Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

L. V. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Pirmiausia teismo posėdžio data ir vieta (2021 m. birželio 10 d. 8.30 val. Vilnius, Laisvės pr. 79A) buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, kurį jis pasirašytinai gavo (b. l. 1). Kita vertus, L. V. neatvyko į teismo posėdį, taip pat neprisijungė nuotoliniu būdu. Teismas papildomai paskyrė dar vieną teismo posėdžio datą – 2021 m. liepos 5 d. 9.15 val., išsiuntė prisijungimo nuorodą į teismo posėdį nuotoliniu būdu (b. l. 33), tačiau L. V. vėl nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Taigi laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į teismo posėdį, taip pat negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nenustatyta, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Specialistės A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo susisiekta su L. V., kuris nurodė, kad automobilio „Audi“ nevairavo, vairavo automobilyje buvęs draugas (draugo duomenų nurodyti negalėjo) (b. l. 27).

L. V., apklaustas tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. balandžio 6 d. apie 17.25 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pamatė, kad pradėjo mirksėti žalios spalvos pėsčiųjų perėjos šviesoforo signalas, pradėjo stabdyti ir sustojo toliau, nei „STOP“ juosta. Kai sustojo, nusprendė pavažiuoti atgal, kad matytų šviesoforo signalus. Važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo iš galo sustojusio kito automobilio ir į jį atsitrenkė. Tada abu išlipo iš automobilių, pasižiūrėjo automobilių apgadinimus, kurie buvo nedideli. Jo automobilis neapgadintas. Abu skubėjo ir nenorėjo trukdyti eismui, susitarė, kad pildys eismo įvykio deklaraciją vėliau ir kitą dieną susiskambins. Kito automobilio vairuotojas telefonu nufotografavo apgadinimus ir jo asmens tapatybės kortelę. Kitą dieną jam niekas nepaskambino dėl įvykio, tik po savaitės gavo žinutę, kad jei neatsilieps, bus pranešta policijai. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti (nėra įgijęs teisės vairuoti). Su padarytais nusižengimais sutiko, pripažino. Automobilį pirko savo vardu, tačiau neįregistravo (b. l. 30).

2021 m. balandžio 10 d. pareiškėjas S. B. pranešė apie įvykį – 2021 m. balandžio 6 d. 17.25 val. važiavo Geležinio vilko g. link centro. Ties Didlaukio g. esančioje sankryžoje užsidegė raudona šviesa, prieš jį važiavo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo neleistinoje vietoje (ant perėjos), užkirtęs perėjimą pėstiesiems, įjungė atbulinę pavarą, pradėjo važiuoti atgal. Nepastebėjęs jo automobilio sustojusio prie perėjos, atsitrenkė į jo automobilį. Automobilį vairavo L. V., kaltę pripažino. Neturėjo deklaracijos, todėl nufotografavo visą įvykio vietą, sutarė susitikti kitą dieną, užpildyti deklaraciją. Nurodė savo telefono numerį, paskambinus, pažadėjo perskambinti. Po tam tikro laiko bandydamas vėl skambinti, gavo atsakymą, kad numeris užblokuotas, taip vengė jo ir deklaracijos pildymo. Bandė skambinti ir tartis iš kito telefono numerio, bet negavo jokio atsakymo (b. l. 12–13). Pridėtos foto nuotraukos iš eismo įvykio (b. l. 14–16).

S. B. taip pat papildomai tyrimo metu nurodė, kad asmens tapatybės kortelę pateikė žmogus, vairavęs automobilį. Įvykio metu jis išlipo iš vairuotojo pusės, šalia, keleivio pusėje sėdėjo mergina. Kitų asmenų automobilyje nebuvo (b. l. 18).

Informacijoje apie transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2021 m. kovo 7 d. pranešta apie automobilio pardavimą. Naujas savininkas L. V.. Paskutinė registruota operacija – transporto priemonės išregistravimas (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

KET 14 punkte yra įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

KET 101 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

KET 226 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad L. V. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. nurodė, kad <...> važiuodamas pamatė, kad pradėjo mirksėti žalios spalvos pėsčiųjų perėjos šviesoforo signalas, pradėjo stabdyti ir sustojo toliau nei „STOP“ juosta. Kai sustojo, nusprendė pavažiuoti atgal, kad matytų šviesoforo signalus. Važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo iš galo sustojusio kito automobilio ir į jį atsitrenkė. <...> Paaiškino, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 30).

Tai, kad L. V. apgadino S. B. automobilį, patvirtina paties S. B. duoti paaiškinimai (b. l. 13) – nepastabėjęs jo automobilio, sustojusio prie perėjos, atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį <...>. Taip pat, S. B. pateiktos foto nuotraukos, kuriose matyti eismo įvykyje susidūrusius automobilius (b. l. 14–15).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas L. V. 2021 m. balandžio 6 d. apie 17.25 val. Vilniuje, ties Geležinio Vilko g.–Didlaukio g. sankryža, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) XXIX skyriuje – įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).

Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. KET nustato tik kelias šios pareigos išimtis, t. y. kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba eismo dalyviui ar kitam nukentėjusiam asmeniui (KET 219.4 punktas). Šiuo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų dėl kurių eismo įvykio dalyviai galėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, vadovaujantis šio punkto nuostatomis, todėl šiuo atveju su eismo įvykiu susiję asmenys privalėjo vadovautis KET 220 punktu, kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti; jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, jame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais; jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nurodyto KET punkto sąlygos nebuvo įvykdytos: eismo įvykio dalyviai neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Nukentėjusysis S. B. nurodė, kad įvykio metu neturėjo deklaracijos, o L. V. nurodė, kad skubėjo ir nenorėjo trukdyti eismui, todėl jie susitarė užpildyti eismo įvykio deklaraciją kitą dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas, įvykus eismo įvykiui, jo aplinkybes įforminti raštiškai (deklaracijoje ar popieriaus lape) nėra formalus. Raštiškas eismo įvykio aplinkybių įforminimas ne tik patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai sutinka dėl visų įvykio aplinkybių (jas vertina vienodai), tarp jų nėra ginčo, bet kartu ir atleidžia eismo įvykio dalyvius nuo pareigos kviesti policijos pareigūnus bei sudaro teisinį pagrindą eismo įvykio dalyviui tikėtis, kad to nepadarys ir kitas su eismo įvykiu susijęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020).

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenimis, akivaizdu, kad nesant eismo įvykio deklaracijos, negalima tvirtinti, kad buvo priimtas bendras susitarimas tarp eismo įvykio dalyvių dėl žalos ar kaltės klausimo, įvykio aplinkybių ir kita. Be to, svarbus ir L. V. elgesys po nagrinėjamo įvykio. L. V., žinodamas, apie susitarimą susitikti ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, po eismo įvykio žadėjo perskambinti, bet vėliau S. B. telefono numerį užblokavo ir ignoravo jo siekį susitikti, todėl S. B. kreipėsi į policiją. Nepaisant to, L. V. pirminio paklausimo metu policijos pareigūnams nurodė, kad ne jis vairavo minėtą automobilį, o jo draugas, tačiau minėto draugo duomenų nepateikė (b. l. 27).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas L. V. suprato, jog, pažeisdamas KET, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasitraukė, t. y. nors išlipus iš automobilio susitarė su nukentėjusiuoju, kad užpildys eismo įvykio deklaraciją vėliau (nenorėjo trukdyti eismui, neturėjo deklaracijos, skubėjo), savo susitarimo nesilaikė, ignoravo S. B. ir jo siekį užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o policijos pareigūnams susisiekus su L. V., jis nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas. Taigi akivaizdu, kad L. V. suprato, kad tokiu būdu siekia išvengti jam gręsiančios administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Vėlesnis L. V. elgesys parodo, kad jis neketino pildyti eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET. Taigi L. V. aptarti veiksmai po pasitraukimo iš eismo įvykio vietos sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl padaryto administracinio nusižengimo ir siekio išvengti gręsiančių pasekmių. Todėl konstatuotina, kad veika padaryta tyčia.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

Taigi, aptartas ANK 426 straipsnio 1 dalies reglamentavimas reikalauja konkrečios žalos dydžio nustatymą, t. y. neviršijantį penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur (50 Eur x 15). Byloje neabejotinai nustatyta, kad S. B. vairuojamas automobilis buvo apgadintas. Byloje negauta duomenų, kad jo vairuojamam automobiliui žala viršija 750 Eur, todėl, vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, laikytina, kad žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Todėl L. V. veika kvalifikuojama pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Byloje esančių įrodymų visuma taip pat neleidžia abejoti, kad L. V. bylai reikšmingu laiku vairavo automobilį, neįregistruotą nustatyta tvarka ir neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį.

IV. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Minėta, kad, susisiekus pirmąjį kartą su L. V., jis nepripažino kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų, nurodė, kad jis nevairavo automobilio eismo įvykio dieną (b. l. 27). Tik apklausos pas tyrėją metu L. V. nurodė, kad prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus. Be to, L. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarimu nubaustas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET. Nepraėjus nė vieneriems metams, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dar kartą padarė šiurkščius administracinius nusižengimus. Tai rodo, kad jo prisipažinimas yra formalus, L. V. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

L. V. atsakomybę sunkina tai, kad tuose pačiuose šio kodekso straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų skaičių, pobūdį bei pavojingumą (padaryti keturi administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas, susijęs su kito turto apgadinimu, pasireiškė neatsargumu, kiti – tiesiogine tyčia), į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, turi vaiką (b. l. 22), administracine tvarka baustas ne kartą už KET nesilaikymą (taip pat ir už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, kelis kartus – už ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą (už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones) (b. l. 3–11). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, L. V. teistas 8 kartus, taip pat teistas už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. V. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos minėtų straipsnių sankcijose nustatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijose nustatytų baudų vidurkiams. Manytina, kad, paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinės nuobaudos paskirtis. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į skirtinos subendrintos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 8 mėnesių laikotarpiui (mokant po 137,50 Eur per mėnesį) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

V. Dėl administracinio poveikio priemonių

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios administracinio poveikio priemonės taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė. Nors L. V. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę, kadangi skyrus šią administracinio poveikio priemonę, asmuo negalės įgyti šios teisės numatytą laikotarpį.

Teismas pažymi, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, kai jis neturi tokios teisės, savaime daro vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šiuo atveju L. V. taip pat sukėlė eismo įvykį. Tai rodo didesnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavojingumą. Po nagrinėjamo įvykio jis vengė bendrauti su nukentėjusiuoju, dėl to buvo pripažinta, kad padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad jis administracine tvarka baustas ne kartą už KET nesilaikymą (taip pat ir už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, kelis kartus – už ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą (už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones) (b. l. 3–11). L. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarimu nubaustas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET. Šiuo teismo nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Kita vertus, tai neatgrasė L. V. ir jis vėl vairavo automobilį. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. 2021 m. kovo 28 d. automobilio vairavimą esant neblaiviam. Po šios nusikalstamos veikos padarymo praėjus tik šiek tiek daugiau kaip savaitei, L. V. padarė šioje byloje padarytus administracinius nusižengimus. Taigi pripažintina, kad L. V. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nebuvo atsitiktinis, nes jis nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų išvadų, nekeičia savo elgesio ir toliau šiurkščiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei sistemingai pažeidinėja įstatymo nuostatas.

Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, taip pat kitas aplinkybes, kurios aktualios administracinės nuobaudos skyrimui, sprendžia, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio nusižengimų pakartotiniam darymui, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti L. V. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vidutiniam įstatymo sankcijoje nustatytam terminui (2 metams).

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu L. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Todėl pakartotinai spręsti šios transporto priemonės konfiskavimo klausimą administracinio nusižengimo byloje nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2 dalimis, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 70 Eur baudą.

L. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 34 Eur baudą.

L. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą.

L. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1100 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir L. V. paskirti galutinę 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, L. V. paskirtos 1100 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 8 mėnesių laikotarpiui, mokant po 137,50 Eur (šimtą trisdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) per mėnesį.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21131633022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.