- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- A20.-538-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00565-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
- Kategorijos
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovei Rytai Kudžmienei,
užsieniečiams L. K. H. A. ir H. Y. O. A. (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai), jų įgaliotajam atstovui advokatui Romui Jonuškai,
susipažinusi su užsieniečių L. K. H. A. ir H. Y. O. A. asmens bylomis, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos pilietės L. K. H. A. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. vasario 17 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S2220 dalies panaikinimo, Irako Respublikos piliečio H. Y. O. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą – motinos L. K. H. A., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. vasario 18 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S2602 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. vasario 18 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus (toliau – ir skundžiami sprendimai) įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose nurodyta, jog užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nepakankamai bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, jos pasakojimas buvo abstraktus, neinformatyvus, nebuvo remtasi jokiais objektyviais įrodymais ir dalinai prieštaravo kilmės valstybės informacijai. Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad jos brolis ir svainis šiuo metu gyvena Vokietijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad užsieniečiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmens tikslas. Tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti ir bandyti išvykti į Vokietiją, kur gyvena jos giminės, taigi kyla nelegalios migracijos grėsmė.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja L. K. H. A., atstovaujama įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio, prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2220 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skundu pareiškėjas H. Y. O. A., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą motinos L. K. H. A., ir įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2602 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skunduose nurodyta, kad pareiškėjams gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, jie bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Pagrindas, kuriuo remtasi atsisakant užsieniečiams suteikti laisvę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį sprendimą, t. y. atsisakymo pagrindas nėra individualizuotas.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundų netenkinti ir nurodė, kad užsieniečių atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, užsieniečių atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsieniečiai nėra sulaikyti. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėja L. K. H. A. nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, jos pasakojimas buvo abstraktus, neinformatyvus, prieštaravo kilmės valstybės informacijai, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjai gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjų teisinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja skundus palaikė, prašė juos tenkinti ir nurodė, kad nori laisvai judėti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų įgaliotasis atstovas skundus palaikė ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkinami iš dalies.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja su nepilnamečiu vaiku neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21M36564 nesuteikti pareiškėjai ir jos nepilnamečiam vaikui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjų skundas dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo buvo atmestas. Galutinis sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjai ir jos nepilnamečiam vaikui nėra priimtas, taigi pareiškėja ir jos nepilnametis vaikas laikomi prieglobsčio prašytojais.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. vasario 18 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Pažymėtina, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nėra sulaikyti, todėl nėra pagrindo pareiškėjų atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).
Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad sprendimų dalys apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Teismo vertinimu, tokia Migracijos departamento išvada padaryta nepagrįstai. Visų pirma pažymėtina, kad užsieniečių tapatybė nustatyta. Byloje nenustatyta, jog užsieniečiai bandytų išvykti iš Lietuvos Respublikos, siektų pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir pan. Nenustatyta duomenų, jog užsieniečių buvimas keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nors Migracijos departamentas nurodė, kad užsieniečiai nebendradarbiavo, apklausos metu jų pasakojimas buvo abstraktus, neinformatyvus, nepagrįstas objektyviais įrodymais, vis tik šios Migracijos departamento įvardintos aplinkybės negali būti vertintinos kaip užsieniečių nebendradarbiavimas. Byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai būtų piktybiškai nebendradarbiavę su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsieniečiai nebendradarbiauja, o klausimas dėl jų prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022), todėl konstatuotina, jog užsieniečių pasakojimo pagrįstumas iki kol nėra baigta jų prieglobsčio svarstymo procedūra negali būti tinkamai vertinamas. Migracijos departamento nurodytos aplinkybės, kurias jis vertino kaip pareiškėjų nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, įrodymais nepagrįstas prieglobsčio prašymas) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjų atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022, 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1888-789/2022).
Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nurodo, kad sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimamas tik esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu kaip jau buvo minėta aukščiau tokių aplinkybių teismas nenustatė.
Darytina išvada, kad užsieniečių laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečių prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsieniečiai gali pabėgti ar pasislėpti, atsakovas sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju užsieniečiams taikomas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, užsieniečių skundai tenkinami iš dalies, t. y. dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2220 dalyje dėl Irako Respublikos pilietės L. K. H. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo panaikinimo; dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2602 dalyje dėl Irako Respublikos piliečio H. Y. O. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo panaikinimo.
Nesant pagrindo prieglobsčio prašytojus apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Irako Respublikos pilietės L. K. H. A. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2220 dalį dėl L. K. H. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Irako Respublikos piliečio H. Y. O. A. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2602 dalį dėl H. Y. O. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.