Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir nuo 2022 m. lapkričio 16 d. žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Tuo jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

A. P. kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad dėl bendrovės bankroto kalta yra mokesčių inspekcija. Jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais yra kaltinamas. Kaip bendrovės vadovas, jis ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad bendrovės veikla būtų atnaujinta ir skola VMI būtų grąžinta, tačiau to padaryti nepavyko dėl VMI veiksmų. Bendrovės veikla buvo (duomenys neskelbtini). Šią veiklą bendrovė vykdė iki 2020-03-14 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas visuotinis karantinas Lietuvoje. Tada bendrovės veikla sustabdyta. Bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą. Karantino metu, kadangi bendrovė faktiškai negalėjo vykdyti veiklos, VMI kreipėsi į bendrovę nurodydama, kad ji bus išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registro. Nors bendrovė veiklą buvo sustabdžiusi tik laikinai, tačiau VMI patikinus, kad atnaujinus veiklą bendrovei tereikės tiesiog pakartotinai kreiptis dėl įregistravimo į PVM mokėtojų registrą, bendrovė minėto sprendimo neginčijo. Išregistravus bendrovę iš PVM mokėtojų, VMI nurodė bendrovei pateikti pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600) už 2020 m. spalį, dėl ko ir atsirado 90 277 Eur skola biudžetui. Po to, tęsiantis karantinui, tačiau švelnėjant ribojimams, bendrovė siekė atnaujinti veiklą. Dėl to, keletą kartų kreipėsi į VMI su prašymu įregistruoti bendrovę į PVM mokėtojų registrą, tačiau visus kartus VMI atsakymai buvo neigiami. Kadangi bendrovės veiklai buvo būtina įsiregistruoti PVM mokėtoju, VMI atsisakius bendrovę registruoti PVM mokėtoju, ji nebegalėjo atnaujinti veiklos. Visus kartus prašymuose bendrovė pagrindė būtinybę įregistruoti ją PVM mokėtoju, tačiau VMI į jokius bendrovės argumentus neatsižvelgė. Kaip vėliau paaiškėjo, net ir pirminis VMI sprendimas išregistruoti bendrovę iš PVM mokėtojų buvo priimtas pažeidžiant įstatymą. Remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 7 dalimi, kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą), privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Nors karantino metu (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustabdyta, tačiau tuo metu (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė buvo ir kitų bendrovių akcininkė, kurios buvo PVM mokėtojos. Vadinasi, išregistruojant (duomenys neskelbtini) iš PVM mokėtojų registro, ji realiai turėjo pagrindą likti PVM mokėtoja, tačiau VMI nepaisydama įstatymo nuostatų, bendrovę išregistravo iš PVM registro ir vėliau atsisakė įregistruoti. Dar daugiau, karantino metu, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė buvo priversta stabdyti veiklą ir buvo įtraukta į sąrašą juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, ji kreipėsi į VMI su prašymu atidėti ir išdėstyti susidariusią nepriemoką. Prašyme buvo nurodyta kaip ir kokiu grafiku bendrovė gali mokėti mokestinę nepriemoką, tačiau VMI tenkino prašymą iš dalies, sudarė mokestinės paskolos sutartį ne tokiu grafiku, kokiu buvo prašoma, o visus kitus vėlesnius prašymus pakeisti mokestinę paskolos sutartį atmetė, taip užkirsdama kelią bendrovės veiklos atnaujinimui ir mokumo atstatymui. Galiausiai, VMI pareiškimai klaidingai nurodo, neva bendrovės skola VMI visą laiką augo. Bendrovės veikla buvo sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių - paskelbto karantino, dėl kurio faktiškai bendrovės veiklos vykdymas buvo apribotas, tačiau nors ir mažomis dalimis, bendrovės skola VMI buvo mažinama. Dėl likusios dalies buvo prašoma išdėstyti skolą dalimis, tačiau VMI atsisakė tai padaryti. Visgi skola VMI neaugo, buvo imamasi visų būtinų priemonių bendrovės veiklai atnaujinti ir grąžinti skolą VMI, tačiau dėl VMI priimtų sprendimų bendrovė iš esmės taip ir neatnaujino veiklos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta 2010-06-02, ir jos vadovu nuo 2017-03-21 iki 2023-12-18 buvo A. P.. Bendrovė yra VMI skolininkė. 2023-12-20 duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 89 733,55 Eur. Per pakankamai ilgą laikotarpį VMI mokestinės nepriemokos išieškoti iš bendrovės nepavyko. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-735- 460/2023, (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2023-12-15.

Iš minėtos teismo nutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: 87 819,50 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1 554,65 Eur PVM delspinigių, mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 9 d., mokėjimo terminas - 2020 m. spalio 30 d., teisė išieškoti - nuo 2022 m. lapkričio 2 d. Tos bylos duomenimis nustatyta, jog įmonės atžvilgiu buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu registruoto turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis Mokesčių mokėtojo anksčiau įregistruotos 2 transporto priemonės yra išregistruotos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. spalio 3 d. duomenimis bendrovėje buvo apdraustas vienas asmuo, viešoje erdvėje esančiais duomenimis įmonė nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. turėjo 32,26 Eur socialinio draudimo skolą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš bendrovės vykdomas išieškojimas keturiose vykdomosiose bylose, viena iš jų - VMI prie FM naudai. Teismui vertinant bendrovės VĮ Registrų centrui pateiktą paskutinį balansą už 2020 m. matyti, kad įmonė 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo 321 567 Eur vertės turto, o įsipareigojimai sudarė 384 071 Eur, t. y. įmonės skolos buvo didesnės už turimą turtą. Nustatyta, kad įmonė 2020 m. patyrė 70 699 Eur nuostolių, o 2019 m. patyrė 18 520 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad vėlesnio balanso nėra, teismas sprendė, kad 2020 m. balansas šiuo metu neatitinka realios įmonės finansinės padėties, nes ir 2020 m. balansas rodo, kad įmonė vėliausiai nuo 2019 m. dirbo nuostolingai. Įvertinus nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir matyti, kad jie nėra laikino pobūdžio, be to, įmonė realios veiklos nevykdo, laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Esant anksčiau išdėstytų įrodymų bei aplinkybių visetui, teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai iškeltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo nemoki jau 2020 m. pabaigai. Nuostolingai bendrovė dirbo vėliausiai nuo 2019 m. Iš to aišku, kad tuo metu buvęs bendrovės vadovas A. P. privalėjo vykdyti atitinkamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, tai yra, nedelsdamas inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. To nepadarius, juridinio asmens vadovui kyla atsakomybė pagal ANK 120str. 1 d.

A. P. aiškinimas, kad jis jokių tyčinių veiksmų, priešingų kreditorių interesams, neatliko ir todėl jo veikoje nėra nurodyto nusižengimo sudėties, yra nepagrįstas. Aptariamas nusižengimas galimas padaryti ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad nusižengimą A. P. padarė tiesiogine tyčia. Neabejotinai nustatyta, kad nevykdydamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo atitinkamų nuostatų, jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra padarė nusižengimą, numatytą ANK 120str. 1 d. netiesiogine tyčia.

Jo nurodytos kitos aplinkybės, kad VMI neteisėtais savo sprendimais dėl PVM mokėtojo statuso (duomenys neskelbtini) atžvilgiu sužlugdė bendrovės veiklą ir iš esmės yra atsakinga dėl bendrovės bankroto, niekaip nesusijusios su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Pirmiausia, minėti VMI sprendimai nebuvo skundžiami, jie yra galiojantys, ir antra, bendrovės vadovas privalėjo vykdyti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nurodymus nežiūrint VMI priimtų sprendimų bendrovės atžvilgiu.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nenustatyta lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių, taip pat siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, jam skirtina vidutinė sankcijoje numatyta nuobauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 2 000 Eur baudą.

Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, nurodant mokėjimo paskirtį –bauda administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2-385/2024. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismą (Šilalės, Šilutės, Tauragės rūmus).