- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- AN2-311-312/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria V. N. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 25 d. nutarimu V. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. vasario 17 d., apie 11.00 val., Vilniaus m. sav. vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,98 promilės girtumas), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. N. apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi V. N. skundo netenkinto ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 25 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu V. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartį.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. N. nebuvo leista pakartotinai pasitikrinti blaivumą, taip pat jis nebuvo pristatytas blaivumo patikrai paimant kraujo mėginį ir jam nebuvo paaiškinti atsisakymo atlikti šiuos veiksmus motyvai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio ir V. N. pozicijos viso administracinio nusižengimo tyrimo metu, jis savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo nepripažįsta. Apeliaciniame skunde pažeidėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nepagrįstai buvo atsisakyta pakartotinai patikrinti jo girtumą alkotesteriu, taip pat policijos pareigūnai nepagrįstai atsisakė jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą girtumo nustatymui.
8. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punktą asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taisyklių 5 punktas numato, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, V. N., nesutikdamas su jam atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, turėjo teisę pats nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir kreiptis dėl neblaivumo patikrinimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad apie tokią galimybę pastarasis žinojo, kadangi pats nurodo, kad jau neblaivumo patikrinimo metu apie tai kalbėjo su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai pareigos pažeidėją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nagrinėjamu atveju, neturėjo, kadangi jis nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, taip pat buvo objektyvi galimybė atlikti jo neblaivumo patikrinimą alkotesteriu.
9. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teisės aktai pakartotinio neblaivumo patikrinimo alkotesteriu nereglamentuoja. Toks poreikis kiekvienu atveju nustatomas individualiai. Nagrinėjamu atveju, V. N. policijos pareigūnams nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų pakartoti neblaivumo nustatymo veiksmus.
10. Nors po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties paduotame V. N. apeliaciniame skunde nėra keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, vis dėlto, iš pažeidėjo pirminio apeliacinio skundo turinio matyti jo siekis administracinę nuobaudą sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda V. N. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.
11. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. N. buvo paskirtas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir nustatytas vidutinis ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas.
12. V. N. prašo atsižvelgti į jo turimą darbingumo lygį ir turtinę padėtį. Nepaisant to, kad pažeidėjo pajamos per mėnesį nėra didelės (198,26 Eur netekto darbingumo pensija), apeliantas nėra pateikęs duomenų apie gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, nors apeliaciniame skunde nurodo, kad jam tenka dirbti pagal verslo liudijimą, taip pat apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, o tai svarbu, siekiant objektyviai įvertinti jo turtinę padėtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 100 Eur išlaikymas, kurį V. N. sūnui teikia jo motina, nėra priskiriamas prie apelianto pajamų, o jeigu šių lėšų nepakanka nepilnamečio vaiko išlaikymui, apeliantas gali kreiptis dėl jų padidinimo įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, nėra duomenų, kad V. N. materialinė padėtis būtų tiek beviltiška, kad galėtų būti pagrindu skirti mažesnę baudą, turint omenyje ir tai, kad yra padarytas itin šiurkštus, realų pavojų kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui kėlęs pažeidimas. V. N., nagrinėjamu atveju, pasielgė itin neatsakingai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dienos metu automobiliu vežė tris vaikus. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantas kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertina, nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dėl pažeidėjo motinai planuojamos atlikti operacijos) egzistavo ir administracinio nusižengimo darymo metu, o esant tokiai situacijai, V. N. turėjo įvertinti daromo administracinio nusižengimo pasekmes, tokiu būdu, paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas yra natūralus padaryto administracinio nusižengimo rezultatas.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia V. N. dėmesį į tai, kad, esant objektyvioms priežastims, yra galimas jam paskirtos baudos išdėstymas. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi, nagrinėjamu atveju, nutarimas jau yra priimtas, pirmosios instancijos teisme baudos mokėjimo išdėstymo klausimas spręstas nebuvo, apeliantas to neprašo, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako, tik išaiškina, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o V. N. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.