Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.3.4.6.; 3.4.1.6.; 3.4.1.5.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.5.;

2019 m. vasario 25 d.

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Loretai Repšienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovams R. V., G. Z., trečiajam asmeniui V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas G. Z. atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje nepilnametė I. Z. nedalyvavo, nes savo nuomonę yra išsakiusi vaiko teisių apsaugos specialistams, tai pat dalyvaujantys byloje asmenys patvirtino, kad nepilnametė nori gyventi su senele V. V., o su mama gyventi nenori. Rašytinė bylos medžiaga taipogi patvirtina, kad tinkamai R. V. dukros neprižiūrėjo, prieš ją naudojo fizinį smurtą dėl ko Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ji buvo atleista pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytą nepilnametė I. Z. į teismo posėdį nebuvo kviesta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatyta, kad I. Z. yra atsakovų R. V. ir G. Z. dukra. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-14 įsakymu Nr. AV- 1084 I. Z. nustatyta vaiko laikinoji globa. Globėja skirta vaiko močiutė V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko globos vieta nustatyta adresu – (duomenys neskelbtini). Nustačius vaikui laikinąją globą, motina išlaikymo vaikui neteikė, noro susigrąžinti dukrą nerodė ir teismo posėdžio metu to nepageidavo.

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja – nevykdo savo nurodytų pareigų, o tai jau yra pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas. Esant atsakovės kaltei dėl vengimo įgyvendinti tėvų valdžią, vaikų teisių ir interesų apsauga bei gynyba gali būti užtikrinta taikant tėvų valdžios apribojimo institutą.

Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nepilnamete dukterimi I. Z. tinkamai nesirūpino, jos neprižiūrėjo, neužtikrino saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų, prieš ją naudojo fizinį smurtą. Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai šeima žinoma nuo 2012-01-03. Dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, šeima buvo įrašyta į Rokiškio rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2012-01-03 šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. Pagrindinės problemos šeimoje: socialinių įgūdžių stoka, motyvacijos stoka keisti savo gyvenimo būdą, negebėjimas tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. V. smurto prieš dukrą I. Z.. Įtarimai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį pareikšti vaiko motinai R. V.. I. Z. nuo 2017-10-17 iki 2017-10-26 buvo gydoma Raidos centre, kur individualių konsultacijų metu, I. Z. papasakojo, kad pažįstamas vyras du kartus prie jos seksualiai priekabiavo. Nuo 2017-10-26 iki 2017-10-31 I. Z. buvo apgyvendinta globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre. Centre jai buvo atliktas psichologinis vertinimas bei suteikta psichologinė pagalba dėl galimai patirto seksualinio smurto (Globos namai „Užuovėja“ 2017-11-09 rašto Nr. 2.1-601). Dėl smurto prieš savo nepilnametę dukrą I. Z. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi R. V. buvo atleista pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje. Atsakovės nepilnamete dukra I. Z. rūpinasi ir ją globoja atsakovės mama V. V., iš kurios paaiškinimų teisme žinoma, kad anūkė ir anksčiau (nuo pirmos iki penktos klasės) pas ją gyveno 5 metus, buvo grįžusi pas mamą, tačiau praėjus metams grįžo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės elgesį pripažįsta kaip kaltą, vengiant atlikti savo pareigą auklėti vaiką, juo rūpintis, todėl yra pagrindas jai taikyti tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 str. 1 d.). Kadangi atsakovė su dukra šiuo metu bendrauja, su ja susitinka teismas sprendžia, kad šiuo metu susiklosčiusi padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovės R. V. atžvilgiu taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą (CK 3.180 str. 2 d.). Apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (CK 3.180 str. 3 d.). Išlieka teisė matytis su vaiku, nes nenustatyta, kad tai prieštarautų vaiko interesams. Atsakovei išaiškinama, kad laikinas motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas jei įrodoma, kad mama pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo G. Z.

Tais atvejais kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.), ir reikia nuspręsti kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3. 179 str. 1 d.).

I. Z. tėvas G. Z. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos) negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų savo nepilnametės dukros atžvilgiu. R. V. pirminės sveikatos priežiūros centro pateikta informacija, G. Z. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis ir nustatytos šios diagnozės: 1985-05-16 liekamieji reiškiniai po persirgto vaikų cerebrinio paralyžiaus, lengvo laipsnio apatinių galūnių parezė (TLK-G80.9); 1985-05-16 abipusis klausos nervo neuritas (TLK-H90.3); 2012-01-28 alkoholinė kardiomiopatija (TLK- 142.6); 2012-01-28 alkoholinė encefalopatija (TLK-G32.2); 2014-03-17 alkoholinė epilepsija (TLK-40.5). Dėl susiklosčiusių objektyvių, nuo G. Z. valios nepriklausančių, aplinkybių, nesant jo kaltei, jis negali tinkamai vykdyti pareigų savo nepilnametės dukros atžvilgiu. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos (2018-05-28 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas, 2018-10-01 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas) matyti, kad I. Z. su tėvu nebendrauja, jis ja nesidomi, teikia išlaikymą. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas atskirti nepilnametę I. Z. nuo tėvo G. Z. (CK 3.179 str. 1 d.). Dukros atskyrimas nuo tėvo iš esmės nepažeidžia jos interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu numatytos tėvo ir vaiko tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus, kad tėvas netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvas gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2, 3 d.).

Dėl gyvenamosios vietos iki sprendimo, dėl globos (rūpybos) nustatymo, įsiteisėjimo

Pagal CK 3.183 str. 4 d. bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 str. 2 d. priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškiniu nepilnametės I. Z. gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo prašoma nustatyti su jos laikinąja rūpintoja V. V.. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, ir jo atstovės, trečiojo asmens, atsakovės, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės nepilnametė dukra I. Z. gyveno kartu su senele V. V. 5 metus (nuo 1 iki 5 klasės), šiuo metu I. Z. taip pat gyvena pas senelę nepertraukiamai nuo 2017-10-08. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-14 įsakymu Nr. AV – 1084 I. Z. nustatyta vaiko laikinoji globa. Globėja skirta vaiko močiutė V. V., vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, kur ji gyvena iki šiol. Iš byloje pateikto 2017-10-11 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad I. Z. globėjos V. V. šeimoje yra sudarytos tinkamos sąlygos jos poilsiui, ugdymuisi ir laisvalaikiui. Nurodyta, kad rūpintojos senelės namuose I. Z. jaučiasi mylima ir saugi, jos sutaria gerai, ji nori su senele gyventi, o grįžti pas mamą kategoriškai atsisako, todėl ieškovo prašymas yra tenkintinas ir nepilnametės I. Z. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su jos laikinąja rūpintoja V. V..

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 400 Eur per mėnesį) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Išlaikymo dydis nustatomas proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad išlaikymas nepilnametei dukrai I. Z. iš atsakovo G. Z. yra priteistas 2011-01-18 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta R. V. ir G. Z. taikos sutartimi po (250 Lt) (72.40 Eur) kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovas prašo iš atsakovės R. V. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 60 Eur kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovė R. V. yra pakankamai jauno amžiaus (33 m.), darbinga. Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis (60 Eur) yra nedidelis, ir iš esmės jo pakanka užtikrinti tik patiems minimaliausiems vaiko poreikiams. Nors atsakovė nurodo, kad tokio išlaikymo dydžio savo nepilnametei dukrai nebus pajėgi teikti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga, konstatuotina, kad ji privalo stengtis susirasti darbą, dirbti bei teikti bent minimalius vaikų poreikius užtikrinantį išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Teismas vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.) sprendžia, kad iš atsakovės priteistinas 60 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui, išlaikymo sumą mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Toks išlaikymo dydis atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra protingo dydžio. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pagal CK 3.275 straipsnį globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) tik vaiko interesais pagal teisės normas, reglamentuojančias turto administravimą. Esant šioms aplinkybėms I. Z. gaunamų lėšų tvarkytojai uzufrukto teise skiriama jos laikinoji rūpintoja V. V.. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų priteistinas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1, 6 p.) nuo kurio ieškovas buvo atleistas ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 80, 88, 92, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 406, 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti tėvų valdžią R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jos dukros I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnametę, I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti, nepilnametės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinąją rūpintoja V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametei dukrai I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 metų gruodžio 10 d. iki jos pilnametystės. Nepilnametės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 96,70 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 70 ct), o iš G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 80, 70 Eur (aštuoniasdešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokų kodas – 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.