- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- I-3563-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02122-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau –Vilniaus PN) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Pareiškėjas paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki skundo teismui pateikimo dienos, atlikdamas Vilniaus PN direktoriaus paskirtas nuobaudas už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus, jis buvo perkeltas į drausmės grupę ir laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose. Minėtu ginčo laikotarpiu, jam atliekant paskirtas drausmines nuobaudas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose, jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Vilniaus PN direktorius nesudarė galimybės žiūrėti televizorių, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis pagal teisės aktus negali turėti kameroje elektros prietaisų. Vilniaus PN direktorius turėjo įrengti poilsio kambarį, kad ten galėtų žiūrėti televizorių. Taip pat Vilniaus PN kamerų tipo patalpose nėra įrengta sporto salė, todėl neturi kur mankštintis. Nesutinka su Vilniaus PN direktoriaus paaiškinimu, kad gali mankštintis su pasivaikščiojimo kiemelyje įrengtomis lygiagretėmis. Dėl nurodomų aplinkybių jis patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą, psichologinę ir moralinę nuoskaudą ir t. t., dėl ko kilo neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 10-13) paaiškina, kad kamerų tipo patalpose nuteistieji nėra laikomi įstaigos administracijos valia. Patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpose atsiranda, padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose. Taigi, pareiškėjas bet kokiu atveju žinojo, kad pažeidinėjant bausmės atlikimo vidaus tvarką, bausmės atlikimo sąlygos pasikeičia į blogesnę pusę.
Drausmės grupės nuteistieji laikomi patalpose, analogiškose kamerų tipo patalpoms, jie laikomi visą laiką užrakinti, išskyrus pasivaikščiojimui skirtą laiką, kai yra išvedami į specialiai įrengtus pasivaikščiojimų kiemelius. Atkreipia dėmesį, kad iki 2016-04-01 Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 75 str. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2006-01-01 iki 2016-04-01) nustatė, kad „Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus“, t. y. nuteistieji priskirti drausmės grupei iki 2016-04-01 galėjo visą dieną nevaržomai judėti drausmės grupės gyvenamųjų patalpų gyvenamajame korpuse, tame tarpe būti įrengtame poilsio kambaryje, naudotis kambariu maisto produktams laikyti ir pan., o patalpose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose užrakinami buvo tik nakties metu. Nuo 2016-04-01 pasikeitus BVK reglamentavimui, nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, naudojimasis minėtomis patalpomis tapo neįmanomas, nes įstatymu leidėjas numatė, kad drausmės grupės nuteistieji iš patalpų, įrengtų pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus, atrakinami ir išleidžiami (išvedami) tik dviem valandoms pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius, nei BVK nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenustato išimčių.
Informuoja, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, kurio pirmame aukšte įrengtos kamerų tipo patalpos, o antrame drausmės grupės gyvenamosios patalpos, nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems religinėms apeigoms atlikti įrengta koplyčia, taip pat įrengtas poilsio ir laisvalaikio kambarys, kuriame yra televizorius, stalo teniso stalas, bei stalo futbolas.
Vilniaus PN direktoriaus įsakymu patvirtinta Drausmės grupės nuteistųjų bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudą kamerų tipo patalpose, koplyčios ir poilsio kambario lankymo tvarka. Tokiu būdu nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose atliekantiems nuteistiesiems sudaryta galimybė išpažinti religiją specialiai tam įrengtoje koplyčioje, taip pat gerai besielgiantiems ir nuobaudų neturintiems drausmės grupės nuteistiesiems numatyta galimybė naudotis poilsio ir laisvalaikio kambariu, tokiu būdu siekiama didinti drausmės grupės nuteistųjų laisvalaikio užimtumą bei skatinti juos laikytis jiems nustatytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų.
Dėl pareiškėjo skunde nurodomos patalpos su sporto inventoriumi, kurios įrengimas drausmės grupės nuteistiesiems bei nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose neva priklauso, nurodome, kad tokios patalpos įrengimas šių kategorijų nuteistiesiems teisės aktuose nenumatytas. Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems bei nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose įrengti visus tesės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemeliai (kartu su atsiliepimu pateikiame pasivaikščiojimų kiemelių nuotraukas). Pasivaikščiojimu kiemeliuose įrengtas sporto inventorius, nuteistiesiems sudarytos galimybės mankštintis ir sportuoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Savo teiginių pareiškėjas visiškai nedetalizuoja. Skundžiamos aplinkybės negalėjo R. K. sukelti intensyvią ir ilgai trunkančią slogią emocinę būseną, sukeliančią papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą, tam skirtose pataisos įstaigose. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl jo laikymo Vilniaus PN kamerų tipo patalpose, pagristos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas skunde nenurodė Vilniaus PN galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Vilniaus PN neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų drausmės grupėje neleidžiant žiūrėti televizoriaus, neįrengiant poilsio kambario ir sporto salės.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skundžiasi, jog neturėjo galimybės žiūrėti televizorių BVK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Kadangi pareiškėjas, kaip nustatyta byloje, kalėjo drausmės grupės sąlygomis, teisės aktuose teisė naudotis televizoriumi jam nėra numatyta.
Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos reglamentuotos BVK 75 straipsnyje, kurio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad ,.Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas”, o 2 dalyje nustatyta, jog ,,Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus“
Konstatuotina, kad drausmės grupės nuteistieji laikomi patalpose, analogiškose kamerų tipo patalpoms, jie laikomi visą laiką užrakinti, išskyrus pasivaikščiojimui skirtą laiką, kai yra išvedami į specialiai įrengtus pasivaikščiojimų kiemelius.
Darytina išvada, kad pareiškėjui, priskirtam drausmės grupei, teisės aktai nenustatė teisės naudotis poilsio kambariu ar sporto sale, nes drausmės grupės nuteistieji iš patalpų, įrengtų pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus, atrakinami ir išleidžiami (išvedami) tik dviem valandoms pasivaikščioti į pasivaikščiojimu kiemelius, kur gali ir pasimankštinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016-04-01 BVK 75 straipsnis (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2006-01-01 iki 2016-04-01) nustatė, kad „Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus“, t. y. nuteistieji priskirti drausmės grupei iki 2016-04-01 galėjo visą dieną nevaržomai judėti drausmės grupės gyvenamųjų patalpų gyvenamajame korpuse, tame tarpe būti įrengtame poilsio kambaryje, naudotis kambariu maisto produktams laikyti ir pan., o patalpose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose užrakinami buvo tik nakties metu. Nuo 2016-04-01 pasikeitus BVK reglamentavimui, nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, naudojimasis minėtomis patalpomis tapo neįmanomas.
Kaip atsiliepime nurodė Vilniaus PN, II-ame gyvenamajame korpuse, kurio pirmame aukšte įrengtos kamerų tipo patalpos, o antrame drausmės grupės gyvenamosios patalpos, nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems religinėms apeigoms atlikti įrengta koplyčia, taip pat įrengtas poilsio ir laisvalaikio kambarys, kuriame yra televizorius, stalo teniso stalas, bei stalo futbolas. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu patvirtinta Drausmės grupės nuteistųjų bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudą kamerų tipo patalpose, koplyčios ir poilsio kambario lankymo tvarka. Tokiu būdu nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose atliekantiems nuteistiesiems sudaryta galimybė išpažinti religiją specialiai tam įrengtoje koplyčioje, taip pat gerai besielgiantiems ir nuobaudų neturintiems drausmės grupės nuteistiesiems numatyta galimybė naudotis poilsio ir laisvalaikio kambariu, tokiu būdu siekiama didinti drausmės grupės nuteistųjų laisvalaikio užimtumą bei skatinti juos laikytis jiems nustatytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 14-17).
Teismas atmeta pareiškėjo pretenzijas dėl sporto salės, kurios įrengimas drausmės grupes nuteistiesiems bei nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose neva priklauso, kadangi tokios salės įrengimas šių kategorijų nuteistiesiems teisės aktuose nenustatytas.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau - (rengimo taisyklės), 18 p. reglamentuota, jog „Kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai“. Įrengimo taisyklių 20 p. nustatyta, jog „Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei“.
Byloje pateiktos fotolentelės (b. l. 18-19) patvirtina, kad Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems bei nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose įrengti visus tesės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemeliai, juose įrengtas sporto inventorius, taigi nuteistiesiems sudarytos galimybės mankštintis ir sportuoti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Vilniaus PN teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių kalinimo sąlygas, nepažeidė.
Kaip jau buvo minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad Vilniaus PN administracija veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.