Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-146-959-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-09-14
Bylos Nr.: A-146-959-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: T. G.
Atsakovas: Kelmės rajono policijos komisariatui
Trečiasis asmuo: Policijos departamentui
Advokatai: Aistis Damu

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A146-959/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškėjui T. G.,pareiškėjo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Kelmės rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas T. G. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 2-3) bei patikslintą skundą (b. l. 42-43) ir prašė :

1. Pripažinti 2008 m. birželio 6 d. Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kelmės rajono PK) viršininko įsakymą Nr. 67-1TE-61 neteisingu ir jį panaikinti;

2. Įpareigoti Kelmės rajono PK sumokėti neišmokėtus 43 100 Lt kaip darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą dėl nušalinimo nuo pareigų;

3. Įpareigoti Kelmės rajono PK įskaityti į T. G. vidaus tarnybos stažą 3 metus 2 mėnesius ir 28 dienas už laikotarpį, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų.

4. Įpareigoti Kelmės rajono PK sumokėti delspinigius 13 108,60 Lt dėl laiku neišmokėto atlyginimo.

Pareiškėjas skunde paaiškino, jog 2004 m. birželio 10 d. Kelmės rajono PK viršininko įsakymu Nr. 2TE-35 jis buvo nušalintas nuo Kelmės rajono PK viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir VP VTS VTEPP) patrulio pareigų. 2007 m. rugpjūčio 28 d. Kelmės rajono PK viršininkas įsakymu Nr. 67-1TE-66 „Dėl tarnybos eigos“ atšaukė pirmiau minėtą įsakymą ir pavedė jam toliau eiti patrulio pareigas tame pačiame skyriuje. 2008 m. birželio 3 d. Kelmės rajono PK viršininko pavaduotojas surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 67-IS-14 „Dėl pareigūnų G. L. ir T. G. veiksmų“ (toliau – ir TP išvada), kuria buvo pasiūlyta baigti tarnybinį patikrinimą, T. G. tarnybinės nuobaudos netaikyti, nes suėjęs vienerių metų senaties terminas, per kurį galėjo būti paskirta nuobauda, taip pat pasiūlyta neišmokėti darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d., t.y. už laikotarpį, per kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, o taip pat neįskaičiuoti šio laikotarpio į pareigūno vidaus tarnybos stažą. 2008 m. birželio 6 d. Kelmės rajono PK viršininkas įsakymu Nr. 67-1TE-61 (skundžiamas įsakymas), remdamasis pateikta TP išvada, nusprendė neišmokėti darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. bei neįskaičiuoti šio laikotarpio į jo vidaus tarnybos stažą.

Pareiškėjas teigė manąs, kad 2008 m. birželio 6 d. Kelmės rajono PK viršininko įsakymas Nr. 67-1TE-61 yra neteisingas ir turi būti panaikintas. Rėmėsi Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 28 straipsnio 5 dalimi (2003 m. balandžio 29 įstatymo Nr. IX-1538 redakcija, galiojusi pareiškėjo nušalinimo metu) pagal kurią, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teigė, kad vadovaujantis šia Statuto nuostata, jam neišmokėtas atlyginimas privalo būti išmokėtas. 2008 m. balandžio 30 d. Kelmės rajono PK rašte Nr.67-S-32220 nurodyta, jog nušalinimo nuo užimamu pareigų laikotarpiu jam nepriskaičiuota ir neišmokėta 43,1 tūkst. Lt darbo užmokesčio. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu, Kelmės rajono PK privalo jam sumokėti ir delspinigius (po 0,06 proc. skaičiuojant nuo kiekvieną mėnesį neišmokėto atlyginimo sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną).

Pareiškėjas rėmėsi Statuto 28 straipsnio 6 dalimi, kurioje reglamentuota, jog laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad dėl senaties termino jam nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda, vidaus tarnybos stažas jam turi būti skaičiuojamas nepertraukiamai: nuo tarnybos jis buvo nušalintas 3 metus 2 mėnesius 28 d.dienas ir šis laikotarpis turi būti įskaitytas kaip vidaus tarnybos stažas, todėl bendras stažas skaičiuotinas 8 metai 7 mėnesiai 23 dienos (sudėjus kartu su stažu, nurodytu 2008 m. birželio 6 d. Kelmės rajono PK viršininko įsakyme Nr. 67-1TE-61).

Pareiškėjas tai pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, kurioje teismas yra išaiškinęs, kad „laikotarpio, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, įskaitymas į vidaus tarnybos stažą reiškia, kad pareigūnas teisine prasme yra pripažįstamas šį laikotarpį tarnavusiu vidaus tarnyboje, tad būtų logiška ir nuoseklu, jei pareigūnui už tą laikotarpį būtų išmokėtas ir darbo užmokestis.“

Paaiškino, kad nuo pareigų jis buvo nušalintas, kadangi 2004 m. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo ir papirkimo, tačiau vėliau baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Panevėžio apygardos teismas nuosprendžiu perkvalifikavo nusikaltimą į baudžiamąjį nusižengimą, ikiteisminis tyrimas truko 4 metus. Taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, susijusiais su senaties termino taikymu ir pažymėjo, kad nutraukiant baudžiamąją bylą senaties termino suėjimo atveju asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, kaltės įrodymai netiriami ir nevertinami. Atkreipė dėmesį į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, asmeniui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių.

Atsiliepimas

Atsakovas Kelmės rajono policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime b. l. 26-27) savo poziciją grindė tuo, jog ikiteisminis tyrimas ir bylos teisminis nagrinėjimas pasibaigė tuo, jog T. G. įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu atimant jam teisę dirbti valstybės tarnyboje 3 metams (Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendis), tačiau Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį – perkvalifikavo T. G. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 4 dalį (iš nusikaltimo į baudžiamąjį nusižengimą) ir šioje dalyje bylą nutraukė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (buvo praėję daugiau kaip dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas).

Nurodė, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalimi jei pareigūnas nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo tai jam yra išmokamas darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Jeigu pareigūnas įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai pareigūnui už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį darbo užmokestis neišmokamas. Todėl teigė, kad šiuo atveju reikalavimas įpareigoti Kelmės rajono PK sumokėti pareiškėjui neišmokėtus 43 100 Lt kaip darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą dėl nušalinimo nuo pareigų bei delspinigius dėl laiku neišmokėto atlyginimo yra nepagrįstas. Vadovaujantis Statuto 28 straipsnio 7 dalimi (2006 m. lapkričio 1 d. įstatymo Nr. 87-3412 redakcija) yra nustatyta, kad laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, jeigu įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra teisinio pagrindo į T. G. stažą įskaityti 3 metus 2 mėnesius 28 dienas.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 21-23) Statuto 28 straipsnio 2 ir 3 dalių (2004-02-21 įstatymo redakcija) ir 6 dalies (2007-05-15 įstatymo redakcija) nuostatų analizės pagrindu teigė, kad pareigūnui išmokamas darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, jei tarnybinio patikrinimo metu nėra nustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai arba buvo nustatyta, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas ir jis toliau eina pareigas, o taip pat jei nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėjo, kad sisteminis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) aiškinimas taip pat suponuoja, kad darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį išmokėjimas neturėtų būti besąlygiškai siejamas su pareigūno grįžimu į tarnybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d.) nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 35/2005).

Pažymėjo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tvarka įrodyta objektyviai egzistuojanti kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma ir tai yra T. G. sąmonės ir valios ryšys su daroma pavojinga veika ir jos pasekmėmis, bet suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui T. G. išvengė nubaudimo.

Teigė, kad Kelmės rajono PK viršininko sprendimas (2008 m. birželio 06 d. įsakymas Nr. 67-ITE-61 „Dėl tarnybos eigos“) dėl T. G. tarnybos stažo nustatymo ir dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d., kurį T. G. buvo nušalintas nuo pareigų, nemokėjimo yra teisėtas ir pagristas. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kelmės rajono PK sumokėti pareiškėjui neišmokėtus 43 100 litų kaip darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą dėl nušalinimo nuo pareigų yra neteisėtas, nes pareigūnas įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

1. 2004 m. birželio 9 d. įtariant nusikalstamos veikos padarymu (BK 225 straipsnio 2 dalis) buvo sulaikytas policijos pareigūnas T. G. 2004 m. birželio 11 d. T. G. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kuris vėliau buvo perkvalifikuotas į BK 225 straipsnio 2 dalį (b. l. 16, tarnybinio patikrinimo medžiaga).

2. 2004 m. birželio 10 d. Kelmės rajono PK viršininkas įsakymu Nr. 2TE-35 „Dėl pareigūnų G. L. ir T. G. nušalinimo nuo pareigų“ nuo pareigų nušalino Kelmės rajono PK VP VTS VT EPP patrulį T. G. (b.l. 16, tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 7).

3. 2007 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir jam buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 metus (b. l. 16, tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 54-60).

4. 2007 m. rugpjūčio 28 d. Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 67-1TE-61 „Dėl tarnybos eigos“ atšaukė savo 2004 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2TE-35 ir pavedė T. G. toliau eiti patrulio pareigas Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros skyriuje (b. l. 16, tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 78).

5. 2008 m. balandžio 29 d. Panevėžio apygardos teismas nuosprendžiu pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendį - perkvalifikavo T. G. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 4 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b. l. 16, tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 82-91).

6. 2008 m. birželio 3 d. Kelmės rajono PK viršininko pavaduotojas surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 67-IS-14 „Dėl pareigūnų G. L. ir T. G. veiksmų“, kuria buvo pasiūlyta tarnybinį patikrinimą baigti, T. G. tarnybinės nuobaudos netaikyti, nes buvo suėjęs vienerių metų senaties terminas, per kurį galėjo būti paskirta nuobauda ar atleidimas iš tarnybos, bei buvo siūloma neišmokėti darbo užmokesčio T. G. už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d., t.y. už laikotarpį, per kurį T. G. buvo nušalintas nuo pareigų, o taip pat neįskaičiuoti šio laikotarpio į pareigūno vidaus tarnybos stažą (b. l. 16, tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 1-4).

7. 2008 m. birželio 6 d. Kelmės rajono PK viršininkas įsakymu Nr. 67-1TE-61, remdamasis pateikta TP išvada, nusprendė neišmokėti darbo užmokesčio T. G. už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. bei neįskaičiuoti šio laikotarpio į T. G. vidaus tarnybos stažą (b.l. 4).

Teismas rėmėsi šiomis ginčo teisiniam santykiui aktualiomis teisės normomis:

1. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr.IX-1538 redakcija ) patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Statuto 28 straipsnio 7 dalimi, numatančia, jog laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skundžiamo įsakymo neteisėtumą motyvuoja tuo, kad jis nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai yra nors 2007 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, tačiau Panevėžio apygardos teismas nuosprendžiu pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir perkvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, todėl, pareiškėjo nuomone, nutraukus baudžiamąją bylą senaties termino suėjimo atveju asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, kaltės įrodymai netiriami ir nevertinami, tai yra apkaltinamojo nuosprendžio senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių.

Teismas atkreipė dėmesį į apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties sampratą. Pažymėjo, jog senatis yra baudžiamojo įstatymo terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties egzistavimą pagrindžia reikalavimas, jog baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui – priešingu atveju mažėja jos efektyvumas, prevencinė reikšmė. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. BPK 1 straipsnio baudžiamojo proceso paskirtį apibūdina kaip reikalavimą ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Aptariamajame straipsnyje teisingumo principo realizavimas baudžiamajame procese yra siejamas su žmogaus teisių bei laisvių visuomenės ir valstybės interesų gynyba, todėl jo turinys turi platesnę prasmę nei baudžiamasis persekiojimas. Pažymėjo, jog BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas reikalavimas nutraukti pradėtą procesą yra siejamas tik su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar procesinį sprendimą, susijusį su tolimesniu apkaltinamojo proceso vykdymu. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, 2007 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir jam buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 metus, t.y. nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo tiriami ir vertinami T. G. kaltės įrodymai bei buvo sprendžiamas asmens kaltumo klausimas ir dėl to buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacine tvarka bylą vėliau išnagrinėjusio Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje buvo vertinami T. G. kaltės įrodymai ir sprendžiamas asmens kaltumo klausimas ir dėl to T. G. veika buvo perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies (nusikaltimas) į BK 225 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas), tai yra apeliacinis teismas švelnino nuteistajam nuosprendį, o ne priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju pirmiausia buvo išspręstas asmens kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir tik nustačius, jog T. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), buvo sprendžiamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo galimumo klausimas. Kadangi T. G. padaryta nusikalstama veika (nusikaltimas) buvo perkvalifikuota į mažiau pavojingą (baudžiamąjį nusižengimą), teismas baudžiamąją bylą turėjo nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teismas padarė išvadą, jog atsakovas tinkamai taikė įstatymą, kadangi įstatymo nustatyta tvarka buvo padaryta išvada, jog T. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą (jo kaltė nustatyta) ir tik suėjus baudžiamosios senaties terminui T. G. nekilo jokių baudžiamųjų teisinių padarinių, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas T. G. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77-81), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir taikė Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalį (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. DC-1538 redakcija, galiojusi pareiškėjo nušalinimo metu), kurioje nustatyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

2) Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jis buvo gražintas į tarnybą 2007 m. rugpjūčio 29 d. vadovaujantis 2007 m. gegužės 15 d. Vidaus tarnybos statuto 14 ir 28 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1127 2 straipsniu, kuris nustato, kad pareigūnas negali būti nušalintas ilgiau nei trims mėnesiams.

3) Pažymi, kad dėl senaties termino jam nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda, todėl vidaus tarnybos stažas turi būti skaičiuojamas nepertraukiamai, o ne fiksuojamas toks, kokį savo įsakyme nurodė Kelmės rajono PK viršininkas, t.y. 5 metai 4 mėnesiai 25 dienos.

4) Mano, jog Šiaulių apygardos teismo motyvas, kad, nors ir asmeniui pritaikyta baudžiamosios atsakomybės senatis, jis vis tiek laikomas kaltu dėl savo įvykdytos veikos yra netinkamas. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais (nutartis 2K-550/2006), kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties esmė ta, kad konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Apeliantas teigia, kad teismui pritaikius jo atžvilgiu baudžiamosios senaties terminą, jam jokių baudžiamųjų teisinių padarinių nekyla.

Atsiliepimas

Atsakovas Kelmės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 88-90) prašo apelianto skundo netenkinti ir iš esmės pakartoja analogiškus motyvus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Mano, kad senaties termino suėjimas nėra reabilituojantis pagrindas, kuriuo remiantis asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis ir būtų pripažinta, kad jis nebuvo padaręs nusikalstamos veikos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 85-86) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą analogiškais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl 2008 m. birželio 6 d. Kelmės rajono policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 67-1TE-61, kuriuo buvo nuspręsta neišmokėti patruliui T. G. darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d.) ir neįskaityti šio laikotarpiu į vidaus tarnybos stažą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų galiojant 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr.IX-1538 redakcijos Vidaus tarnybos statutui. Tarnybinių patikrinimų atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentavo Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad Kelmės rajono PK viršininko 2004 m. birželio 10 d. pavedimu pagal faktą, jog 2004 m. birželio 9 d. STT Šiaulių skyriaus pareigūnai sulaikė du Kelmės rajono PK pareigūnus (tarp jų – T. G.) įtarus, jog jie iš Kelių eismo taisykles pažeidusių vairuotojų galėjo paimti kyšius, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas šių pareigūnų galimai padarytiems tarnybiniams nusižengimams ištirti. 2004 m. birželio 10 d. Kelmės rajono PK viršininko įsakymu Nr. 2TE-35 pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos vadovaujantis Statuto 28 straipsnio 2,3,4 dalimis tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui. 2004 m. birželio 16 d. tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas kol bus priimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Taisyklių 10 punktas), atnaujintas 2008 m. gegužės 12 d. (gavus įsiteisėjusius T. G. atžvilgiu priimtus teismų nuosprendžius). Pareiškėjas į tarnybą buvo grąžintas iki tarnybinio patikrinimo atnaujinimo, kadangi 2007 m. rugpjūčio 28 d. Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis 2007 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 14 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsniu, įsakymu Nr. 67-1TE-61 atšaukė savo 2004 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2TE-35 ir pavedė T. G. eiti tas pačias pareigas, kurias jis užėmė iki nušalinimo nuo pareigų, nuo 2007 m. rugpjūčio 29 d. Šiuo įsakymu buvo nuspręsta darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį išmokėjimo klausimą spręsti gavus teismo procesinį sprendimą. Iš bylos medžiagos spręstina, kad šio įsakymo priėmimas buvo susijęs su Statuto pakeitimais, nustatančiais terminą, kuriam pareigūnas tarnybinio patikrinimo metu gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Pagal byloje esančią medžiagą pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, o ne Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. 2004 m. birželio 10 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas 2008 m. birželio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada. Tarnybinio patikrinimo išvadoje remiantis 2007 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2008 m. balandžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad T. G. įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad T. G., pažeidė TP išvadoje išvardytų policijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, padarydamas teismų nuosprendžiuose nustatytą nusikalstamą veiką pažemino policijos pareigūno vardą, tačiau tarnybinė nuobauda jam negali būti skiriama, kadangi suėjęs patraukimo tarnybinės atsakomybėn senaties terminas. Tuo remiantis tarnybinio patikrinimo išvadoje policijos įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, buvo pasiūlyta: 1) vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 3 dalimi T. G. tarnybinės nuobaudos netaikyti; 2) vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 6 ir 7 dalimis neišmokėti darbo užmokesčio už nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį (nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d.) ir neįskaičiuoti šio laikotarpio į T. G. vidaus tarnybos stažą. Kelmės rajono PK viršininkas su TP išvada sutiko, ją patvirtino ir ja remdamasis priėmė 2008 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 67-1TE-61, kuriuo nusprendė neišmokėti T. G. darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ir neįskaityti šio laikotarpiu į vidaus tarnybos stažą.

Tiek pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų metu galiojusios redakcijos Statuto 28 straipsnio 5,6 dalyse (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr.IX-1538), o ne 6-7 dalyse, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovui priimant 2008 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 67-1TE-61 galiojusios Statuto redakcijos (2007 m. gegužės 15 d. įstatymas Nr.X-1127) 28 straipsnio 6,7 dalyse išliko nepakitusios nuostatos, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aptartos Statuto nuostatos darbo užmokesčio išmokėjimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ir šio laikotarpio įskaitymo į vidaus tarnybos stažą nesieja su nušalinimo nuo pareigų teisėtumu, o sieja su atliko tarnybinio patikrinimo išvadomis, numatytomis Statuto 28 straipsnio 6,7 dalyse (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr.X-1127 redakcija). Nagrinėjamo ginčo atveju 2008 m. birželio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo padarytos dvi Statuto 28 straipsnio 6,7 dalių nuostatų taikymo prasme reikšmingos išvados: 1) T. G. įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, 2) T. G. padarė tarnybinį nusižengimą (pažemino pareigūno vardą), tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad T. G. įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu, kadangi nustatęs šią aplinkybę atsakovas nutarė, jog yra pagrindas taikyti Statuto 6,7 dalies nuostatas ir nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir neįskaityti šio laikotarpio į vidaus tarnybos stažą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2007 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskiriant bausmę – atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje tris metus. Pirmosios instancijos teismas nuteisė T. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2004 m. birželio 9 d. tarnybos metu reikalavo duoti kyšį ir priėmė kyšį iš Kelių eismo taisykles pažeidusių A. J., po to iš I. M., taip pat priėmė kyšį iš Kelių eismo taisykles pažeidusio U. G. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl T. G. nuteisimo: pašalino iš nuosprendžio T. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos dalį – atitinkamos pinigų sumos priėmimą iš U.G. Likusioje dalyje T. G padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sprendžiant nagrinėjamą ginčą būtina remtis Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso normų sistemine analize.

Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmens kaltumas (nekaltumas) nusikaltimo padarymu nustatomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnis numato dvi teismo nuosprendžių rūšis: apkaltinamąjį ar išteisinamąjį. Be to, teismo nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. Minėtas BPK straipsnis reglamentuoja, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė (BPK 303 straipsnio 2 dalis). Teismas nuosprendžiu nutraukia bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 36-40,93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu:1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu nėra išteisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu nenustatė BPK 303 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų priimti tokį nuosprendį. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjo baudžiamąją bylą nepasibaigus aštuonerių metų (BK 11 straipsnis, 95 straipsnio 1 dalis) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai už nusikalstamas veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, už kurią T. G. buvo nuteistas. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės teismas priėjo prie išvados, kad G. G. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl kyšio priėmimo iš A.J. (50 Lt) ir I.M. (20 Lt), tačiau nepagrįstai pripažintas kaltu reikalavus kyšio iš A.J. ir I.M. bei paėmus kyšį iš U.G. Ištirtų įrodymų pagrindu priėjusi prie tokių išvadų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakomybė už kyšininkavimą diferencijuojama pagal kyšio vertę ir pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą (ar neveikimą) jo yra siekiama ar gaunama. Nustatęs, kad pašalinus iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio T. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos dalį (kyšio priėmimą iš U.G.), T. G. priimto kyšio suma yra mažesnė yra negu 1 MGL, apeliacinės instancijos teismas likusią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl T. G. pakeitė - perkvalifikavo T. G. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies (nusikaltimo) į BK 225 straipsnio 4 dalį (baudžiamąjį nusižengimą). Perkvalifikavęs T. G. nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismas sprendė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo klausimą (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis). Teismas konstatavo jog atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos 2004 m. birželio 9 d., nuo padarytų baudžiamųjų nusižengimų praėjo daugiau nei 2 metai, todėl T. G. atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir byla nutrauktina vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išteisinamasis teismo nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalis) negali būti tapatinamas su teismo nuosprendžiu, kurį teismas priima nustatęs, jog yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnis) ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, nebegali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t.y. už padarytą nusikalstamą veiką nebegali būti paskirta bausmė. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra besąlyginis pagrindas asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne išteisintas. Taigi pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas šį teismo nuosprendį pakoregavo (pakeitė) perkvalifikuojant T. G. padarytą nusikalstamą veiką į BK 225 straipsnio 4 dalį, už kurią dėl trumpesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino jam nebegalėjo būti paskirta Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė. Tai Vidaus tarnybos statuto Statuto 28 straipsnio 6,7 dalių taikymo kontekste reiškia, kad T. G. įstatymu nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas 2008 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 67-1TE-61 pagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei įskaityti pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį į vidaus tarnybos stažą. Konstatavus, kad nebuvo pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nebuvo pagrindo patenkinti su šiuo reikalavimu susijusio reikalavimo dėl delspinigių išmokėjimo.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovas 2007 m. rugpjūčio 29 d. grąžino jį į tarnybą, nagrinėjamam ginčui nėra reikšminga. Kad šis atsakovo įsakymas yra susijęs su Statuto pakeitimas, pastebi ir pats apeliantas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis Alechnavičius Laimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius