- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-437-86-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zenonas Birštonas (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- V. K.
- Civilinis ieškovas
- A. V.
- Nukentėjusysis
- J. Z., A. V.
- Kategorijos
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. ir nukentėjusiojo J. Z. atstovės pagal įstatymą A. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 2, 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. K. atidėtas dvejiems metams bei paskirti įpareigojimai: 1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiuosius J. Z. ir A. V. ; 2) per du metus nuo nuosprendžio priėmimo dienos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taip pat teismas priteisė iš V. K. nukentėjusiojo A. V. ir nepilnamečio nukentėjusiojo J. Z. atstovės pagal įstatymą A. Z. naudai po 400 Lt proceso išlaidoms (advokato paslaugoms) atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, o būtent:
jis, 2007 m. gruodžio 16 d., apie 10.20 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius – Sudervė, privažiavime į Rastinėnų k., 3 km. 100 m., vairuodamas automobilį „AUDI 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 144 punktų reikalavimus, galiojusius eismo įvykio metu ir numatančius, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui“, draudžiančius: ,,vairuoti transporto priemonę neblaiviam“ ir įpareigojančius vairuotojus ,,važiuoti dešinio kelio puse ir neišvažiuoti į priešingos eismo krypties važiuojamąją dalį, atskirtą menamąja išilgine važiuojamosios dalies ašimi“, tai yra nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kadangi automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (2,81 promilės etilo alkoholio), išvažiavo į priešingos eismo krypties važiuojamąją dalį, atskirtą menamąja išilgine važiuojamosios dalies ašimi, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „RENAULT KANGOO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V. , dėl ko šio eismo įvykio metu nukentėjo automobilio vairuotojas A. V. , kuriam dėl poodinės kraujosruvos kairio antakio srityje su galvos smegenų difuziniu aksonu pažeidimu, buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio nepilnamečiui keleiviui J. Z. , kuriam dėl poodinės kraujosruvos kairiame žaste, buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir patenkinti jo civilinį ieškinį, priteisti jo naudai iš UADB „Industrijos garantas“ piniginę kompensaciją dėl jam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą priteisti iš V. K. . Viso 15000 litų priteisti jo naudai iš UADB „Industrijos garantas“ 2549,60 litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo manymu, pirmos instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kadangi teismas neišsprendė civilinio ieškinio iš esmės, o tik pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą bei jo dydžio klausimą perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusysis teigia, kad taip teismas pažeidė baudžiamojo proceso normų reikalavimus bei jo teises, nes papildomas rūpinimasis civilinės bylos reikalais sukels jam daug nepatogumų bei papildomų išlaidų.
Nukentėjusiojo teigimu teismo išvados, kad nebuvo surinkti ir teismui pateikti įrodymai dėl žalos atlyginimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jis teigia, kad visus galimus ir turimus įrodymus dėl pareikšto civilinio ieškinio jis jau yra pateikęs teismui. Nukentėjusysis tvirtina, kad jokių papildomų įrodymų pateikti negali, todėl teismas turi vertinti nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į tai, kas pateikta byloje.
Nukentėjusiojo manymu, jokių papildomų įrodymų byloje nereikia dėl to, kad jis gydėsi ilgą laiką ambulatoriškai, jo manymu tai matyti iš byloje esančios jo sveikatos istorijos.
Šalies argumentai
Nepilnamečio nukentėjusiojo J. Z. atstovė pagal įstatymą A. Z. apeliacinius skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir patenkinti jos civilinį ieškinį, priteisti jos nepilnamečio sūnaus naudai iš UADB “Industrijos garantas“ piniginę kompensaciją dėl jam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą priteisti iš V. K. . Viso 5000 litų priteisti jos sūnaus naudai iš UADB „Industrijos garantas“ 1000 litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio. Jos manymu, teismas neišsprendė civilinio ieškinio iš esmės, o tik pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą bei jo dydžio klausimą perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo atstovė teigia, kad taip teismas pažeidė baudžiamojo proceso normų reikalavimus bei jos atstovaujamo nepilnamečio nukentėjusiojo teises, nes papildomas rūpinimasis civilinės bylos reikalais sukels jai daug nepatogumų bei papildomų išlaidų.
Nukentėjusiojo atstovės manymu, teismo išvados, kad nebuvo surinkti ir teismui pateikti įrodymai dėl žalos atlyginimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jos nuomone, visi turimi ir galimi įrodymai yra pateikti teismui. Todėl jokių papildomų įrodymų pateikti ji negalinti. Nukentėjusiojo atstovės teigimu, byloje yra jos nepilnamečio sūnaus sveikatos istorijos kopija, kurioje yra surašyti visi jam paskirti vaistai.
Nukentėjusiojo atstovės teigimu, jos sūnus patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelį emocinį sukrėtimą ir baimę. Po patirto sužalojimo atsiradusios pasekmės pablogino jos sūnaus gyvenimo kokybę bei sumažino galimybes, kadangi jis iki įvykio aktyviai sportavo, lankė lengvąją atletiką, o dėl patirtų sužalojimų jam buvo uždrausta sportuoti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Nuteistasis, jo gynėjas, civilinio atsakovo atstovė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Antroje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju apeliantai, jų nuomone, pirmosios instancijos teismui buvo pateikę visus dokumentus, kurie įrodo jų prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą. Tokį manymą apeliantai dar kartą patvirtina savo apeliaciniuose skunduose. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinęs jam pateiktus įrodymus priimti vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numatytų sprendimų, t. y. civilinius ieškinius tenkinti visiškai, iš dalies arba atmesti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nuomone, civiliniai ieškovai nepateikė visų jų reikalavimus patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindas ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš A. V. pateiktų įrodymų matyti, jog jis vaistams išleido 2008 m. sausio 16 d. 63,23 Lt, 2008 m. kovo 26 d. 145,62 Lt, 2008 m. vasario 6 d., 22 d. ir kovo 6 d. po 48,53 Lt, 2007 m. gruodžio 28 d. 88,31 Lt (iš šios sumos atimtina 12,78 Lt, kurie buvo sumokėti už Faringodol, kadangi akivaizdu, jog šių vaistų vartojimas nėra susijęs su autoįvykiu). (t. 2, b. l. 2-5) Taigi, kolegijos nuomone, visiškai įrodyta, kad A. V. dėl įvykio vaistams išleido 429,97 Lt. Prašoma atlyginti suma (495 Lt) už magnetinio rezonanso tomografiją yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl ji priteistina. (t. 2, b. l. 6-7)
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog autoįvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiajam priklausantis kompiuteris, kurio remonto išlaidos sudaro 849,60 Lt. Taigi, ši suma priteistina nukentėjusiojo naudai, kadangi teismui nekyla abejonių, jog kompiuteris autoįvykio metu buvo teisėtame A. V. valdyme.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiajam būtų buvęs reikalingas pagerintas maitinimas, kita vertus, prašoma priteisti suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl šioje dalyje ieškinys nėra tenkinamas. Taip pat jokiais įrodymais nepagrįstas prašymas priteisti 200 Lt už striukę.
Taigi, A. V. naudai priteistina 1774.57 Lt turtinei žalai atlyginti.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2008 m. sausio 18 d. nukentėjusiojo atstovė išleido 124,58 Lt vaistams įsigyti. Tačiau pagal byloje esančius receptus matyti, jog tik dalis įsigytų vaistų buvo skirti nukentėjusiajam. (t. 2, 8-10) Iš minėtos sumos atimtinos sumos sumokėtos už LIUGOLIS bei Vaikišką rusišką hematogeną, kadangi šių produktų vartojimas nesusijęs su autoįvykio metu kilusiomis pasekmėmis. Taigi, byloje įrodyta, kad vaistams buvo išleista 111,63 Lt. Kitos išlaidos susijusios su vaistų pirkimu nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl negali būti priteistos.
Nepagrįstas nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą prašymas priteisti 100 Lt už laikrodį, 200 Lt už akinius bei 150 Lt už batus. Tokie reikalavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl jie negali būti tenkinti. Čia pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog nėra jokių galimybių nustatyti šių daiktų vertę, kadangi jie yra išmesti. Taip pat nepagrįstas reikalavimas priteisti 200 Lt už mobiliojo ryšio telefono sugadinimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog telefonas buvo sugadintas autoįvykio pasekoje.
Taigi, nukentėjusiajam J. Z. priteistina 111,63 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji A. V. ir J. Z. dėl V. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. būdamas neblaivus padarė neatsargų nusikaltimą, kuriuo A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o J. Z. nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis yra bedarbis, tačiau yra gana jauno amžiaus darbingas asmuo. Atsižvelgiama ir į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, į nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, skausmą, į tai, kad po autoįvykio nukentėjusiesiems buvo apsunkintos galimybės gyventi sau įprastą socialinį gyvenimą.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį J. Z. teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje yra duomenų, iš kurių matyti, jog jis po įvykio vaistų nepirko ir nevartojo. (t. 2, b. l. 41) Ši aplinkybė leidžia teigti, jog nukentėjusiojo patirti skausmai ir išgyvenimai nebuvo tokie dideli, kaip nurodoma civiliniame ieškinyje bei atstovo apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai yra aiškiai per dideli, neatitinkantys sąžiningumo kriterijaus, todėl civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies. Nukentėjusiajam A. V. priteisinat 6000 litų patirtai neturtiniai žalai atlyginti, o J. Z. 2000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Pažymėtina, kad iš draudimo bendrovės priteistinos neturtinės žalos dydis skaičiuojamas pagal sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos nuostatas.
Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių klausimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. ir nukentėjusiojo J. Z. atstovės pagal įstatymą A. Z. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendį.
Priteisti iš UADB „Industrijos garantas“ A. V. 1774.57 Lt turtinei žalai atlyginti, o J. Z. 111,63 Lt turtinei žalai atlyginti.
A. V. iš UADB „Industrijos garantas“ priteisti 1294.50 Lt, o iš V. K. 4705.5 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti. J. Z. iš UADB „Industrijos garantas“ priteisti 431.50 Lt, o iš V. K. 1568.50 Lt patirtai neturtiniai žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.