Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-01 · Byla Nr. A2.11.-5764-806/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-01
Bylos Nr.
A2.11.-5764-806/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-5764-806/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04275-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., išnagrinėjusi A. M. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016-03-17 apie 22.15 val., Pašilaičių g. 1, Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atsisėsti į transporto priemonę ir be leidimo iš jos išlipo. Šiais veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

A. M. apklaustas teisme parodė, kad jis davė kelią, jog pravažiuotų policijos pareigūnai, po to, pareigūnai jį pagavo ir paprašė vairuotojo pažymėjimo. Jis, A. M. jas parodė pareigūnams, jie sakė, kad jo vairavimas yra pavojingas, po to, pasakė, kad jis neturi gesintuvo. Pasak A. M., jis normaliai važiavo, pareigūnas paėmė visus jo dokumentus ir nuėjo į automobilį. Jis, A. M. išlipo iš savo automobilio pažiūrėti jų numerį, tačiau pareigūnai neleido, pasodino jį į automobilį. A. M. teigimu, jis be leidimo išlipo iš automobilio, sėdint automobilyje pareigūnai pradėjo akinti jį šviesomis, jis pripažįsta, kad išlipo iš automobilio. A. M. paaiškino, kad jei nesėstų į automobilį, tada jie turi naudoti specialias priemones, to nebuvo taikyta, jis savo noru atsisėdo į automobilį. Jis, A. M. norėjo pažiūrėti pareigūnų automobilio numerius, jie jį akino šviesa, kad nežiūrėtų. Žmogus norėjo surašyti protokolą dėl to ko jis, A. M. nedarė, jis pats atsisėdo į automobilį, kai jam porą kartų pasakė, kad sėsk į automobilį, jis pasakė gerai ir atsisėdo.

Apklaustas teisme liudytojas P. K. parodė, kad pastebėjo automobilį, kuris sukėlė įtarimą didindamas greitį, todėl sustabdė automobilį, pilietis pradėjo keiksnotis, ginčytis, nenorėjo pateikti dokumento, išlipo iš transporto priemonės be leidimo. Surašytas buvo protokolas. Pasak P. K., buvo paprašyta piliečio kelis kartus įlipti į transporto priemonę, ar jis turi naudoti jėgą įsodinti į transporto priemonę, A. M. po kelinto karto atsisėdo į automobilį. Buvo prisistatyta. Filmuota medžiaga yra, garso įrašo nėra, vaizdo registratorius be garso, jie sertifikuoti. Pasak P. K., A. M. privalėjo pateikti variuotojo pažymėjimą.

Apklaustas teisme liudytojas P. O. parodė, kad pastebėjo automobilį, kuris šonu slysdamas pravažiavo pro juos, jis priėjo, prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas juos pateikė, bet buvo nepatenkintas dėl stabdymo. Buvo paaiškinta, kad sėdėtų automobilyje. Po poros minučių vairuotojas priėjo prie jų, policijos pareigūnų. Vairuotojas kažkam skambino ir ieškojo draugų. Tada automobilis nuodugniau buvo patikrintas. Vairuotojas neturėjo gesintuvo. Kai buvo pareikalauta, kad vairuotojas sėdėtų savo automobilyje, pastarasis nepakluso ir vėl išlipo. Pilietis blaškėsi, po to, dar atvažiavo pastarojo tėvas ir su juo buvo konfliktas. Asmuo buvo išlipęs mažiausiai du kartus iš automobilio.

Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 1 būrio vyr. patrulio P. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-03-17 apie 22.15 val., Pašilaičių g. 1, Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paaiškėjo minėtą automobilį vairavo A. M.. Pilietis išlipo iš transporto priemonės be leidimo, pareikalavus į ją atsisėsti kategoriškai atsisakė, į jų, policijos pareigūnų reikalavimus nereagavo.

Pažymėtina, kad ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog A. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai pareigų vykdymo metu laikomi valdžios atstovais ir jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, už jų nevykdymą ar pasipriešinimą valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą, jiems einant pareigas, nustatyta administracinė atsakomybė. Teisme apklaustas A. M. pripažino, kad iš automobilio išlipo be leidimo, tačiau ginčijo tą faktą, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atsisėsti į transporto priemonę. Pasak A. M., jis savo noru atsisėdo į automobilį, paaiškino, kad jei nesėstų į automobilį, tada policijos pareigūnai turi naudoti specialias priemones, tačiau jos nebuvo taikytos, jis pats atsisėdo į automobilį, kai jam porą kartų pasakė, kad sėsk į automobilį, jis pasakė gerai ir atsisėdo. Teismo nuomone, tokia A. M. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia liudytojų P. K. ir P. O. parodymai. Apklaustas teisme liudytojas P. K. parodė, kad A. M. išlipo iš transporto priemonės be leidimo, piliečio buvo paprašyta kelis kartus įlipti į transporto priemonę, A. M. tik po kelinto karto atsisėdo į automobilį. Apklaustas teisme liudytojas P. O. parodė, kad pastebėjo automobilį, kuris šonu slysdamas pravažiavo pro juos, jis priėjo, prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas juos pateikė, bet buvo nepatenkintas dėl stabdymo. A. M. pateikus dokumentus, buvo paaiškinta, kad sėdėtų automobilyje, po poros minučių vairuotojas priėjo prie jų, policijos pareigūnų. Kai buvo pareikalauta, kad vairuotojas sėdėtų savo automobilyje, pastarasis nepakluso ir vėl išlipo. Asmuo buvo išlipęs mažiausiai du kartus iš automobilio. Netikėti liudytojų P. K. ir P. O., tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiu tarnybiniu pranešimu ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti. Byloje duomenų, kad policijos pareigūnai vykdydami savo funkcijas būtų pažeidę Policijos veiklos įstatymą, nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda, todėl pažeidėjui skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau sankcijos minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., -

nutaria:

A. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. skirti 95 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė