Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-09 · Civilinė byla Nr. 2S-404-280/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
2S-404-280/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00185-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
UAB „Vytrolma“
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-404-280/2014

Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00185-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.3; 121.14; 122.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vytrolma“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-460-842/2014 pagal ieškovo UAB „Vytrolma“ ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vytrolma“ Utenos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. B. ieškovo UAB „Vytrolma“ naudai 75 684 Lt, padarytų nusikaltimu, žalos atlyginimui, bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą G. B. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d., t. y. už tai, kad 2011-11-17 vairuodamas UAB „Vytrolma“ priklausantį krovininį automobilį dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisykles, partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį P. D. ir jį mirtinai sužalojo. Tuo pačiu nuosprendžiu patvirtintas UAB „Vytrolma“ ir nukentėjusiosios A. D. susitarimas dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš dalies patenkintas nukentėjusiųjų L. D. ir M. D. ieškinys bei iš UAB „Vytrolma“ jų naudai priteista 35 684 Lt neturtinei žalai atlyginti. Eismo įvykio metu atsakovas G. B. pagal darbo sutartį dirbo UAB „Vytrolma“ vairuotoju, todėl žalą teismas priteisė iš ieškovo. UAB „Vytrolma“ 2013-05-20 bei 2013-12-11 išmokėjo 40 000 Lt bei 35 684 Lt neturtinei žalai atlyginti ir kreipėsi į teismą, prašydamas išmokėtas sumas regreso tvarka priteisti iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo UAB „Vytrolma“ ieškinį atsakovui G. B. dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad DK 287 str. įtvirtina, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 str. 2 d. numato tokius atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai, tačiau klausimas dėl žalos atlyginimo nepatenka į DK 299 str. 2 d. numatytus atvejus. Kadangi ieškinys teisme jau buvo priimtas, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą dėl privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vytrolma“ atskiruoju skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinį teismui nagrinėti iš esmės. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 137 str. 2 d. 3 p. ir DK 287 str. nuostatas. DK 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo ginčų komisijos negali nagrinėti, kadangi tai tiesiogiai yra pavesta teismui. Tai nėra individualus darbo ginčas, todėl ikiteisminis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra būtinas.

Atsiliepimas

Atsakovas G. B. atsiliepimu prašo atmesti UAB „Vytrolma“ atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį. Atsakovas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovui jokios neturtinės žalos nepadarė, priešingai, ieškovas kelia reikalavimą, kad atsakovas atlygintų ieškovo turėtas pinigines išlaidas. Darbdavio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti išmokėtos sumos yra laikytinos turtinio pobūdžio nuostoliais, todėl šis klausimas turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kilęs ginčas nėra individualus darbo ginčas, kadangi ginčai kylantys dėl žalos, atsiradusios darbo santykių metu, yra darbo ginčai, o šis ginčas atitinka individualaus ginčo požymius ir kriterijus. DK yra įtvirtinta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o ieškovas šios galimybės nėra išnaudojęs, todėl teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 – 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas DK 299 str. yra įtvirtinęs atvejus, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo žalą, kuri jam atsirado dėl atsakovo (darbuotojo) darbo metu padaryto nusikaltimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas žmogus ir padaryta neturtinė žala jo artimiesiems. Nors apeliantas nurodo, kad pagal DK 250 str. neturtinės žalos dydį nustato teismas, todėl bylą turi nagrinėti teismas, o ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nėra privaloma, tačiau toks apelianto aiškinimas nėra teisingas. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti ne jam darbuotojo padarytą neturtinę žalą, tačiau taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę ir atlyginti piniginius nuostolius, kuriuos darbdavys patyrė išmokėdamas teismo priteistas sumas žuvusiojo artimųjų žalai atlyginti, todėl šiuo atveju DK 250 str. netaikytinas. Ieškovo sumokėta nukentėjusiesiems žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Materialinės atsakomybės darbuotojui taikymas ir darbdavio patirtų nuostolių atlyginimo klausimas nepatenka į DK 299 str. 2 d. išvardintus atvejus, kuomet ginčą tiesiogiai nagrinėja teismas, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas UAB „Vytrolma“ pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Ieškovas UAB „Vytrolma“ atskirajame skunde nurodo, kad kilęs ginčas nėra individualus darbo ginčas, todėl darbo ginčų komisijos sprendimas nėra reikalingas. Tačiau kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas ieškinyje pats savo reikalavimą grindžia atsakovo (darbuotojo) visiška materialine atsakomybe bei prašo regreso tvarka atlyginti darbdavio išmokėtas sumas, kurias išmokėti UAB „Vytrolma“ prievolė kilo dėl darbo santykių su žalą padariusiuoju (CK 6.264 str. 1 d.). Atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovas gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškinyje ieškovas remiasi DK 254 str. 4 d. (turėtų būti DK 257 str. 4 d.) ir 255 str., reglamentuojančiais darbuotojo materialinę atsakomybę ir žalos darbdaviui atlyginimą regreso tvarka, todėl sutiktina su atsakovu, jog kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas, kuriam yra privalomas ikiteisminis nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį ieškinį, pateiktą nesilaikant privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, palikti nenagrinėtą. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė