Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjui atstovaujančios Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) 2019-08-08 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-96 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. sužalojimo“ (toliau – ir Išvada) bei įpareigoti atsakovą Kauno apskr. VPK nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, ir siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.

Pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą patenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, jog Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas, Kauno apskr. VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK RS) vyriausiasis patrulis, 2019-05-08 dešinio peties traumą patyrė tarnybinių taktikų mokymo metu, atlikdamas mokomąjį kovinių imtynių veiksmą, ne dėl kito asmens poveikio iš šalies, kėlusio pavojų pareigūno sveikatai bei gyvybei, ir pareiškėjo patirta trauma negali būti vertinama kaip patirta dėl didesnio pavojaus atliekant tarnybines pareigas. Išvadoje pripažinta, jog pareiškėjo patirta trauma negali būti vertinama kaip patirta dėl didesnio pavojaus atliekant tarnybines pareigas ir pareiškėjas neturi teisės į kompensacijos išmoką. Anot pareiškėjo ir jo atstovės, Išvada nepagrįsta ir neteisėta, kadangi tarnybinis patikrinimas atliktas vienpusiškai, siekiant išvengti kompensacijos išmokėjimo. Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo patirtas sužalojimas nesusijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu ir su padidėjusiu pavojumi pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Išvadoje teigiama, jog taktinių pratybų metu buvo imituojama situacija – pasyvaus ginkluoto asmens sulaikymas, tačiau, pareiškėjo teigimu, tai nebuvo pasyvaus ginkluoto asmens sulaikymas, kadangi statistas priešinosi (muistėsi) ir dėl to pareiškėjas patyrė traumą. Pareiškėjas nurodė, jog, 2019-05-08 vykstant profesinių taktikos veiksmų pratyboms, turėjo sulaikyti statistą V. S., kuris, pagal specialiai sumodeliuotą situaciją buvo ieškomas ir galimai ginkluotas. Sulaikomas statistas priešinosi ir vengė imituojamo sulaikymo. Statistas alkūne mostelėjo pareiškėjui, kuris jį laikė. Pareiškėjas tuo metu pajuto didžiulį skausmą dešinio peties sąnaryje. Pareiškėjas nesutinka su Išvadoje nurodytu vertinimu, jog šioje situacijoje pareiškėjo patirta trauma per profesinių taktikos veiksmų pratybas įvyko ne dėl padidėjusio pavojaus pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, pareiškėjo patirtas sužalojimas laikytinas sužalojimu, susijusiu su tarnybinių funkcijų atlikimu, esant padidėjusiai rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai, bei yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp sužalojimo ir tarnybinių pareigų atlikimo, todėl pareiškėjas turi teisę į kompensaciją.

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje (toliau – ir Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos VTS) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo patirtos traumos 2019-05-08 profesinių taktikos veiksmų pratybose. Kauno apskr. VPK IV VTS vyriausiosios tyrėjos V. B. 2019-07-29 tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR2-20138 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ nurodoma, kad Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos VTS atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir surašė nelaimingo atsitikimo išvadą Nr. 20-IS3-25 dėl Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK RS vyriausiojo patrulio A. K. sužalojimo tarnybos metu. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas 2019-05-08 tarnybos metu apie 13.48 val., būdamas tarnybiniuose taktikos mokymuose (duomenys neskelbtini) , atlikdamas mokomuosius kovinius imtynių veiksmus, patyrė dešinio peties traumą. Pareiškėjas buvo nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – ir LSMUL) Kauno klinikų Priėmimo skyrių. Pareiškėjas vėliau dėl skausmo dešiniame petyje kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo atlikti tyrimai, konsultuotasi su specialistais. VšĮ Kaišiadorių ligoninė 2019-07-11 raštu Nr. AD.4-160 informavo atsakovą, kad dešinio peties trauma galėjo būti patirta pareiškėjui atliekant mokomuosius kovinius imtynių veiksmus. Pareiškėjas nuo 2019-06-27 iki 2019-07-03 buvo nedarbingas, jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas EF Nr. 5342587. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas traumą patyrė tarnybinės taktikos mokymų metu atlikdamas mokomuosius kovinių imtynių veiksmus. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas traumą patyrė tarnybos metu. Tačiau Išvadoje konstatuota, kad šiai situacijai nėra taikytinos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Visų pirma, pagal minėtą teisės nuostatą, pareigūno teisė į kompensaciją atsiranda tik tada, kai pareigūnas susižalojo arba buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas. Pareiškėjas traumą patyrė dėl tarnybinės taktikos mokymo metu atlikto mokomojo kovinių imtynių veiksmo. Pratybose yra modeliuojamos įvairios situacijos, nagrinėjamu atveju buvo modeliuojamas pažeidimą padariusio asmens sulaikymas. Kaip minėta, pareigūno teisė į kompensaciją atsiranda, kai pareigūnas susižalojo arba buvo sužalotas vykdydamas tarnybines funkcijas, kai kilo realus pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Realiu pavojumi jokiu būdu negali būti įvardyta taktinių mokymų metu atlikta pažeidimą padariusio asmens sulaikymo imitacija. Pareiškėjas patyrė traumą tarnybinių taktikų mokymo metu ir tai nėra tiesioginių tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjo patirta trauma neatitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalies sąlygų, kurios leistų pripažinti, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskr. VPK 2019-08-08 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-96 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. sužalojimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas siekia, jog jo tarnybinių pareigų atlikimas, atliekant mokomuosius kovinius imtynių veiksmus tarnybinių taktikų mokymuose, būtų pripažintas kaip susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, ir jis būtų siunčiamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo tam, kad įgytų teisę į kompensacijos išmokėjimą pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalį.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, jog pareiškėjas patyrė dešinio peties traumą tarnybos metu 2019-05-08 apie 13.48 val. tarnybinių taktikų mokymuose, vykusiuose (duomenys neskelbtini), būtent taktinių pratybų metu, imituojant pasyvaus ginkluoto asmens sulaikymo situaciją, pareiškėjui atliekant mokomuosius sulaikymo veiksmus.

Ginčas byloje kilo dėl faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, t. y. ar pareiškėjo patirta trauma mokymuose buvo susijusi su tarnybinių funkcijų (pareigų) vykdymu ir ar funkcijų (pareigų) vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai.

Byloje nustatyta, jog, pagal Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2019-03-12 įsakymu patvirtintą Kauno apskr. VPK pareigūnų fizinės prievartos, profesinės taktikos veiksmų atlikimo ir šaudymo pratybų 2019 metų II ketvirčio teminį planą, Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK pareigūnams 2019-05-08 vyko tarnybinių taktikos veiksmų pratybos, kurių metu buvo imituojama situacija – pasyvus sulaikymas. Pareiškėjas imitavo policijos pareigūną, o statistu („sulaikomu asmeniu“) buvo kitas pareigūnas. Pareiškėjui atliekant imituojamo sulaikymo kovinių imtynių veiksmą – „sulaikomo asmens“ – statisto rankos užlaužimą, pareiškėjas patyrė dešinio peties traumą. VšĮ Kaišiadorių ligoninės 2019-07-11 raštas Nr. AD.4-160 patvirtina, jog dešinio peties sąnario trauma pareiškėjui galėjo įvykti atliekant mokomuosius kovinius imtynių veiksmus. Pareiškėjas dėl patirtos traumos nuo 2019-06-27 iki 2019-07-03 buvo nedarbingas, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas EF Nr. 5342587. Skundžiamoje Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas mokymų metu patyrė dešinio peties traumą atlikdamas mokomąjį kovinių imtynių veiksmą. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas traumą patyrė ne dėl kito asmens poveikio iš šalies, kėlusio pavojų pareigūno sveikatai bei gyvybei, tačiau dėl tarnybinių taktikos mokymų metu atlikto mokomojo kovinių imtynių veiksmo, kuris negali būti vertinamas kaip sveikatos sutrikdymas kilęs dėl tarnybinių funkcijų vykdymo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl pareiškėjas neturi teisės į kompensaciją pagal Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, kai pareigūnas sužalotas arba jo sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Pažymėtina, jog statutinių valstybės tarnautojų veiklą, statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2018-12-18 įstatymo redakcija Nr. XIII-1790). Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalis numato, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog Statuto nuostatos (Statuto 59 str. 3 d.) apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą būtina išsiaiškinti: 1) ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; 2) ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (LVAT 2011-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 2012-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2000/2012).

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir LVAT formuojama praktika leidžia teigti, kad kompensacija pareigūnui turi būti mokama tais atvejais, kai jis sužalojamas eidamas tarnybines pareigas ir tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, t. y. nustačius, jog pasekmės (sužalojimas) atsirado dėl tiesiogiai teisės akte įsakmiai nurodyto pareigų vykdymo esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai.

Pažymėtina, jog tarnybinių pareigų vykdymą reglamentuoja pareigūno tarnybinę veiklą reguliuojantys teisės aktai – įstatymai, statutai, pareigybės aprašymas, tarnybinės užduotys. Pareigūno sužalojimas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso neabejotinai reiškia, kad turi būti priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų ar atliekamų pareigų (funkcijų) ir kūno sužalojimo. Trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną priežastis yra pareigūno statusas ar pareigūno tarnyboje vykdomos funkcijos (pareigos). Pareigūno sužalojimas turi būti susijęs su tarnybinių funkcijų (pareigų) vykdymu ir tai reiškia, kad tarp patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Policijos pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 str.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 9 dalį, pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu ir pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Statuto 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai pareigūnams gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką. Pareigūno sportavimas, fizinio pasiruošimo ar tam tikrų policijos pareigūnui būtinų turėti įgūdžių lavinimas yra būdai atitikti Vidaus tarnybos statuto 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reikalavimą būti tokio fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje.

Taigi, minėtas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog tam tikrų fizinių įgūdžių lavinimas ar, ginčo atveju, tarnybinių taktikų mokymai nelaikytini tiesioginių tarnybinių funkcijų (pareigų) vykdymu ir tokių mokymų metu patirta pareigūno trauma (sveikatos sutrikdymas) nėra susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taktiniai mokymai yra skirti pareigūno specialiųjų reikalavimų ugdymui, kadangi pareigūnas privalo atitikti atitinkamo fizinio pasirengimo ir praktinių gebėjimų lygį, kad galėtų įgyvendinti einamos pareigybės funkcijas. Net ir pareiškėjo pareigybės aprašymo 5.6 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas, einantis Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas privalo atitikti antrą fizinio pasirengimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinių taktikų gebėjimų mokymai bei jų metu pareiškėjo patirta trauma negali būti vertintina kaip sveikatos sutrikdymas tarnybinių funkcijų vykdymo metu Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Pareiškėjo tarnybinės funkcijos ir jų vykdymas bei pareigūno statusas savaime nebuvo priežastis, kuri lėmė pareiškėjo sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjo fizinis pasiruošimas, tarnybinės taktikos gebėjimų mokymai yra būtini pareigūnų fizinių ir taktinių įgūdžių formavimui ir yra vienas iš būdų atitikti Statute įtvirtintam reikalavimui nuolat būti tokio fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje (Statuto 8 str. 7 d.). Todėl tam tikras tarnybos taktinių įgūdžių lavinimas nelaikytinas tarnybinių pareigūno funkcijų vykdymu. Be to, pagal pirmiau minėtą LVAT formuojamą praktiką, praktinių užsiėmimų metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo požiūriu laikytini nelaimingu atsitikimu tarnyboje, o ne sveikatos sutrikdymu Statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo prasme (LVAT administracinės bylos Nr. A662-154/2010, Nr. A143-145/2010, Nr. A143-193/2010).

Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjas traumą patyrė ne tarnybos funkcijų vykdymo metu, o tarnybiniuose mokymuose, kurie nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai, ar su jo statusu vykdant tarnybines pareigas, todėl jo sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos Statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas traumą patyrė ne atlikdamas tarnybines funkcijas (pareigas), tačiau tarnybinių taktikų mokymo metu, atliekant mokomąjį kovinių imtynių veiksmą, ir pareiškėjo trauma nesusijusi su kito asmens poveikiu, kėlusiu pavojų pareigūno sveikatai bei gyvybei, todėl pareiškėjo patirta trauma negali būti vertinama kaip susijusi su didesne rizika bei didesniu pavojumi atliekant tarnybines funkcijas (pareigas). Taigi nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Išvadą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Išvadą, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti atsakovą nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, ir siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.