- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-762-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00389-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- V. V.
- Kaltinamasis
- L. G., V. V.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Albertas Trumpulis
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-762-348/2012
Teisėjas Giedrius Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00389-2011-2
2012 m. lapkričio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, gynėjams advokatams Albertui Trumpuliui ir Vytautui Gineikai, nuteistajam V. V., išteisintajam L. G., nukentėjusiojo A. R. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl 2012 m. birželio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
L. G. vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagal LR BK 138 str. 1 d., išteisintas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš V. V.: 8000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 2100 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d., pripažinta nukentėjusiajam A. R. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo iš V. V. patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vadovaujantis LR CPK 140 str. 1 d., bylos dalis dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio kaltinamiesiems V. V. ir L. G. dėl 2894,73 Lt A. R. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, jog 2011 m. kovo 27 d., apie 19 val. 30 min., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. 6, vykusiame maršrutu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, traukinio vagono restorano patalpose, konflikto su nukentėjusiuoju A. R. metu sudavė A. R. kumščiu į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
L. G. pagal LR BK 138 str. 1 d. išteisintas kaltinant tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su V. V. 2011 m. kovo 27 d., apie 19 val. 30 min., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. 6, vykusiame maršrutu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, traukinio vagono restorano patalpose, reikalaujant iš A. R. 15000 eurų, ir grasinant su juo susidoroti, V. V. sudavė A. R. kumščiu į veidą, ir šiam nuo patirto smūgio nukritusiam ant grindų, L. G. koja vieną kartą spyrė į veidą A. R., nuo ko jis prarado sąmonę, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-25 nuosprendžiu L. G. vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagal LR BK 138 str. 1 d., išteisino, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismas konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma įgalina vienareikšmiškai tvirtinti tik tą faktą, kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis į veidą ranka, šį smūgį sudavė kaltinamasis V. V..
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo A. R. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. birželio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują, kuriuo pripažinti kaltais V. V. ir L. G. įvykdžius nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, numatytą BK 138 str. l d, 24 str. ir paskirti laisvės atėmimo bausmes, patenkinti pilnai civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisiant žalos atlyginimą solidariai iš L. G. ir V. V.. Priteisti iš nuteistųjų A. R. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl advokatės paslaugų parengiant skundą 400 lt.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nevertino ar netinkamai įvertino nustatytas tam tikras bylos aplinkybes ir įrodymus, netinkamai taikė BPK 301 str., nes kaltinamojo L. G. kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai. Liudytojo R. P. parodymai apibūdina sunkią nukentėjusiojo būklę po konflikto bei patvirtina, kad L. G. ir V. V. dar prieš kelionę buvo priešiškai nusiteikę A. R. atžvilgiu. Liudytojas matė abu kaltinamuosius kartu Vilniaus geležinkelio stoties perone bei automobilyje, kurį matė benzino kolonėlėje ties Kaišiadorimis .Tai įrodo, jog kaltinamieji nuo pat pradžių melavo apie tai, kad vienas kito nepažįsta ir atvyko bei keliavo traukiniu ne kartu. Skambučių išklotinės patvirtina nuolatinį L. G. ir V. V. bendravimą. Taip pat A. R. SMS žinučių tekstai žmonai patvirtina, jog L. G. inicijavo susitikimą su nukentėjusiuoju.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantės nuomone, teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino specialisto išvadą, jog minėtą nusikaltimą padarė tik V. V., o L. G. kaltės įrodymų nerado. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, jog specialisto parodymai kelia abejones ir nėra kategoriško nurodymo dėl sužalojimo mechanizmo. Nors teismo posėdyje specialistas ir nepaneigė savo rašytinės išvados bei ją patvirtino, tačiau jis kategoriškai negalėjo nurodyti ar sužalojimai galvoje atsirado nuo kieto buko daikto, t.y. nuo rankos ar kojos. Atsakinėdamas į klausimus jis akcentavo, kad apžiūra buvo daroma praėjus daug laiko po įvykio ir kad negalima atmesti spyrio koja versijos. Teismas taip pat nesvarstė klausimo, ar įmanoma padaryti tokį sužalojimą tik vienu smūgiu su ranka taip, kad ne tik buvo sulaužyta nosis, bet ir lūžo dantis.
Nors V. V. prisipažinimo sudavęs A. R. ranka į veidą, tačiau teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais ir daryti kategorišką išvadą (ko negalėjo padaryti net ekspertai), kad sužalojimai ant veido atsirado tik nuo smūgio ranka. Pagal BPK 20 str. įrodymais byloje yra tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Skundo autorė pažymi, kad V. V. prisipažinimas pagal byloje surinktus duomenis atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekiant realizuoti jo susitarimą su L. G.. Jis kaip draugas bei biznio partneris prisiimtų atsakomybę, taip padėdamas L. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Anot apeliantės, teismas privalėjo šioje byloje įvertinti neginčytinai nustatytas aplinkybes ir faktus, kad L. G. ir nukentėjusįjį siejo ilgametė pažintis. Net ir pats L. G. pripažino, jog jį su nukentėjusiuoju siejo priešiški santykiai, buvo piktumai, nesutarimai dėl L. G. žmonos dėdės Rusijoje sudegusio autobusiuko. Šią keršto ir pykčio paskatą-motyvą patvirtino tiek liudytojas R. P., tiek V. Š.. Pastarasis teismui nurodė, jog L. G. su draugais priešiškai nusiteikęs buvo atvykęs aiškintis į A. R. darbovietę.
Taip pat teismas neįvertino, kad jau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios abu kaltinamieji davė nenuoseklius, prieštaringus, melagingus parodymus, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad į geležinkelio stotį atvyko ne kartu, kad nebuvo kartu ir traukinyje, kad vienas kito nepažįsta, kad, akcentuotina, nepažįsta ir nukentėjusiojo A. R.. Nei L. G., nei V. V. nepripažino, kad įvyko konfliktas ir kad panaudojo fizinį smurtą A. R. atžvilgiu. Ši jų pozicija buvo paneigta byloje surinktais įrodymais, dėl kurių kaltinamieji buvo priversti iš esmės pakeisti savo poziciją. Be to, teismo posėdžių metu liudytojai vengė duoti parodymus apie jiems gerai žinomas aplinkybes ir įvykius jų pačių darbo vietoje darbo metu. Liudytojai nenorėjo vykti į teisminį bylos nagrinėjimą, o atvykusieji teigė, kad nieko nežino ir nieko nematė. Jie bijojo duoti parodymus dėl kaltinamųjų galimo ar esamo poveikio ir spaudimo. Iš parodymų matyti, jog dar įvykio dieną traukinio darbuotojai žinojo ir buvo susidarę įspūdį apie kaltinamųjų asmenybes. Tai įrodo liudytojo D. K. parodymai, jog palydovės jam nurodė, kad „Kauno mafija kažko nepasidalino". Nors geležinkelio darbuotojai-liudytojai tiesiogiai nepatvirtino matę įvykio, tačiau iš kitų įrodymų ir nustatytų aplinkybių byloje akivaizdu, kad L. G. ir V. V. buvo toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis ir aiškinosi santykius su nukentėjusiuoju, todėl veika turi būti kvalifikuota pagal BK 24 str.
Pagal LR BPK kiekvienas asmuo, kuris yra pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad ne tik būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, bet taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Tai suponuoja civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimo galimumą (BPK 109 str.).
Apeliantės nuomone, apylinkės teismas pažeidė BPK įtvirtintą nukentėjusiojo A. R. teisę gauti teisingą žalos atlyginimą ir pilnai neužtikrino, kad teisinėmis priemonėmis - civilinio ieškinio tenkinimu baudžiamojoje byloje, būtų teisingai atlyginta nusikaltimu padaryta žala. Iš nukentėjusiojo A. R. bei liudytojo R. P. parodymų matyti, jog po konflikto, negrįžtamai buvo sugadinti nukentėjusiojo A. R. asmeniniai daiktai. Jų vertė buvo nurodyta civiliniame ieškinyje prijungtame prie baudžiamosios bylos. Akivaizdu, kad dėl konflikto A. R. drabužiai buvo ištepti, permirkę krauju, sugadinti bei nebetinkami naudoti. Po konflikto nukentėjusysis nebeturėjo laikrodžio, kurį turėjo užsidėjęs ir prieš išvykstant traukiniu geležinkelio stotyje.
Remiantis teismų praktika ir LR BPK 115 str. 2 d., tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nors A. R. asmeninių daiktų vertė yra tik preliminari, nes nebuvo išsaugoti pirkimo kasos čekiai, tačiau net pradėjus civilinį procesą tikslaus turtinės žalos dydžio nebūtų įmanoma nustatyti. CK 6.249 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Dėl to, apylinkės teismas, vadovaudamasis minėta nuostata, privalėjo nustatyti turtinės žalos dydį, kuris turėjo būti atlyginamas laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo
Skunde pažymima, kad nukentėjusiajam A. R. dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo sutriko sveikata, jis išgyveno didžiulius emocinius sukrėtimus ir fizinius skausmus. Dėl to civilinio ieškinio perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka sukeltų dar daugiau streso ir emocinės įtampos. Tai būtų ne tik neekonomiška, bet ir neoperatyvu, A. R. turėtų dar kartą papildomai kreiptis į advokatą, kas pareikalautų dar daugiau išlaidų bylinėjimuisi, taip pat būtų apsunkintas teismų darbas.
Šalies argumentai
Apeliantės nuomone, teismas nevisiškai atsižvelgė į kaltinamąjį aktą, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis L. G. veikė grupėje su V. V.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turėjo kaltu pripažinti ir L. G. bei iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis priteisti turtinę ir neturtinę žalą A. R. naudai. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui turi atsakyti solidariai.
Taip pat skunde teigiama, kad teismas pakankamai neįvertino tai, jog dėl įvykdyto nusikaltimo A. R. sveikata buvo sužalota subjaurojant gyvybiškai svarbų organą- galvą: atlikta kelios nosies operacijos. Jis patyrė didelių fizinių skausmų, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, buvo pažemintas bei sukrėstas. Dėl nusikaltimo ir jo pasekmių nukentėjusysis patyrė nemažai streso, nervinė įtampa, nepatogumai dėl nebaigto bylos nagrinėjimo, gydymosi proceso tęsiasi iki šiol - sutrikę miegas, padidėjęs jautrumas, nervingumas, jis negali saugiai jaustis nei psichologiškai, nei fiziškai. Dėl to, V. V., įvertinant nusikaltimo aplinkybes, elgesį bylos nagrinėjimo metu, į visiškai nukentėjusiajam neatlygintą žalą, kaltinamojo asmenybę, teismas paskyrė akivaizdžiai per švelnią bausmę. Teismas privalo visapusiškai, objektyviai atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir skirti abiems kaltinamiesiems griežtesnes bausmes.
Nukentėjusiojo A. R. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras, nuteistasis V. V., jo gynėjas advokatas V. Gineika, išteisintasis L. G. ir jo gynėjas advokatas A. Trumpulis prašė nukentėjusiojo A. R. atstovės advokatės K. Česnauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo A. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl L. G. išteisinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo V. V. ir išteisintojo L. G. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
Skundo autorės nuomone, L. G. kaltę patvirtina net tik nukentėjusiojo A. R. parodymai, tačiau ir liudytojo R. P. parodymai, skambučių išklotinės, A. R. SMS žinučių tekstai. Tačiau su tokiais skundo argumentais kolegija nesutinka ir juos atmetam kaip nepagrįstus. L. G. kaltė dėl nukentėjusiojo A. R. grindžiama iš esmės vien nukentėjusiojo A. R. parodymais. Įvykio aplinkybių niekas iš pašalinių nematė, nors A. R. teigė, kad po V. V. suduoto smūgio jam nukritus, jis matė kaip L. G. jam skyrė koja, tačiau specialisto išvada ir specialisto paaiškinimas teisiamojo posėdžio metu to nepatvirtina. Nors skunde nurodoma, kad kaltę patvirtina liudytojo R. P. parodymai, tačiau jis įvykio vietoje nebuvo, apie įvykį žino tik iš paties nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms kyla abejonių dėl A. R. parodymų patikimumo šioje dalyje, o kartu ir dėl L. G. kaltės įrodytumo. Abejonės, kurių nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kalinamojo prisipažinimu padarus nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymai, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai, priešingu atveju būtų šiurkščiai pažeisti BPK 20 ir 305 straipsnių reikalavimai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Apylinkės teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo A. R. nurodytas aplinkybes, kad V. V. ir L. G. yra pažystami, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad ir L. G. sužalojo nukentėjusįjį, tai yra spyrė gulinčiam nukentėjusiajam koja. Apeliantė skunde, nesutikdama su teismo išvada dėl L. G. išteisinimo, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino visų bylos duomenų, neatsižvelgė į nukentėjusiojo A. R. parodymus apie santykius su L. G. iki šio įvykio, kad santykiai su pataruoju buvo priešiški iki įvykio, todėl jis turėjo motyvą sužaloti nukentėjusįjį. Šie apeliantės skundo argumentai atmetami, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Nepagrįsti skundo argumentai ir dėl liudytojų vengimo duoti parodymus apie įvykį. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tokių aplinkybių nėra nustatyta. Teisiamojo posėdžio apklausti liudytojai D. K., L. P., B. L., D. S., kurie įvykio metu dirbo traukinyje, jie parodymus davė apie jiems žinomas aplinkybes. Be to, jų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės tokius pačius parodymus jie davė ir ikiteisminio tyrimo metu, o kad minėtų liudytojų parodymai nepatvirtina, nukentėjusiojo A. R. kai kurių nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, kad jiems buvo daroma kažkokia įtaka. Tokių aplinkybių minėti liudytojai nenurodė.
Nors nukentėjusysis A. R. parodė, kad jam nukritus ant žemės po V. V. smūgio jam koja į veidą spyrė kaltinamasis L. G.. Tačiau tokių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kaltinamasis L. G. neneigė, kad traukinio restorane bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė nukentėjusiojo atžvilgiu vartojęs smurtą. Nukentėjusiojo A. R. parodymų apie L. G. vartotą smurtą nepatvirtina ir specialisto išvada. Teismo specialisto išvadoje A. R. nustatytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės alkūnės srityje, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje - vienas į veido sritį, padarant kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžį, vienas - į kairės alkūnės sritį, padarant kraujosruvą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kito laiku. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Kraujosruvos, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau dešimt dienų.
Teisiamojo posėdžio metu specialistas Gregoire Abi Chaker patvirtino šią išvadą ir paaiškino, kad A. R. nustatyta kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės alkūnės srityje, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės danties lūžis. Veido sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, padaryti kietu buku daiktu, tačiau tiksliai nustatyti, ar tai ranka ar koja, negalima. Iš praktikos gali pasakyti, kad koja padaromi sužalojimai palieka nubrozdinimus ir lūžiai būna kitokie, dažniau lūžta skruostikaulis, o ne nosies kaulai. Į veidą buvo suduotas vienas smūgis. Šiuo atveju lūžo nosis, tai didesnė tikimybė, kad sužalojimai buvo padaryti kumščiu, nubrozdinimai nebuvo nurodyti medicininiuose dokumentuose. Galėjo būti ir daugiau smūgių padaryta, bet šiuo atveju daugiau tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti kumščiu. Ant alkūnės atsiradęs sužalojimas galėjo atsirasti krentant ir į kažką atsitrenkiant. Specialisto teigimu, visi sužalojimai buvo padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Į veidą galėjo būti suduotas vienas smūgis. Alkūnės sužalojimas galėjo atsirasti krentant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Dažniausiai, kai trauminis poveikis būna į burnos sritį, tai būna sužalojimai lūpose, o šiuo atveju lūpose sužalojimų nebuvo, dantų paslankumas galėjo atsirasti ne dėl šių trauminių poveikių. Dantis galėjo būti nuskeltas tada, nes danties kraštai buvo aštrūs. Kategoriškai netvirtino, kad smūgis buvo ranka suduotas, tačiau dažniausiai suduodant koja lieka nubrozdinimai, tie nubrozdinimai galėjo būti užgiję, bet dažniausiai jie yra vis vien matomi. Kolegijos nuomone tiek iš specialisto išvados, tiek ir iš jo paaiškinimo matyti, kad specialistas neatmetė galimybės, kad buvo suduotas antras smūgis, tačiau jis nepatvirtino, kad nukentėjusiajam į veidą buvo suduotas smūgis koja, nes nuo smūgio koja lieka nubrozdinimai ir kaulų lūžiai būna kitokie. Iš to seka, jog nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu smurtą naudojo ir kaltinamasis L. G..
Taigi, kolegijos vertinimu, apylinkės teismo išvada dėl L. G. kaltumo neįrodytumo padaryta nepažeidus BPK nustatytos įrodinėjimo principų ir tvarkos (LR BPK 20 straipsnis), todėl nėra pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Kolegija pažymi, kad yra nepagrįstas nukentėjusiojo A. R. atstovės skundo argumentai, kad L. G. ir V. V. veika turi būti kvalifikuojama ir pagal LR BK 24 str., nes kaltinamieji teismui nebuvo perduoti kaltinant ir pagal LR BK 24 str., be to, ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo prašoma pakeisti kaltinimą.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas nukentėjusiajam A. R. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinęs žalos atlyginimo iš V. V. patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, yra pagrįstas.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas nagrinėjant bylą, apsunkina civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai į jį besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą.
LR BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms bei kitose bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu. Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 str. 5 d.. Pagal šią normą, turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 str. 5 d., 6.251 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. R. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė 5264 Lt turtinę žalą, kurią sudaro – gydymosi išlaidos, kaltinamųjų veiksmais sugadinti drabužiai ir laikrodis, būsimos stomatologo išlaidos. Nors tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir skundo nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma priteisti nurodyto dydžio turtinę ir žalą, tačiau objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie žalos dydį nepateikė, išskyrus tik apie būsimas stomatologo išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant LR BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent - LR BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 str. nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą- tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Būtent tokio pagrįstumo nebuvimą šioje byloje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys nėra pagrįstas objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, nepateikus ieškinį įrodančių dokumentų, kitų įrodymų, tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra galimybės. Surinkti byloje aptariamus duomenis, neatidėjus bylos nagrinėjimo, nėra galimybės. Aptariamas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos negalėjo būti patenkintas net iš dalies, nes efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal BPK 115 str. 2 d. išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Pažymima, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas pagal CPK taisykles. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, be to, teismas negali ieškinio atmesti. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, jog nukentėjusysis bus apsunkintas būsimo bylinėjimosi civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam A. R., atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi LR Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą suteikta teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas. Jis turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nagrinėjamu atveju įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekta ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes, nes teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis, arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iš tiesų nukentėjusysis A. R. dėl jam padarytų sužalojimų patyrė tiek fizinių, tiek dvasinių kančių bei kitų nepatogumų, buvo gydomas ligoninėje, buvo atlikta operacija. Specialisto išvada jam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, tik iš dalies patenkindamas nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį, išsamiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 138 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, todėl juos tinkamai pritaikė. Kolegija konstatuoja, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
Nukentėjusysis A. R. apeliaciniame skunde prašo priteisti 400 Lt už advokatės pagalbą surašant apeliacinį skundą. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad tokia suma buvo sumokėta advokatei K. Česnauskienei. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).
Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras ir pats nuteistasis V. V. apeliacine tvarka apylinkės teismo nuosprendžio neskundė ir procesas įvyko pagal nukentėjusiojo A. R. apeliacinį skundą, kuris iš esmės atmetamas kaip nepagrįstas, išlaidos advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nukentėjusiojo A. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą atmesti.