Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-20 · Byla Nr. ATP-1400-315/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
ATP-1400-315/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11709-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas:
Administracinė byla Nr. ATP-1400-315/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11709-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nubaustas už tai, kad jis 2012-11-02 apie 18.14 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 234 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. K. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pažeidė ATPK 256-257 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į visas tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes ir padarė esminių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos pažeidimų. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis apkaltintas ir nubaustas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas išvada, kad būtent automobilis „Peugeot Boxer“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo kontaktinėje sąveikoje su automobiliu „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini) padarė remiantis tyrėjo R. G. pateiktomis fotolentelėmis, tačiau iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobilyje „Peugeot Boxer“ yra sudaužytas užpakalinis žibintas iš dešinės pusės, o eismo įvykio vietoje objektyviai būtų aptikti ir užfiksuoti objektyvūs automobilių kontaktinės sąveikos pėdsakai – stiklo atplaišai nuo kontakto metu sudužusio ir iš įvykio vietos išvažiavusio automobilio.

Apelianto teigimu, iš liudytojo A. T. parodymų matyti, kad jis E. K. automobilio „Peugeot Boxer“, v/n (duomenys neskelbtini) nebuvo davęs, šį automobilį 2012 metais vairavo jis pats arba jo porininkas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtą automobilį vairavo nubaustasis, tėra tik prielaidos ir neparemtos įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino patikimais. Taip pat administracinio teisės pažeidimo byloje liko neištirta esminė aplinkybė, kas vairavo eismo įvykyje dalyvavusį automobilį „Fiat Ducato“. Nors liudytoju apklaustas E. L. parodė, kad nematė, kas konkrečiai vairavo iš kiemo išvažiavusį mikroautobusą, kuriame pas kaimyną S. Š. buvo atvažiavę du ar trys vyrai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavusį automobilį vairavo E. K.. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino įrodymais pripažintus duomenis, nenustatė esminių bylos aplinkybių, kurių pripažinimas arba nepripažinimas teisiškai pagrįstais gali lemti administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo ar nebuvimo nustatymą ir asmens kaltės klausimo išsprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Iš bylos įrodymų matyti, kad E. K. 2012-11-02 apie 18.14 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus

Šį faktą patvirtina eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, policijos pareigūno E. G. tarnybinis pranešimas, E. P., E. L. rašytiniai paaiškinimai, R. G. tarnybinis pranešimas.

Iš E. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-11-02 jis, dirbdamas kartu su patruliu D. N., apie 19.00 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laukia apgadintas automobilis. Atvykus minėtu adresu rado automobilį BWM X5, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas E. P.. Pastarasis paaiškino, kad pats šio įvykio nematė, jam apie tai pranešė kaimynas iš Žynių g. 5 namo, E. L.. E. L. paaiškino, kad eidamas namo išgirdo trenksmą ir išėjęs į gatvę pamatė nuo 7 namo link Ežerų gatvės nuvažiuojantį baltos spalvos mikroautobusą Fiat Ducato, kurio valstybinio numerio neįsidėmėjo. Nuėjus prie Žynių g. 4 atėjo neblaivus pilietis S. Š., kuris paaiškino, kad Fiat Ducato automobiliu buvo atvažiavęs jo draugas E. K., su juo išgėrinėjo ir vėliau pastarasis išvažiavo.

Liudytojas E. L. teisme paaiškino, kad 2012-11-02 apie 18.00-18.30 val. grįžo namo, išgirdo barškėjimą gatvėje. Trenksmas buvo vieną kartą, bet stiprus. Išėjęs į lauką, pamatė, kad išvažiuoja mikroautobusas. Suprato, kad jis atsitrenkė į stovėjusį BMW automobilį, todėl iškvietė kaimynus ir policiją. Priėjo prie automobilio BMW X5, pamatė, kad jam apgadintas veidrodis ir durelės. Mikroautobusas buvo atvažiavęs pas kaimyną, galėjo būti ir „Peugeot Boxer“ markė, nes bevalydami sniegą gatvėje rado detalę – pavadinimo „Boxer“ dalį.

Netikėti liudytojo parodymais teismas neturėjo pagrindo, kadangi jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, o byloje nėra duomenų, jog E. L. būtų suinteresuotas E. K. pakenkti.

Eismo įvykio vietos schemos priede nurodyta, kad automobiliui BMW, v/n (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas.

Iš fotolentelės matyti, kad apgadintas automobilio „Peugeot Boxer“, v/n (duomenys neskelbtini), galinis bamperis iš dešinės pusės, galinis sparnas iš dešinės pusės, galinės durelės iš dešinės pusės. Atsižvelgiant į E. P. automobilio apgadinimus darytina išvada, kad smūgis buvo stiprus ir vairuotojas turėjo jį pajusti, tačiau nesilaikydamas KET reikalavimų iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t.y. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalino.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. K. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., požymiai.

Skundo argumentai, kad E. K. nurodytu laiku nevairavo automobilio „Peugeot Boxer“, v/n (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti. Teismas šiuos parodymus pagrįstai vertino kritiškai, kadangi jie prieštarauja surinktų įrodymų visumai, kurie leidžia konstatuoti, kad E. K. įvykio metu vairavo automobilį „Peugeot Boxer“, v/n (duomenys neskelbtini),, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį. ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartys Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Bylos įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad E. K. suprato, kad apgadino kitą automobilį, tačiau nesilaikydamas KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos, todėl akivaizdu, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų įrodymų visumą tinkamai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimą nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundą atmesti..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius