Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Iš bylos matyti, kad G. K. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal tris teismų nutartis :

2. Gydymo metu G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis buvo keičiama : Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi jo stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi jo ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis; Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4. G. K., kiek tai įmanoma suprasti iš jo skundo, prašo panaikinti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Jis skunde dėsto, kad priverčiamoji medicinos priemonė jam yra taikoma nepagrįstai. Taip pat skunde jis dėsto aplinkybes, visiškai nesusijusias su nagrinėjama byla.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Iš skundo turinio galima suprasti, kad G. K. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir priimti naują sprendimą – kokį sprendimą, jis skunde nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina manydamas, kad G. K. skundu prašo panaikinti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Tačiau, su tokiu jo reikalavimu apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad G. K. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis ar priverstinį gydymą jam išvis panaikinti. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai bei savo išvadas motyvavo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Iš bylos matyti, kad G. K. buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, šia liga jis serga jau daug metų. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo G. K., pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 25 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu G. K. psichikos būklė išlieka nepakankamai stabili, be teigiamos dinamikos; jo psichikos būklė sunkiai pasiduoda gydymui, kuris dėl mąstymo sutrikimų, afektinių svyravimų buvo koreguotas; progresuoja asmenybės defektas mąstymo, emocijų bei valios srityse; klinikoje išlieka blankus afektas, nenuoseklus, rezonieriškas ir paralogiškas mąstymas, padidintas nervinis dirglumas, silpna impulsų kontrolė, kritikos būklei stoka; socialinė adaptacija sutrikusi, socialinių ryšių nėra (3-4 b. l.). Todėl Komisija rekomendavo pratęsti G. K. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2-4 b. l.). Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti.

10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Tuo tarpu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tuo atveju, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jam tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju skunde G. K. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos matyti, kad G. K. savo ligos nepripažįsta, gydomas ambulatoriškai vaistų nevartojo, pas gydytojus nesilankė, jų į namus neįsileido. Visa tai lėmė, kad, paūmėjus ligai, jis padarė nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad G. K. ir gydomas stacionare ne visada sutinka vartoti skiriamus medikamentus. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad G. K. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jam išties buvo pratęstas pagrįstai.

12. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad G. K. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ar priverčiamosios medicinos priemonės jam panaikinimas kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant G. K. ambulatoriškai be jokios jo priežiūros iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas ir būtinas. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K., skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.