Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. M. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymų draudžiamų veiksmų neatlikinėjo. Kreditorinių įsiskolinimų įmonė turėjo nuo tada, kai jai vadovavo direktorius V. B. (2010-12-31 įsiskolinimų tiekėjams įmonė turėjo 500.161 Lt), taip pat ir kai įmonei vadovavo direktorius E. S. (2011-12-31 įsiskolinimų tiekėjams įmonė turėjo 595.336 Lt). Jam vadovaujant įmonei 2012-12-31 įsiskolinimų tiekėjams įmonė turėjo 585.104 Lt). Tačiau įmonė, turint kreditorinių įsiskolinimų, visais nurodytais laikotarpiais sudarinėjo sutartis – užsakymus pervežimams. Įmonės visi sandoriai buvo patikrinti bankroto administratoriaus, kai įmonei vadovavo V. B., E. S. ir jis. Sandorių prieštaraujančių įmonės veiklos tikslams bankroto administratorius nenustatė, o taip pat patvirtino ir tai, kad nei vienas įmonės kreditorius nebuvo kreipęsis į teismą dėl skolų išieškojimo priverstine tvarka, taip pat nebuvo taikytos jokios laikinos apsaugos priemonės ar areštuotos banko sąskaitos. Įmonė neturėjo jokių skolų dėl neįvykdytų mokestinių prievolių prieš VMI ir SoDra (1 t., b.l. 123). Pamena aplinkybę, jog perdavus turtą bankroto administratoriui, pagal buhalterinius dokumentus, VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreditorinį įsiskolinimą už PVM permoką (sumos tiksliai nepamena). Paaiškina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo laikomasi FIFO principo (angl.k. first in first off - pirmas įėjęs pirmas išėjęs). Šį principą įmonė taikė prekėms, paslaugoms, žaliavoms, apmokėjimams vykdyti ir apskaityti. Tai reiškia, kad įmonė gaudama atsiskaitymus iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” mokėjimus atlikinėjo vadovaudamasi minėtu principu. Apmokėjimo atskaitos laikas pagal pasirašytą sutartį skaičiuodavosi tik nuo tada, kai kita sutarties šalis pilnai įvykdydavo šią sutartį – pervežimą, t. y. sąskaita, remiantis FIFO principu, būdavo apmokama jei pagal pasirašytą sutartį pateikti visi tvarkingi dokumentai, atitinkantys pasirašytos sutarties sąlygas: tinkamas atvykimas į pakrovimą, tinkamas CMR draudimų pateikimas, tinkamas krovinio gabenimas ir tinkamas dokumentų pateikimas, t. y. vežėjas turėdavo pateikti originalų CMR važtaraštį su originaliu gavėjo antspaudu ir parašu, kad krovinys yra perduotas ir vežimo metu nesugadintas, tai, kad tinkamai atliktas pervežimas.

Vežėjo SIA „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas atvykęs į pasikrovimą (duomenys neskelbtini) nepateikė CMR draudimo poliso kopijos. Šie CMR draudimo polisai yra įtraukiami į Transporto portalą (tai vidinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrumentas, kompiuterinė krovinių pervežimų valdymo sistema veikianti internetinėje aplinkoje). Į šį portalą įtraukti visi gabenimo dokumentai, matosi visam Technonikolos koncernui, kuriam priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)” gamykla, taip pat šiuos duomenis mato bei analizuoja centrinis koncerno biuras (duomenys neskelbtini), šie duomenys yra apdirbami ir analizuojami centrinėje būstinėje, net ne Lietuvoje. Visi dokumentai dalyvaujantis krovinio gabenime privalo būti sukelti į šią erdvę kontrolei ir analizei. Tai numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-13 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto – ekspedicinio importo-eksporto ir užsienio prekybos krovinių aptarnavimo“ 4.1.-4.4. punktuose. Tokiu būdu užsakovas traktuoja, kad, SIA „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui atvykus į pasikrovimą (duomenys neskelbtini) ir nepateikus CMR draudimo poliso kopijos, pervežimai vykdomi su labai aukšta rizika, nes skaitoma, kad kroviniai yra gabenami galimai nedrausti ir už tokius rizikingus pervežimus užsakovas mažina ekspeditoriaus reitingus savo sistemoje, mažindamas rizikingų pervežimų kiekius šiam ekspeditoriui (mažiau gaunami užsakymai vežimams). Šį sprendimą priiminėja centrinis biuras, esantis (duomenys neskelbtini), specialiai sukurtas logistikos padalinys . Taip jiems, kaip ekspeditoriams, daroma žala, t. y. pas šį užsakovą prarandama pervežimo rinkos dalis. Nenorėdami prarasti užsakovo reitingų ir pervežimo kiekių, privalėjo reikalauti SIA „(duomenys neskelbtini)“ įvykdyti šios sutartyje susitartos sąlygos. Kadangi pervežimus vykdė ne pati SIA „(duomenys neskelbtini)”, o jos samdyti vežėjai, tai tarp šio proceso dalyvių įsiplieskė ginčas. Kreipėsi į savo užsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)”, kad jie patvirtintų apie CMR draudimų polisų pateikimą pasikrovime (duomenys neskelbtini) (tai matosi UAB „(duomenys neskelbtini)” Transporto portale). UAB „(duomenys neskelbtini)” šios aplinkybės patvirtinti negalėjo, nes šių draudimų niekas nepateikė, todėl pareikalavo šių draudimo kopijų iš jų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)”. Tuomet, jis minėtas kopijas pareikalavo iš SIA „(duomenys neskelbtini)”. Jei mėnesio bėgyje, įvykdžius vežimą, nėra pateikiamos draudimo kopijos, tai toks vežimas priskiriamas rizikingam gabenimui. UAB „(duomenys neskelbtini)” visada vertindavo pervežimo riziką sekdama šių CMR draudimų judėjimą Transporto portale. Kitas atvejis, kai jis iš SIA „(duomenys neskelbtini)“, pagal pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prašė originalaus CMR važtaraščio su originaliu gavėjo antspaudu ir parašu. SIA „(duomenys neskelbtini)” vadovas S. Ž. pranešė, kad originalius CMR su originaliais gavėjo antspaudais ir parašais paliko išsikrovimo vietoje pas gavėją, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)”, ir tai, kad jiems – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų pilnai pakakti šio dokumento kopijų. Tokiu būdu kilo ginčas dėl pasirašytos sutarties sąlygų įvykdymo, nes sutartis pasirašyta tarp SIA „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, o ne su konkrečiu krovinio gavėju, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)”. Taip SIA „(duomenys neskelbtini)”, pateikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ CMR kopijas, o ne originalius CMR su originaliais gavėjo antspaudais ir parašais, neįvykdė pasirašytos sutarties sąlygos. Pažymi, jog visi kiti vežimai buvo su tais pačiais trūkumais. Nurodo, kad buvo dar vienas ginčas su SIA „(duomenys neskelbtini)”, kuris kilo dėl kanbano (sutarties NR. (duomenys neskelbtini)) nurodymo jų sąskaitoje-faktūroje. Sutartyje yra aiškiai sutarta nuostata, kad išrašant sąskaitą apmokėjimui turi būti nurodytas šios sutarties numeris. SIA „(duomenys neskelbtini)” šios nuostatos neįvykdė. Paaiškina, kad jei vežėjas neįrašo sutarties numerio į sąskaitą-faktūrą, kurios pagrindu ji yra išrašyta, tai pabrangsta jų apskaitos procesai dėl apskaitos dokumentų administravimo kaštų, tampa labai sunku kontroliuoti jų įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)”) dokumentų judėjimą, kadangi reikia papildomo laiko atsekti sąskaitos priklausomybę pasirašytai pervežimo sutarčiai. Yra sudėtinga susekti dokumentų paketą į vieną vietą. Įmonė savo buhalterio neturėjo, o samdė apskaitos procesą iš įmonės. Ir kai reikėdavo „sugaudyti“ dokumentus komplektais vis naujam žmogui, tai tapdavo tikru iššūkiu visiems. O jei dar pasikartodavo tas pats maršrutas, su ta pačia preke ir tuo pačiu sunkvežimiu, o skirdavosi tik užsakymo numeris, tada sunkumų dėl šios aplinkybės turėdavo visa logistikos grandinė, pradedant nuo gamyklos ir baigiant visais ekspeditoriais ir vežėjais. Dar vienas ginčas su SIA „(duomenys neskelbtini)”, tai dėl apmokėjimo termino už suteiktą paslaugą, t. y. pagal tarp jų pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo data skaičiuojama per 40 dienų nuo originalaus CMR važtaraščio grąžinimo datos (su originaliu gavėjo antspaudu ir parašu). SIA „(duomenys neskelbtini)” vadovas S. Ž. išrašydamas sąskaitą-faktūrą už šį pervežimą nurodė sąskaitos išrašymo datą, kuria vėliau rėmėsi kaip atskaitos tašku nuo kurio prasideda sutartyje nurodytas apmokėjimo terminas (40 dienų). Teigia, kad sąskaitos išrašymo data niekaip negali būti apmokėjimo termino pradžios atskaitos taškas. Atskaitos taškas apmokėjimo terminui yra data, kai gautas originalus CMR važtaraštis su originaliu gavėjo antspaudu ir parašu, taip kaip pasirašyta ir susitarta sutartyje. Be to, vykdant šį pervežimą gavėjui, pagal minėtą sutartį, buvo pavėluota pristatyti krovinį. Tai gi, besiginčijant su SIA „(duomenys neskelbtini)” dėl: CMR draudimo poliso pateikimo pasikrovime (duomenys neskelbtini), originalių CMR važtaraščių pateikimo kartu su sąskaitom, sutarties – užsakymo numerio nebuvimo sąskaitoje-faktūroje, apmokėjimo termino pradžios (nuo kada pradedamas skaičiuoti apmokėjimo terminas) ir dėl krovinio pristatymo pavėlavimo pagal sutartį – užsakymą pervežimui Nr. (duomenys neskelbtini), užsitęsė apmokėjimo laikas, t. y. apmokėjimo atskaitos data nusitęsė iki sutarties sąlygų išpildymo ar pilno įvykdymo arba visų galimų aplinkybių išsiaiškinimo. Per tą užsitęsusį laikotarpį išklausė visus SIA „(duomenys neskelbtini)” argumentus, sutiko, kad reikėtų peržiūrėti originalių CMR pateikimo procesą, kai kroviniai yra įvežami į Lietuvą, į UAB „(duomenys neskelbtini)”. Šią aplinkybę su įvežimo dokumentais turėjo derinti su savo užsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)”, o jie savo ruožtu, su savo užsakovu ir su krovinio gavėju UAB „(duomenys neskelbtini)”, o pastarieji su savo centriniu biuru (duomenys neskelbtini). Prie kompromisų ir susitarimų priėjo tik 2013-05-14. Nutarė, kad nebereikalaus iš ekspeditorių originalių CMR važtaraščių, kai krovinys įvežamas į Lietuvą, pereina išsimuitinimo procedūrą ir išsikrauna po šio proceso gamykloje, nes originalūs dokumentai patenka tiesiogiai pas užsakovą (krovinio atvykimo metu į išsikrovimą). Išsiaiškinę visas aplinkybes padarė išimtį SIA „(duomenys neskelbtini)”, nutardami nebeskaičiuoti 40 dienų apmokėjimo terminą nuo originalių CMR važtaraščių pateikimo. Todėl iš karto buvo parašęs garantinį raštą, kuriame nurodė apmokėjimo terminą. Teigia, kad visos aukščiau išdėstytos aplinkybės buvo susijusios su visais pervežimais pagal šias sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. R. T.. Kadangi visi ginčai vyko dėl aukščiau minėtų aplinkybių, tai apmokėjimai už šiuos pervežimus nebuvo galimi. Be to, kadangi apmokėjimas buhalterinėje apskaitoje vyko FIFO principu, tai ir SIA „(duomenys neskelbtini)”, esant nurodytom aplinkybėm, nebuvo suėję terminai apmokėjimui, nes vežėjas nebuvo įvykdęs savo pasirašytų sutartinių įsipareigojimų, todėl mokėjimo termino pradžia net nebuvo pradėta skaičiuoti. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)” mokėjo už gautas paslaugas tiems vežėjams, kurie tinkamai buvo įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus už paslaugas. Įmonės lėšos buvo naudojamos tik sutartiniams įsipareigojimams vykdyti (už suteiktas paslaugas ir einamas sutartis). Nurodo ir kitą aplinkybę kodėl nebuvo mokama SIA „(duomenys neskelbtini)”, nes užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” gabenimo sutartyse (2013-05-13 sutartis Nr.(duomenys neskelbtini)) yra aiškus reikalavimas kaip yra priiminėjamos sąskaitos-faktūros ir kokia yra priėmimo ir apmokėjimo tvarka. Šios sutarties 17.4 ir 17.5 punktuose numatyta, kad originalių CMR važtaraščių pristatymo delsimas gali būti priežastis mokėjimui už atliktas paslaugas laikinam sustabdymui. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” net nepriimdavo sąskaitų apmokėjimui, jei nebūdavo originalių CMR važtaraščių su originaliais gavėjo antspaudais ir parašu. UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitas apmokėjimui priimdavo, o gamykla jų net neimdavo. Šis reikalavimas tiesiogiai susijęs su PVM grąžinimu UAB „(duomenys neskelbtini)” įmonei. Pasak užsakovo VMI nepripažįsta kopijuotų dokumentų, kai eina kalba apie PVM grąžinimą, užskaitą ir t.t. – turi būti pateikti tik originalūs dokumentai, kurie patvirtina apie krovinio perdavimą ir pristatymą gavėjui ir prekės išvykimą iš Lietuvos teritorijos. Teigia, kad kuo blogiau vežėjas vykdydavo sutarties sąlygas, tuo ilgesni būdavo apmokėjimo terminai. Nurodo, kad visi nurodyti faktai yra objektyvūs ir atitinkantys tikrovę, paimti iš realiai pasirašytų sutarčių tarp SIA „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”. Teigia, kad dokumentuose (sutartyse) yra aiškiai apibrėžti veiksmai, kuriuos šalys privalo atlikti.

UAB „(duomenys neskelbtini)” teikė UAB „(duomenys neskelbtini)” pervežimo paslaugas išvežant pagamintą produkciją į Europą. Su šia įmone buvo pasirašytos sutartys pervežimui. Šis vežėjas sutartas pervežimo sąlygas vykdė taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” gavo iš užsakovo pretenziją. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)” sąmoningai prie pateiktų sutarčių (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei PVM sąskaitų-faktūrų (AXI Nr. (duomenys neskelbtini), AXI Nr. (duomenys neskelbtini), AXI Nr. (duomenys neskelbtini), AXI Nr. (duomenys neskelbtini)) nepateikė CMR važtaraščių visiems savo vykdytiems gabenimams, kas rodo, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” sąmoningai tyčia pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Gavę raginimą iš savo užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikti CMR poliso draudimo kopijas, įvykdytiems pervežimams, už tų metų vasario ir kovo mėnesį, jis kreipėsi į visus vežėjus, kurie nebuvo pateikę įkrovime šių dokumentų ir kurie nebuvo įvykdę šio reikalavimo. Tarp šių įmonių buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)”. Šiai įmonei nebuvo daromi apmokėjimai, kadangi, visų pirma, nevykdė pasirašytų sutarčių – užsakymų pervežimams nurodytų sąlygų, t. y. nepateikė originalius CMR važtaraščius su originaliais gavėjo antspaudais ir parašais. Visose pasirašytose sutartyse –užsakymuose pervežimui yra viena ir ta pati sąlyga, kad apmokėjimas vykdomas per 30 dienų nuo originalaus CMR važtaraščio grąžinimo datos (su originaliu gavėjo anspaudu ir parašu) ekspeditoriui. Ši nuostata buvo taikoma visiems krovinių gabenimams ir visiems logistikos grandinėje dalyvavusiems ekspeditoriams ir vežėjams be jokios išimties ar išlygos. Antra – dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Iš savo užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo gavę pretenziją apie pavėluotą krovinio pristatymą pagal sutartį – užsakymą pervežimui Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią pasirašytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)” krovinį turėjo pristatyti 2013.03.08, o pristatė 2013.03.10. Pagal kitą pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) krovinį turėjo pristatyti 2013.03.19, o pristatė 2013.03.20. Paaiškina, kad pavėlavus pristatyti krovinį gavėjui, pagal užsakymą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)” ekspedicinės sutarties 23.1. punkto yra numatomi pretenzijos pateikimo terminai, tai yra ne vėliau kaip 21 kalendorinė diena nuo krovinio pristatymo. Tai reiškia, kad visi pavėlavimai turėdavo praeiti šį „karantininį” laikotarpį ir tik praėjus šiam terminui prasidėdavo atskaitos taškas nuo kurio yra apmokamos sąskaitos. Todėl visiems pavėlavimams būdavo automatiškai sustabdomas mokėjimas, nes buvo laukiama galimų pretenzijų ir krovinio gavėjų. Dar vienas ginčas su UAB „(duomenys neskelbtini)” kilo dėl kanbano (sutarties NR. (duomenys neskelbtini)) nurodymo jų sąskaitoje-faktūroje AXI Nr.(duomenys neskelbtini). Sutartyje yra aiškiai sutarta nuostata, kad išrašant sąskaitą apmokėjimui turi būti nurodytas šios sutarties numeris. Jie šios nuostatos neįvykdė. Šios ir kitų sąskaitų niekas nebeperrašinėjo. Nei vienoje pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitoje-faktūroje nėra nurodyta sutarties numerio, kokiu pagrindu ji buvo išrašyta. Todėl, paaiškina, kad dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių atlikinėti UAB „(duomenys neskelbtini)” mokėjimus nebuvo jokio pagrindo, nes įmonė nebuvo įvykdžiusi visus prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Dėl kilusių ginčų su SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” susirašinėjimas vyko elektroniniu paštu ir telefonu. Buvo susirašinėjama iš įmonės pašto dėžutės. Už sumas gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsikaitomas su kitais vežėjais. Buvo įkeistas nekilnojamas turtas. Pinigai buvo panaudoti pagal akcininko M. V. nurodymą. Didesnius apmokėjimus atlikdavo su akcininko sutikimu. Už paslaugas būtų sumokėję, kai būtų pardavę nekilnojamąjį turtą ir ten įsigytas prekes, perparduodant Baltarusijai. Buvo imami langų profiliai ir akcininkas norėjo vežtis į Baltarusį, norėjo atidaryti langų gamyklą. Prekės buvo perkamos su tikslu jas parduoti ir kad pinigai grįžtu į įmonę. Langus ir nekilnojamąjį turtą įsigijo 2013 metų pavasarį. Gegužės mėnesį turtas dar nebuvo parduotas. Pagal garantinį raštą, birželio mėnesį, garantavo, kad apmokės įsiskolinimą SIA „(duomenys neskelbtini)“. Taip buvo planuojama, kad iki to laiko turtas bus parduotas ir bus atsiskaityta su vežėjais. Perkant turtą buvo padaryta pradinė įmoka. Likusią sumą būtų gavę pardavę turtą. Įmonė turėjo net tik nekilnojamąjį turtą, tačiau ir langų profilius. Ten irgi didelės pinigų sumos. Langus norėjo vežtis akcininkas į Baltarusiją, taip buvo sutarta. Taip pat ir su Nidos nekilnojamo turto pardavimu, rūpinosi akcininkas, nes jo iniciatyva buvo perkamas šis turtas. Atlikdavo tuos darbus, nurodymus, kurie buvo pavesti jam akcininko. Kaip įmonės direktorius darydavo pavedimus, bet akcininkas pasakydavo kam sumokėti eilės tvarka. Dalį sutarčių sudarinėjo akcininkas, dalį – jis, bet prieš jas sudarant, visą laiką suderindavo su akcininku. Paskaičiavimus darydavo buhalterijos įmonė.

Liudytoju apklausta R. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, teisiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįstama su kaltinamuoju R. M. nėra. Dirba su klientais, tenka važinėti po visą Lietuvą. Kai pradėjo dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai visas bendravimas vyko tik su šios įmonės darbuotojais. Kai priimdavo užsakymus, matydavo, kad sąskaitas reikia išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebendravo, todėl kilo klausimas kas tai per įmonė. Paklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kurios pasakė, kad tai jų ekspedicija ir per ją turi važiuoti kroviniai. Jokių abejonių nekilo, nes didelė įmonė. Tikrino įmonės kreditingumą, tačiau nepamena, bet lyg ir viskas buvo gerai, jie garantavo, kad apmokės. Įvyko keli pervežimai, kai iš kitų vežėjų gavo informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nesikiša ir nelaiduoja už mokėjimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, t. y. kaltinamojo, mačiusi nebuvo, buvo tik jo parašai. Sutartys buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo jokių nesusipratimų dėl dokumentų pateikimo. Užsakymai ateidavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ji bendravo su darbuotojais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei būdavo kažkokios problemos su iškrovimais, tai ji bendraudavo tiesiogiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, tačiau lyg nebuvo gavę nei vieno apmokėjimo, buvo tik pažadai. Skambino tiesiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. M. ir teiraudavosi dėl apmokėjimo, tačiau jis maitindavo juos tik pažadais. Sakydavo, kad atsiskaitys, vėliau nekeldavo ragelio.

Liudytoju apklausta R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, teisiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį, kadangi buvo įmonės bankroto administratorė, t. y. 2013-05-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ji buvo paskirta šios įmonės įgaliotu asmeniu. Vykdant bankroto procedūra, kaltinamasis R. M., būdamas paskutinis įmonės direktorius, per nustatytą terminą perdavė jai, kaip paskirtam administratoriui, įmonės turtą ir visus dokumentus. Turtas buvo perduotas pagal balansą, sudarytą teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. Vykdant bankroto procedūra įstatymo numatytais terminais buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Įvyko pirmasis susirinkimas, kuriuo buvo patvirtintas susirinkimo pirmininkas. Jis buvo įgaliotas su administratoriumi pasirašyti pavedimo sutartį, patvirtintą ataskaitą ir administratorės nustatyta turto pardavimo tvarka priimtas nutarimas kreiptis į teismą, prašant pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą, ji kreipėsi į teismą ir 2013 metų rugsėjo mėnesį nutartimi bendrovė buvo pripažinta likviduojama, buvo vykdomas turto pardavimas. Nepavykus parduoti turto, 2014 metų vasario mėnesį buvo sušauktas kitas kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo pateikta informacija apie bankroto procedūros eigą ir patvirtinta tolesnė bendrovės turto pardavimo tvarka, bei finansinės ataskaitos už 2013 metus. Toliau, vykdant kreditorių patvirtintą tvarką, buvo tęsiamas bendrovės turto pardavimas. Užbaigus turto pardavimą, pateikus teismui reikiamus dokumentus, t. y. aplinkosaugos pažymą, buvo priimtas 2014-07-01 sprendimas įmonės veiklą pripažinti pasibaigusią. Įmonė buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, o dokumentai perduoti saugoti į archyvą. Neprisimena kiek buvo turto ir kokia buvo įsiskolinimų kreditoriams suma. Taip pat nurodė, kad civilinių ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšta nebuvo. Tiksliai nepamena, bet lyg buvo gautos vieno skolininko sumos ir įmonės bankroto proceso metu buvo nustatyta mokesčių permoka. Buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Mokestis buvo sugrąžintas.

Apklausta specialistė V. V. teisiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina savo duotą išvadą byloje. Teikiant išvadą buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tarpininkas tarp užsakovo ir atsakovo, atliko paslaugas SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp šių transporto įmonių ir užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vežimo tarpininkas. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas išstatė sąskaitas, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsikaitė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ su transporto įmonės, kurios išstatė šiai įmonei sąskaitas, neatsikaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus pinigus panaudojo banko mokesčiams, atsikaitymams su įvairiais ūkio subjektais, tarp kurių nebuvo SIA „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymams su darbuotoju R. M., atsikaitymams su valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Įmonė vykdė kreditorinius įsiskolinimo padengimus. Taip pat, pagal akcininkų sprendimą buvo sudarytos sutartys ir įsigytas turtas už pastatus Neringoje, už langų pirkimą, tačiau už paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo tik 16.200 litų pradinį įnašą. Teigia, kad R. M. galėjo atsikaityti su paslaugos tiekėju, jei nebūtų panaudojęs pervestus pinigus kitoms reikmės. Pažymi, kad buvo tiriamos tik dvi įmonės – SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet buvo ir daugiau ūkinių finansinių santykių su kitais vežėjais. Taip pat nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo lėšų atsikaityti, todėl, kad buvo tiriamas finansinis laikotarpis ir tiriami visi kreditoriai, pagal laikotarpius turėjo atsiskaitinėti, ir tam laikotarpiui atėjus, kai turėjo atsikaityti su šia įmone, įmonė nebeturėjo pinigų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos specialisto 2015-09-25 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. laikotarpiu nuo 2013-02-26 iki 2013-03-14 PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais ir kasos pajamų orderių kvitais pagrindė ūkinius – finansinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų:

2013-03-29 Pirkimo - pardavimo be varžytinių sutartyje Nr. 1, pasirašytoje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens P. P. vardu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. M. vardu, nurodyta, kad „1. Pardavėjas pardavė, o Pirkėjas nupirko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2. Turtas yra parduotas už 162.000 Lt, kurie mokami tokia tvarka ir terminais: 16.200 Lt prieš šios sutarties sudarymą ir 145.800 Lt iki 2013-09-30“ .

2013-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. M.) PVM sąskaitą faktūrą serija LM Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo pagrįsti nekilnojamojo turto įsigijimui iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ už 162.000 Lt (15.3 priedas). 2013-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. M.) mokėjimo nurodymu Nr. 03291218 iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Danske Bank A/S Lietuvos filialo pagrindė 16.200 Lt mokėjimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo paskirtį „pagal sutartį“.

2013-02-04 Vienintelio akcininko sprendimo protokole Nr. 1, pasirašytame UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko M. V. vardu, nurodyta „1. PVC langų profiliai ir apdailos elementai iš PVC bus perkami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ .