos pareigūnas jį apklausė tą pačią dieną. A. B. nuėjo. Kitą dieną po šio įvykio, 2 val. nakties pas jį atėjo A. P. su S. V.. Jį pakvietė pasikalbėti dėl automobilio. Jie vėl jį tardė dėl automobilio. Jie sakė, ką jam reikės sakyti teisme. Jie jam grasino, kad išveš į mišką. Jam teisme reikėjo apkaltinti E. Z. su A. M. automobilio apgadinimu. Jam reikėjo sakyti, kad tai matė. A. P. su S. V. nieko nežadėjo jam, o tik grasino smurtu. Jį apklausinėjo pareigūnas, kurio pavardės jis nežino. Jis nematė kaip E. Z. ir A. M. daužė tą automobilį. A. P. su S. V. liepė jam teisme meluoti. Tą dieną jis sutiko S. V. su A. P. pavakare. Stovėjo automobilis, A. P. pagriebęs jį už kaklo prispaudė prie to automobilio.

Liudytojas G. I. teisme paaiškino, kad dirba Nemenčinės policijos nuovadoje, tyrėju. Kiek atsimena, tiriant įvykį bendravo su E. Z. ir A. M.. Jie nelabai prieštaravo dėl to įvykio su automobiliu. Šiuo atveju jis neatsimena visko. Turi būti gal jo tarnybinis pranešimas. Jis bendravo su kaltinamaisiais ir jie nurodė, kad buvo konfliktas su S. V. ir jo bendradarbiais dėl E. Z. šuns. Kaltinamieji paaiškino, kad sudaužė automobilį iš pykčio. Name buvo sugadintas langas, ar rankena. Kaltinamieji prisipažino dėl lango apgadinimo ir dėl automobilio apgadinimo. Jis bendravo dėl lango ir automobilio apgadinimo vienu metu. A. P. jis pažįsta kaip vietinį gyventoją. E. Z. ir A. M. nebuvo apklausti, nes turbūt jis nusprendė tuo metu, kad užteks tik pokalbio su jais. Jis neprisimenu, ar kaltinamieji pasakojo, kaip būtent jie apgadino automobilį. Lygtais vienas iš kaltinamųjų aiškino, kad automobilio langus išdaužė su akmeniu. Dėl įbrėžimų ir įlenkimų jis neprisimena. Jis neprisimena, ar bendravo su D. V.. Atrodo S. V. pareiškime buvo parašyta, kad įvykį matė D. V.. S. V. pareiškime buvo nurodyti asmenys, kurie galėjo apgadinti automobilį. Jis bendravo su kaltinamaisiais atskirai. Jie prisipažino. Jis bendravo su vietiniais gyventojais. Jie teigė, kad vaikinai tą dieną vaikštinėjo po kaimą ir nesąmones išdarinėjo. Atrodo, niekas nematė, kaip jie apgadino automobilį. Vaikinai pripažino faktą ir gailėjosi, kad taip įvyko. Nebuvo įsilaužymo. Buvo išdaužtas ir langas. Tai buvo tas pats įvykis, jo tęsinys.

Jis bendravo su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojais. Jis tyrė įvykį tik dėl automobilio sugadinimo. Dėl langų išdaužymo, tai atrodo buvo vaikinams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 50 str. Dėl lango, tai buvo mažareikšmiškumas. Žala nesiekė 1 MGL.

Vaikinai atėjo į S. V. namus išsiaiškinti viską. Jie beldėsi, tačiau jo nebuvo namuose. Jie išdaužė langą. Lygtais jie norėjo įeiti į namus, bet pamatė automobilį ir nusprendė jį apgadinti. Automobilis stovėjo prie ūkinio pastato, prie sankryžos. Priešais S. V. namą yra kiti namai kitoje gatvės pusėje. Įvykis buvo vakare. Aišku, triukšmas nuo tokių vaikinų veiksmų turėjo būti. Jis nežino, kodėl neatsirado liudytojų. Kalba su vaikinais buvo apie išdaužtą automobilį ir langą. Jis bendravo su vaikinais, atrodo, ne tą pačią dieną, o po kelių dienų. Pokalbis su vaikinais vyko vieną kartą. Po pokalbio administracinio teisės pažeidimo protokolus surašė jis. Atrodo, juose turėjo būti vaikinų paaiškinimai. Jis neatsimena, kodėl neėmė rašytinių vaikinų paaiškinimų dėl automobilio apgadinimo. Jie neneigė savo kaltės. Vienas iš vaikinų pasakė, kad metė akmeniu į automobilio stiklą. Su jo nutarimu sutiko nuovados viršininkas K. K., kuris turėjo visą medžiagą. Jis ją peržiūrėjo ir pavizavo.

Liudytojas A. P. teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyveno 2013 metais, liepos mėnesį. S. V. jo draugas. Apie S. V. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimus jis žino. Tą dieną, kai S. V. surado savo apgadintą automobilį, su S. V. buvo išvykę į (duomenys neskelbtini). Pastarojo automobilis stovėjo prie tvarto, gal kokie 3 metrai nuo kelio. Automobilis stovėjo ne ant važiuojamosios dalies. S. V. anksčiau važinėjo su tuo automobiliu, bet paskutiniu metu nevažinėjo. Jis turi daug automobilių. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo 17-18 val. S. V. nuėjo namo. Po to jam paskambino ir pasakė, kad jo automobilis apgadintas. Jis atėjo prie jo, apžiūrėjo jo automobilį. Viena kaimynė vardu T., jiems papasakojo, kad matė, kas tai padarė. Ji kalbėjo su S. V.. Tuo metu jis skambino policijai, tai negirdėjo kokius asmenis tą močiutė nurodė. Dar vienas žmogus – D. V., pasakė, kad matė, kas tą padarė. D. V. ėjo pro šalį, priėjo prie jų ir pasakė, kas tai padarė. Tuo metu buvo daug žmonių. Buvo išėjusi ir to namo šeimininkė. Jis neprisimena, ar D. V. priėjo vienas, ar buvo su kažkuo. Jis bendravo su pareigūnais. Pareigūnai fiksavo jo parodymus. Atrodo buvo paimtas jo raštiškas paaiškinimas. Įgaliotinis G. I. pasakė, kad vaikinai prisipažino ir ketina atlyginti žalą. Tai buvo tą pačią dieną. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, kad gąsdino vaikinus. Po įvykio jis nebendravo su E. Z. ir A. M., o tik su R. Z.. Atrodo, buvo užfiksuoti visai kiti D. V. parodymai. Tuo viskas ir pasibaigė. Ta kaimynė atsisakė liudyti, nes bijo kaltinamųjų. Prie S. V. namo yra tik du namai. Jis nežino, ar S. V. prieš įvykį norėjo parduoti automobilį. Su D. V. jis bendravo tik vieną kartą ir tą pačią dieną. Naktį pas jį jis nebuvo nuvažiavęs. G. I. sakė jam, kad nereikia užsiimti saviveikla. Jis padarė tokią prevencinę priemonę jam su S. V..

Liudytojas A. (A.) B. teisme paaiškino, kad gyvenu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnija. D. V. jis pažįsta. Jis nebuvo priėjęs prie apgadinto S. V. automobilio. Jie ėjo kartu su D. V. pro šalį. D. V. kažkas pasikvietė, o jis nuėjo toliau. Po kokių 10-15 min. D. V. jį pasivijo. Pastarasis nieko jam nepapasakojo. Iš kaimo niekas nieko negirdėjo apie S. V. automobilio apgadinimą, o būtent, kas jį apgadino. Tuo metu nebuvo jokių policijos pareigūnų. Jokių žmonių ten nebuvo. Jis nematė ten A. P. ir S. V.. D. V. jam nepasakojo, kad matė, kas apgadino automobilį. Pats jis nieko nežino.

Privatus kaltintojas S. V. savo skundą grindžia tik 2013-07-16 nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, kelių transporto priemonės apžiūrėjimo aktu, žalos sąmata, išvada apie vidutinę transporto priemonės rinkos vertę, pažyma apie transporto priemonės rinkos vertę, nuotraukomis. Pažymėtina, kas šie duomenys neginčijamai patvirtina tik tą aplinkybę, kad buvo apgadintas S. V. nuosavybės teise priklausantis automobilis ir jam padaryta žala. Jokių objektyvių duomenų, kad tai padarė E. Z. ir A. M., byloje nėra.

Prie bylos pridėta medžiaga NR. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tyrėjas G. I. tarnybiniame pranešime nurodė, kad E. Z. ir A. M. paaiškino, kad apgadino S. V. automobilį, nes prieš tai po jo automobilio ratais pakliuvo šuo. Dėl savo elgesio jie labai gailisi (b. l. 7). 2013-07-16 buvo priimtas nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad gautas S. V. pareiškimas dėl apgadinto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyta, kad automobilį apgadino E. Z., A. M.. Viską matė D. V.. Pokalbio metu E. Z. ir A. M. paaiškino, kad apgadino automobilį, nes prieš tai po automobilio ratais pakliuvo šuo (b. l. 3). Tačiau, kad E. Z. ir A. M. prisipažino padarę šį nusikaltimą nurodyta tik šiame nutarime, daugiau jokių rašytinių įrodymų dėl jų prisipažinimo byloje nėra, nebuvo atliktos ir užfiksuotos jų apklausos. Teisminio nagrinėjimo metu G. I. nurodė, kad jis apklausė kaltinamuosius ir pastarieji jam prisipažino apgadinę automobilį, tačiau jis nusprendė, kad pakanka tik pokalbio su jais ir jų neapklausė ir apklausos rezultatų neužfiksavo.

Priešingai nei paaiškino liudytojas G. I., kaltinamieji E. Z. ir A. M. tvirtino, kad jie nepadarė nusikalstamos veikos, kuria jie kaltinami ir niekada to neprisipažino. Abu kaltinamieji tvirtino, kad jie policijos pareigūnams prisipažino, kad išdaužė S. V. namo verandos langą, tačiau jokio kito turto nesugadino. Jie nurodė, kad galbūt pareigūnai juos ne taip suprato ir kai jie prisipažino dėl lango išdaužimo, suprato, kad prisipažįsta ir dėl automobilio apgadinimo.

Nei vienas liudytojas teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino matę, kad S. V. automobilį apgadino E. Z. ir A. M.. Privatus kaltintojas S. V. pateikė antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad į antstolio kontorą buvo atvykęs S. V. atstovas A. Sizovas su T. D. M.. Pastaroji atsakė į advokato A. Sizovo klausimus ir nurodė, kad matė, kaip du jaunuoliai, kurių vieno pavardė B., akmenimis apdaužė automobilį ir namo langus. Tie patys asmenys pirmiausia apdaužė automobilį, o po to namo langus. Pasiteiravus ar T. D. M. atpažintų turtą sugadinusius asmenis, ji dvejodama pareiškė, jog galbūt juos pažintų. Šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina kaltinamųjų E. Z. ir A. M. kaltės, nes nors ji ir papasakojo mačiusi jaunuolius, kurie apgadino automobilį, tačiau nurodė visai kitą pavardę – B., bei dvejojo, ar galėtų juos atpažinti.

Nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad liudytojas D. V. nurodė, jog S. V. automobilį apgadino kaltinamieji E. Z. ir A. M.. Teisme liudytojas D. V. paaiškino, kad jis buvo išsigandęs, šoke, kai S. V. ir A. P. jį klausinėjo. Iš išgąsčio jis pasakė, kad E. Z. ir A. M. apgadino automobilį. Jis pasakė jiems netiesą. Būtent S. V. su A. P. vertė jį apkaltinti E. Z. ir A. M., sakė jam, ką jis turės sakyti teisme. Teisme D. V. nurodė, kad jam niekas nežinoma apie S. V. automobilio apgadinimą ir jis nematė, kas tai padarė.

Teisme ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, kad E. Z. ir A. M. būtų sugadinę S. V. priklausantį automobilį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus kaltinamuosius, nukentėjusįjį ir liudytojus, teismas nenustatė, kad yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad E. Z. ir A. M. išdaužė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) langus, nulaužė veidrodėlius, jį subraižė, išdaužė žibintą. S. V. privalėjo pateikti pakankamai E. Z. ir A. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, o pagal bendruosius baudžiamojo proceso pricipus ir nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos byloje iškilusios abejonės, kurios negali būti pašalintos, sprendžiamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Todėl E. Z. ir A. M. išteisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusysis S. V. byloje pareiškė 3964,07 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. S. V. nurodė, kad dėl E. Z. ir A. M. veiksmų jis patyrė turtinę žalą dėl jam priklausančių daiktų sugadinimo. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė stresą, negalėjo naudotis jam priklausančiu turtu, turėjo išvykti iš kaimo. Byloje nustačius, kad E. Z. ir A. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., ir nepadarė S. V. tokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Sutinkamai su BPK 105 str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. S. V. prašė jam priteisti 5000 Lt už advokato paslaugas bei 407,50 Lt pašto išlaidų. Priimant išteisinamąjį nuosprendį, išlaidos S. V. už advokato pagalbą ir pašto išlaidas nepriteistinos (BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. Z. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

A. M. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

S. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Vilniaus rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.