Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja G. K., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui V. I., dėl tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvo valdžios ribojimo.

Atsakovui pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesirūpino jais, nesiekė sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas S. S. su L. I. – S. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. S., o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. S.. S. S. ir L. I. – S. šeima nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, konfliktų, smurto šeimoje ir vaikų nepriežiūros. 2019 m. vasario 21 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu atsakovo ir L. I. – S. santuoka nutraukta, o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina L. I. – S. Kadangi motina galimai naudojo smurtą prieš savo dukrą, ji nesirūpino abiem savo vaikais, dažnai išeidavo iš namų pas draugus ir po kelias dienas negrįždavo, tėvas S. S. buvo nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, priežiūros, ugdymo, todėl buvo priimtas sprendimas vertinti vaikų situaciją. Skyriaus specialistai 2020 m. liepos 16 d. surašė Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė vaikų apsaugos poreikį bei paskyrė laikinąją priežiūros priemonę – vaikai G. ir D. S. perduoti laikinai prižiūrėti jų senelei iš mamos pusės – V. I.. Skyriaus specialistai, siekdami apginti vaikų teises bei užtikrinti teisėtus interesus priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti nepilnamečius G. ir D. S. iš jų tėvų S. S. ir L. I. – S. 2020 m. rugsėjo 25 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai išdavė leidimą paimti nepilnamečius iš tėvo S. S. ir motinos L. I. -S. Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. Al-740 nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. vaikams D. ir G. S. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir paskirta laikinoji globėja (rūpintojas) V. I.. Atsakovas pateikė poziciją, kad nebeketina dėti pastangų ir keisti savo gyvenimo būdo bei dabartinės situacijos. Nurodė, kad neturi galimybės savarankiškai vienas auginti vaikų bei sutinka, kad vaikams būtų geriausia augti jų močiutės V. I. šeimoje. Vaikų motinai L. I. – S. yra toliau vykdoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Klausimas dėl vaikų grąžinimo motinai arba motinos valdžios apribojimo bus sprendžiamas ateityje.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas S. S., būdamas vaikų tėvu, nepakankamai rūpinasi vaikais ir nededa nepakankamas pastangas, kad vaikai galėtų gyventi kartu su juo – vaikų tėvui nerūpi vaikų gerovė, vartoja alkoholį, keisti savo gyvenimo nenori. Jis yra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų rūpintis vaikais, jų gerove, juos auklėti, išlaikyti, rengti juos savarankiškam, gyvenimui. Tėvas yra abejingas vaikų likimui, nesiekia įgyvendinti tėvo teisių ir pareigų savo vaikams ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Laikinoji globa vaikams nustatyta 8 mėnesius, per šį visą laikotarpį tėvas realiai nedėjo pakankamai pastangų pasirūpinti vaikais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas S. S. negali užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams gyvenimo sąlygų, būtinų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir tik dėl savo asmeninių priežasčių bei kaltės. Atsakovas nesirūpina savo nepilnamečių vaikų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, situacija nesikeičia ilgą laiką, atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti savo vaikus, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis), todėl įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų tėvas visiškai nesirūpina vaikais ir nesistengia pakeisti savo gyvenimo, kad vaikai galėtų gyventi kartu su juo, nesistengia pagerinti savo buities sąlygų, sprendžia, kad nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas sprendžia, kad tėvo valdžia atsakovui į jo vaikus apribotina neterminuotai.

Išaiškintina, jog apribojus tėvo valdžią neterminuotai, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaikų globėjo (rūpintojo) paskyrimo G. S. ir D. S..

Kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina V. I. šeimoje, kuri iki minėto momento skirtina ir vaikų lėšų administratore (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio l dalis).

Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis. Ieškinys patenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo S. S. į valstybės biudžetą priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini). atžvilgiu.

Nustatyti vaikų G. S. ir D. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo globėjos V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje.

Paskirti V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S. ir D. S. turto administratore iki teismo sprendimo dėl jų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.