- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-244-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- Ž. M.
- Advokatai
- Leokadija Riškutė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl V. S. turto grobimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl D. K. turto grobimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. l d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. l d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 ir 5 d. bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. l d. ir 214 str. l d. (D. K. turto grobimo epizodas) subendrintos apėmimo būdu ir pagal BK 63 str. 4 d. subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 178 str. 2 d. (V. S. turto grobimo epizodas) ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Ž. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. išteisintas, neesant jo veikoje baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteista iš Ž. M. 514 Lt (penki šimtai keturiolika litų) žalos atlyginimo V. S..
Priteista iš Ž. M. 15 Lt (penkiolika litų) žalos atlyginimo D. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 13 d. 7.00 val. iki 16.30 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą įsibrovė į V. S. priklausantį gyvenamąjį namą iš kurio pagrobė mobiliojo ryšio telefonus „NOKIA 6070" ir „NOKIA 3120", bendros 400 Lt vertės su „Bitės GSM Labas" ir „Tele-2 Pildyk" SIM kortelėmis, bendros 9 Lt vertės, du mobiliojo ryšio telefonų įkroviklius, bendros 20 Lt vertės, iš taupyklės - 300 litų, iš papuošalų dėžutės - auksinius auskarus 80 Lt vertės, auksinius auskarus 60 Lt vertės, auksinį žiedą su akute 120 Lt vertės, iš šaldytuvo - 2 kg. rūkyto kiaulienos kumpio, 30 Lt vertės, viso pagrobė 1019 Lt vertės turtą.
Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 20 d. apie 17 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris įsibrovęs į D. K. priklausantį namą, iš kambario pagrobė piniginę 20 Lt vertės su joje buvusiomis prekybos centro „Norfa" nuolaidų kortele 5 Lt vertės, prekybos centro „Maxima" nuolaidų korte 5 Lt vertės, prekybos centro „Tau" nuolaidų kortele 5 Lt vertės, vaistinės „Gintarinė vaistinė" nuolaidų kortele 5 Lt vertės, vaistinės „Kamelijos vaistinė" nuolaidų kortele, 5 Lt vertės, vaistinės „Eurovaistinė" „Medus" nuolaidų kortele, 5 Lt vertės, du raktus, bendros 8 Lt vertės, iš koridoriuje buvusios spintos pagrobė moteriškus kailinius 1000 Lt vertės, viso pagrobto turto vertė 1058 Lt.
Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 20 d. apie 17 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš D. K. priklausančio gyvenamojo namo pagrobė D. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 20 d., apie 17 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš D. K. priklausančio gyvenamojo namo pagrobė D. K. priklausančią banko (duomenys neskelbtini) „Visa Elektron" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją laikė A. I. priklausančiame name (duomenys neskelbtini).
Be to, Ž. M. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2009 m. gruodžio 13 d., laikotarpiu nuo 7 val. iki 16.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), vagystės iš V. S. priklausančio gyvenamojo namo metu, išdaužė lango stiklą ir apgadino lango rėmą, bendros 150 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai padarydamas 150 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Skunde nurodo, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Taipogi nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai apgailestavo ir prisipažino padaręs nusikaltimus, netrukdė tyrimui. Taip pat nurodo, jog nusikaltimus jį paskatino daryti nedarbas, pajamų neturėjimas. Teigia, kad gailisi padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai prisipažįsta.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai Ž. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai apgailestavo ir prisipažino padaręs nusikaltimus, netrukdė tyrimui, atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. M. kaltę pripažino tik iš dalies, keitė parodymus ir tokiu būdu klaidino teismą, dėl ko pirmosios instancijos teismas visikai pagrįstai nelaikė jo prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad jog nusikaltimus jį paskatino daryti nedarbas, pajamų neturėjimas, deklaratyvūs teiginiai, kurie neduoda teisinio pagrindo švelninti pirmosios instancijos paskirtą bausmę apeliantui.
Apelianto skunde nurodytas prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad gailisi padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai prisipažįsta, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Šiuo konkrečiu atveju, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltu prisipažino tik iš dalies (b. l. 74, 85, 100), keitė parodymus, nei iki teisiamojo posėdžio, nei teismo posėdžio metu neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesiekė jiems atlyginti padarytą turtinę žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo, taipogi, paminėtina tai, jog nuteistasis jau teistas 11 kartų, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, dėl ko jo atsiprašymas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu. Taigi, nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi bei prisipažinimo, teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Dėl paskirtos bausmės.
Nors nuteistasis Ž. M. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam Ž. M. terminuotas laisvės atėmimo bausmes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. paskyrė įstatymo sankcijose numatytas bausmes, atsižvelgė į tai, jog jis padarė keturis apysunkius nusikaltimus, į nuteistojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei kitas aplinkybes.
Vertinant Ž. M. asmenybę - teistas 11 kartų, teistumas neišnykęs, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme recidyvistas, po paleidimo iš įkalinimo įstaigos per trumpą laiko tarpą, po 12 dienų, padarė tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, nedirbo, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad nusikaltimai padaryti neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių Ž. M. atžvilgiu, o kad jo padarytos veikos yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta Ž. M. už padarytus nusikaltimus tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Be to, atsižvelgiant į Ž. M. ankstesnius teistumus, pastebėtina, kad jo asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai.
Remiantis išdėstytu, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei nusikalstamų veikų sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei pagrįstai jo veikas kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Taipogi teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str., nuostatomis, subendrino paskirtas bausmes. Paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.