Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-28 · Administracinė byla Nr. eI2-6156-743/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-28
Bylos Nr.
eI2-6156-743/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00084-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Vailionė
Pareiškėjas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
J. N.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-61565-743/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00084-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei J. N. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. N. 28,92 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 6,92 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė 2021 m. lapkričio 8 d. Tarnyboje gautu prašymu Nr. (8.2) KTP-3154 paprašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, tačiau vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 5, 7–9 dalimis, įvertinusi ankstesniais Tarnybos sprendimais atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sprendė, kad ji turi teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-3154-10812 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nugičijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad atsakovei antrinę teisinę pagalbą teikianti advokato padėjėja J. A. 2022 m. rugsėjo 29 d. Tarnybai pateiktame prašyme išmokėti užmokestį už atsakovei suteiktą pagalbą nurodė, kad atsakovei skyrė 13,87 val.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, buvo 19 Eur, o nuo 2022 m. sausio 8 d. – 20 Eur. Antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatų padėjėjams mokama 80 procentų advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio (Taisyklių 8 punktas). Papildomai pažymima, jog jeigu civilinėje byloje ginčo teisenoje pirmojoje instancijoje iki teismo sprendimo priėmimo (dokumentiniame procese – iki teismo sprendimo priėmimo po to, kai atsakovas pareiškia prieštaravimus) sudaroma taikos sutartis arba kitais būdais ginčas baigiasi taikiai, Taisyklėse nurodyti užmokesčių už tą bylos stadiją (procesinį veiksmą) dydžiai didinami 20 proc. (Taisyklių 25 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo sudaryta taikos sutartis, advokato padėjėjai J. A. buvo išmokėtas 278,78 Eur (3,5 val. x 19 Eur + 10,37 val. x 20 Eur + 42,98 Eur (20 proc. priedas už taikos sudarymą) x 80 procentų + 25,28 Eur kelionės išlaidos) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo ir tai, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, grąžinamų ar išieškomų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nedidinama 20 procentų, be to, atsižvelgus į tai, jog Alytaus Apylinkės teismas Prienų rūmai 2022 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-642-1060/2022 priteisė tik dalį – 218,07 Eur, antrinės teisinės pagalbos išlaidų, remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo 41,31 Eur (3,5 val. x 19,00 Eur + 10,37 val. x 20,00 Eur x 80 procentų + 25,28 Eur kelionės išlaidos (patirtos advokato padėjėjos + 14,98 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos Tarnybos) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 28,92 Eur.

Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba raštu Nr. (8.2Mr) FS-398 ir pakartotiniu raštu Nr. (8.2Mr) FS-488 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį ir paprašė šią sumą sumokėti, tačiau atsakovė to nepadarė.

Pareiškėjos teigimu, atsakovei siųstas pranešimas Nr. (8.2Mr) FS-398 (RS256418592LT) bei pranešimas (8.1Mr) FS-488 (RS264015167LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu. Valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 6,92 Eur: 3,46 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + III zona iki 20 g (1,66 Eur) + PVM 21 proc. (0,60 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0106732 ir 3,46 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + III zona iki 20 g (1,66 Eur) + PVM 21 proc. (0,60 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM019640.

Atsižvelgus įtai, pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 35,84 Eur, kuriuos sudaro: 28,92 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos ir 6,92 Eur valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Atsakovė J. N. atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 8 d. Tarnyboje gautas atsakovės prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir kitų su su tuo susijusių klausimų, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų (prašymo 8.2 punktas).

Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad ji priskirtina pirmajam turto ir pajamų lygiui ir atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjai jau yra teikiama teisinė pagalba kitoje byloje, 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu nusprendė suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir kitų su tuo susijusių pasekmių, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teikti antrinę teisinę pagalbą 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-3154-10812 paskirtas advokatas L. M., kuris 2021 m. gruodžio 15 d. leidimo ir pavedimo sutartimi teikti antrinę teisinę pagalbą J. N. pavedė advokato padėjėjai J. M. (po santuokos – A.).

2022 m. liepos 22 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-642-1060/2022 patvirtina, kad J. N. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo patenkintas, taip pat sprendimu patvirtinta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo; iš atsakovo priteista 218,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš advokato padėjėjos J. A. 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikto prašymo išmokėti darbo užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 2022 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (12.13)KAMS-1185/2022 apmokėti, matyti, kad atsakovei atstovaujant skirtas laikas – 13,87 val., už kurias nuspręsta apmokėti 278,78 Eur.

Pareiškėja 2023 m. birželio 12 d. raštu Nr. (8.2Mr) FS-398 bei 2023 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (8.2Mr) FS-488 Tarnybos informuota, kad 70 procentų išlaidų advokato pagalbai sudaro 28,92 Eur, kuriuos atsakovė privalo sumokėti.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šią sumą sumokėjusi, teisme taip pat negauta prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.

II. Dėl pareigos mokėti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-3154-10812 buvo nuspręsta apmokėti 30 procentų atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovė jo neskundė.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Kaip minėta, atsakovė 2021 m. lapkričio 8 d. prašyme šią dalį įsipareigojo sumokėti (prašymo 8.2 papunktis).

Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Taisyklėmis, tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokato padėjėjos prašymu ir pateiktais dokumentais, kurie pagrindžia laiką (13,87 val.), skirtą atsakovei. Šių aplinkybių ir Tarnybos apskaičiuotos 278,78 Eur sumos, kuri atitinka 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1, 10 punkte nustatytus dydžius, atsakovė taip pat neginčijo.

Taigi, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą advokato padėjėjai (be 20 procentų papildomo mokesčio už taikos sutarties sudarymą), sumokėta 244,40 Eur ir šią sumą sudaro: 66,50 Eur užmokestis už 3,5 val. už 2021 m. (3,5 val. x 19 Eur), 207,40 Eur užmokestis už 2022 m. (10,37 val. x 20 Eur), t. y. iš viso – 273,90 Eur; atsižvelgus į tai, kad pagal Taisyklių 8 punktą antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatų padėjėjams mokama 80 procentų advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio, advokato padėjėjai paskaičiuota 80 procentų suma nuo paskaičiuotos 273,90 Eur sumos, t. y. 219,12 Eur (273,90 Eur x 80 proc.); iš advokato padėjėjos prašymo matyti, kad ji patyrė kelionės išlaidos, kurios sudaro – 25,28 Eur, taigi paskaičiuota suma su kelionės išlaidomis – 244,40 Eur (219,12 Eur + 25,28 Eur). Kaip minėta, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimu valstybei jau priteista 218,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taigi likusi nekompensuota dalis sudaro – 26,33 Eur (244,40 Eur – 218,07 Eur). Kadangi atsakovė privalo sumokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (likusius 30 procentų kompensuoja valstybė), jos mokėtina suma – 18,43 Eur (26,33 Eur x 70 proc.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovės mokėtina 70 procentų suma sudaro 18,43 Eur, kuri priteistina pareiškėjai iš atsakovės (26,33 Eur x 70 proc.).

Pareiškėja prašyme nurodo, kad 70 procentų priteistinos iš atsakovės sumos skaičiuotina nuo 41,31 Eur ir suapvalinus sudaro 28,92 Eur (41,31 Eur x 70 proc.) priteistinos sumos, tačiau teismas su tokiu pareiškėjo skaičiavimu nesutinka.

Iš pareiškėjos pridėtų įrodymų matyti, kad prie atsakovės mokėtinos 26,33 Eur sumos yra priskaičiuota 14,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (26,33 Eur + 14,98 Eur, t. y. 41,31 Eur). Pridėtas išrašas patvirtina, kad šios 14,98 Eur išlaidos (5,78 Eur už valstybės įmonės Registrų centro išrašą + 9,20 Eur už valstybės įmonės Regitra duomenų teikimą) patirtos 2021 m. rugpjūčio 20 d. pagal sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2089-6990, t. y. iki atsakovės 2021 m. lapkričio 8 d. prašymo teikti antrinę teisinę pagalbą aptartoje byloje. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas išlaidų iš atsakovės priteisimo klausimas pagal sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2089-6990, neatmestina, kad jos jau galėjo (ar galės būti) priteistos kitoje byloje pagal pareiškėjos skundą, nagrinėjamoje byloje šios 14,98 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, kaip nepatirtos atsakovei teikiant antrinę teisinę pagalbą Alytaus apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-642-1060/2022 dėl tėvystės nuginčijimo ir su tuo susijusių pasekmių.

III. Dėl valstybės patirtų išieškojimo išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 6,92 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl 6,92 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 18,43 Eur (aštuoniolika eurų 43 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Vailionė